Part

 1    1|          piktai švirkštė, žerdama į akis skujų žvynus, o zuikiai
 2    1|        pūsdami dūmus vienas kitam į akis. Drėgmė krito iš aukšto,
 3    1|           Per daug mokytų. Pratrynė akis šluotražiu ir nebenori dirbti.
 4    1|          sūkuriais pakilęs, prineša akis.~
 5    3|       piešiniais susimataravo prieš akis. Gužienė puolė į tarpą.~    -
 6    3|             voratinkliu apraizgė jo akis, ir jis vapėjo žodžius be
 7    3|         žadėjai?~    Tilius nudelbė akis, lyg kažką negera prisiminęs.~    -
 8    4|            pavardę. Pravėrė plačiai akis ir sustingo stulpu. Jam,
 9    4|              Každaila vartė tamsias akis, seilino palūpį ir krumpliais
10    4|        vandeniu. Pabalusį kaip ožio akis, nenusistojusį ir šiltą
11    4|      krumpliais kortas ir skaičiavo akis. Ir skaičiavo pinigus už
12    4|     mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Sėdi jis ir spokso į lovą,
13    5|         pirkti rudenį muziką. Kitas akis spragino, mėgindamas išpūsti
14    5|        žviegte žviegė, spragindamas akis:~    - Ui, niu pas man,
15    6|           ir pagaliau eiti atbulam, akis įsmeigus į baigiančius sudilti
16    6|         reginys užvaldė jo širdį ir akis. Šmėklos ir raganos bėgo
17    6|          niekad to nematęs, stebėjo akis išvertęs, pagautas ūžesio,
18    6|          kad būtų bent kiek daugiau akis prakrapštę, nesibastyčiau
19    7|        žemės. Dar visa liuoba prieš akis, - atsiliepė žaliūkė mergina.~    -
20    7|        driežai. Sako, o meluoja per akis. Ar kiaurai peršovė?~    -
21    8|             ir džiaugsmas dar prieš akis.~    Nebetoli tilto, kur
22    8|      Blakstienos lūžta ir pridengia akis.~    Ir per miegus skambina
23    8|              Jis bučiavo primerktas akis ir plaukus, kutenančius
24    8|           padrika šilkine sruoga jo akis. Aną vakarą, taip tolimą,
25    9|          purvo iš pakelės stačiai į akis. Ir jis nuvažiavo nesulaikytas
26    9|          Jis pasikėlė ir, trindamas akis, atsisėdo.~    Kambary stovėjo
27    9|      gaižiais garais, kurie graužia akis ir svilina odą. Čia pat
28    9|            apsėdusi publika išvertė akis.~    - Nu čia kas per pora?~   
29   10|         dukters link, kuri klausėsi akis pabalinusi, lūpą patempusi.
30   10|       Išliko Doveika.~    O Doveika akis buvo atsikrapštęs dar prieš
31   10|       rūsiai. Savo miško turėjo per akis, tad tik darbo ir nusimanymo.
32   11|                 Į miestą? - išplėtė akis mergiščia.- Imk ir mane
33   11|            iš viršaus ir užspaudusi akis ir užėmusi žadą. Jei ji
34   11|            buvo viskas, ką užgriebė akis, ir apskritai viskas, kas
35   11|            pasistengs jai daugiau į akis nepasimaišyti.~    Odekolonu
36   12| pasilenkdamas stengėsi įžvelgti jos akis. Šimtą kartų stabdė arklį
37   12|      negalėjo šilčiau pasižiūrėti į akis? Pasižiūrėti ir apsisukti
38   12|           plaukus lygino su naktim, akis su sietuvos gelme ir kaitrių
39   12|       paklydusio žmogaus ar žvėries akis. Ten gyvačių šipšynai, verdenės,
40   13|       dulkių saujas, bloškė jiems į akis. Ir kaukdamas nusirito medžių
41   13|         trynė juodu rankos krumpliu akis ir rąžėsi iš pasitenkinimo.~    -
42   13|             Kai ji trynė užmiegotas akis, kuriose nebuvo išnykę šviesaus
43   14|       užsiėmusi veidą ir užspaudusi akis.~    - Kas tai ožkai užėjo? -
44   14|      šiustelėjęs žiupsnelį pelenų į akis ir pilnoje praeivių gatvėje
45   14|          kariuomenės. Ji kilo prieš akis ir tuo pačiu naujas etapas,
46   15|           knisliai duonos turės per akis, ir neima pavydas, kad jiems
47   16|          kaip milžiniška sustingusi akis.~    Žmonės sustojo ir žiūrėjo.
48   17|         ilgai ir bučiuodami žiūri į akis iš pažemių. Visai ne taip,
49   17|        pirštus čiupinėja ir vis - į akis. Doveikai, tai ji maniusi,
50   18|         ranka užspaustų perštinčias akis.~    Jos akys perštėjo lyg
51   18|          persikreipusi žiūrėti į jo akis ir kedenti jo stangią kudlą.
52   18|            Jis gėrė, vilgė kaktą ir akis, pasisemdamas delnu. Paskui
53   18|     piemenio - jo neklausyti ir per akis brautis ten, kur užginta.
54   18|             Ji žiūrėjo stačiai į jo akis, įsitempusi ir pakėlusi
55   18|        arčiau žvilgtelėti į tamsias akis, į tamsumą, juodais plaukais
56   19|             dar laiko klojosi prieš akis, ir jis tebegyveno su tąja
57   19|        kaimynai, ir mergos sekiojo, akis pabalinusios. Ar neužkalbins
58   19|           Kur jau ten? Jis, žaltys, akis muilina,-nesutiko kiti,
59   19|             naginė? - pakėlė Tilius akis. Pirmiau už tokius žodžius
60   19|          visą didelį gyvenimą prieš akis. Petras dainavo savo mylimą
61   20|        giedriai žibanti po prakaitu akis. Kad ir talpios daržinės,
62   20|             ir praveria nustebusias akis. Žingsniai. Jie išnyko ir
63   20|        žibėjo ant jos piršto. Žiedo akis svaidė kibirkštis ir judėjo
64   20|            tartum sėlinančios katės akis.~    - Mes turime valandą
65   20|          kad negalima nė sumoti? Jo akis aptraukė rūkas. Valanda
66   21|             ir ištirpusį kaip žiogo akis dangų.~    Pūtė vėjas pilnomis
67   21|          nors. Motera nuleidžia per akis tik savo krautuvės labui.~   
68   21|         belieka? - ji staiga pakėlė akis ir įsispyrusi žiūrėjo į
69   21|     šeštadienį pirtyje. Jis nuleido akis ir pasviro, stebėdamas sudžiūvusio
70   21|      prasikeikti. Ūkai aptemdys jos akis. Bet ji išliks. Su savo
71   22|         šviesius plaukus ir tamsias akis, papuoštas juodais vešliais
72   22|             išlaisvindamas kaktą ir akis.~    - Ar ne per skaudžiai
73   22|         atsibliaustė itin įsisrėbę, akis pabalinę kaip jaučiai ir
74   22|           pamatyti atslenkant ir jo akis, kai išvys ją šokančią su
75   22|        šiurpas, matant jo išverstas akis ir besimazgantį tarp dantų
76   23|     prasitarti ir bijodamas pakelti akis. Iš jų juk galėjo pažinti
77   23|      sprando ir užklojančią pečius, akis įspyrusi tolybėn į virpantį
78   24|             vėlėsi į burną ir lipdė akis. Drumzlinos prakaito srovelės
79   25|    pragaištį ir šaltį ir prieš savo akis turi nenusileidžiančią saulę.
80   25|           tėkšti į veidą, spjauti į akis ir išeiti, palikus visų
81   25|             tyrelį nuvežti, į liūnų akis ją įmurdyti, kad nė žymės
82   25|     Laurynas pripūtė Gužui miglos į akis. Rūpesčių uždavė. Jis žinąs
83   26|              koketiškai primerkdama akis, susiaurindama jas į du
84   26|          panerti galvą, perštinčias akis. Ar, bent pavilgius delną,
85   26|          saldaus gėrimo, užliejusio akis ir protą, visą žemę nudažiusio
86   27|             pypkę.~    - Nešviesk į akis, ba kai trauksiu, tai išlėks
87   27|          ežios. Vienas užspaudė jam akis.~    - Bet kodėl jis vilko
88   27|          ketino kai kam pašviesti į akis ir jose išvysti siaubą.
89   27|             pažiūrės. Jie turi savo akis. Ir jų burnos kalba įstatymais.