Part

 1    1|       Tik rankas leisk laisvai. Pats pjūklas tegul dirba. Įprasi -
 2    2|  pavasaris. Netrukus ir čia. Aš pats klausiausi radijo pranešimo.~   
 3    2|          Jei polaidis ūmus - nė pats tyrelio velnias neprieis
 4    2|          ar jūs nebyliai.~    - Pats ne tik galvą, bet ir liežuvį
 5    2|     įmanoma...~    Pagaliau tas pats važys iššliaužė iš kelio.
 6    3|     atremtas į gėlių puodą. Jis pats sėdėjo kampe, ir prasiveriančios
 7    3|      nors užsikabinti. Kur? Gal pats pavasaris parodys. Pavasaris
 8    3|      tau vakar privėliau. Aš ir pats netikiu. Ką bepadarysi,
 9    4|    tarpu duryse išdygo eigulys. Pats paskutinis iš miško, kaip
10    5|      silkių statinė, tarpdury - pats krautuvininkas, o vieninteliame
11    5|     ateinančios nuo tilto, vyko pats gyviausias ir balsingiausias
12    5|   susiraukdamas, lyg remdamasis pats su savim, lyg pajutęs didelį
13    5|     reikia žiaunų ir sprando! O pats ji vis dėlto dailiai sumurdei.~    -
14    5|     nelemtu metu. Ir pridėjo nė pats nežinodamas kodėl: - Dviračiu.~    -
15    5|      turgaus vaizdas, kur lieka pats nereikalingiausias šlamštas
16    6|         džiūgauja ir laukia. Ir pats laukė kareivinėse tų dienų
17    6|         vargo kamuojami, ir jis pats eina prie jų prisidėti.
18    6|        daugiau žinotumei. Aš tą pats patyriau ant savo kailio.
19    7|       Tu taip nekriuksėk. Nesgi pats tikriausiai senąją Doveikienę
20    7|       Jonas ir nurodė Tiliui. - Pats eisi į tvartus. Aprodys,
21    7|   nebuvusi bloga samdininkui. O pats tai mišką kirtai, ar ne?~    -
22    7|      Nieko. Jau čia, gerbiamas, pats geriau žinai. Pala. Ar teisybė,
23    7|      senoji buvusi gyva, tai ir pats Doveika pasivesdavęs nuošaliau.
24    8|   gražiai šnekino, iki atsirado pats Doveika, pasimeldęs ir prisigraudinęs.
25    8|         apkeliavo stalą. Pilstė pats šeimininkas, daužėsi su
26    8|          nes ir šiaudai, ir tas pats mėšlo kvapas, ir daugelio
27    8|       kiemą tie jaunuoliai. Jis pats, vaikai pirma traukė už
28    9|    dygsta, - nutarė Petras.~    Pats jis nenorėjo apsisunkinti
29    9|         nyksta, ar kumelį, kaip pats sakai, iščystyti reikia.
30    9|    susivokė, apie ką kalba, kol pats įsitikino, dar praėjo valandžiukė.
31    9|        nagų nekišę. Bus gyvulys pats atsikabinęs. Veterinorius
32    9|        Tu manęs nepamokysi, kai pats temoki tik ant karvių jodinėti.~    -
33    9|      lango palikau grytelėj. Aš pats jau artojas - vargdienis.
34    9|            Je, je, teisybė, tas pats, - eigulys rietėsi iš džiaugsmo. -
35   10|       Dalgį įsitverti ar galėsi pats?~    - Tik paduok.~    -
36   10|       traukti. Slysta į verpstę pats.~    - Moterims įtiksi, -
37   10|         krikšto nešė.~    - Tas pats, - mojo senis dukters link,
38   10|        geros žemės nesigailėjo. Pats iškūliau, pats bėriau ir
39   10|     nesigailėjo. Pats iškūliau, pats bėriau ir vėčiau. Grūdas
40   10|         juoku.~    Vasara buvo. Pats gražumas, pats augimas ir
41   10|     Vasara buvo. Pats gražumas, pats augimas ir brandis. Jis
42   10|        Jau tu, mamun. Geriau aš pats paklausiu. Eikšen, Zuzan.
43   10|     karalių atsibus tretieji ir pats juos surišiu į krūvą moterystėje
44   10|              Žegnokitės, seniai Pats Dievas atsiuntė jums žentą
45   10| pasižmonėti. Armoniką įtaisė ir pats pagroti pasirodė sugebąs.
46   11|        rytmečio šviesoje.~    - Pats būsi Doveikos? - klausė
47   11|       leidosi snaudulin.~    Ir pats ievų žydėjimas buvo, kai
48   11|      Lauko darbams vadovavo tas pats Špicas, ir Tilius, jį pažinęs,
49   11|       papurtė vaikiną. - Ogi tu pats imk ir atvažiuok. Šį pat
50   12|     turėsit taip pat. Vaje, kai pats miego saldumas!~    - Manai,
51   12|       dėkinga.~    - Ir vėl tas pats, - jis pakėlė juodus ir
52   13|    laukia?~    - Nesakysiu, jei pats nežinai.~    Vabalas skaudžiai
53   13|    ketino kraustytis ir pradėti pats, jau ir laikas, prisidirbo
54   14|         aprišo?~    Kas aprišo? Pats apsirišęs. Padėjęs, tiesa,
55   14|        pačių šiaudų, kurių buvo pats visą glėbį įsidėjęs išvažiuodamas.
56   14|           Ir jį tokį didelį jis pats išaugino Jau vėliau, nuolatos
57   14|              Tai... Bet tai tas pats biesas.~    Jis paspaudė
58   15| atiduoti.~    - Kad, Krivickai, pats iš tuščio į kiaurą pilstai.
59   15|       su trobesiais.~    - Bene pats skaitei? - lengvai šyptelėjo
60   15|     jaunimas. Gi, Tiliau, ar ne pats ten ramulę suki? Mačiau,
61   18|       ir apie vaikus, kurių jau pats laikas būtų susilaukti.
62   18|      Bet kalvio lūpose jis buvo pats tinkamiausias.~    Ir ta
63   20|      kely. Laikraštis - tai tas pats ką ir mokykla, tuo tarpu
64   20|         vaisingais žiedais. Jis pats sau pasidarė šią nelengvą
65   20|        prieš šimtą metų, ir jis pats toks buvo, kai atkeliavo
66   21|       Agne, vaikeli...~    - Tu pats vaikelis. Aš ne vaikelis,
67   22|       Jis galėjo sekti visus ir pats likti nematomas. Jis tvirtino
68   23|  žodžiais ji kreipiantis. Dabar pats laikas esąs parodyti, kokie
69   23|      Teisybės tu ir nesulauksi. Pats padaryk teisybę, jei nori.~    -
70   24|      pasiuntė girininkijon. Ir. pats nebegalėdamas užsikęsti,
71   24|  panašių suiručių.~    - Ar tik pats ir nebūsi tuo zakristijonu?~    -
72   25|    kelias trumpas ir visada tas pats - nuo karvės uodegos iki
73   26|         išvyką brolis.~    - Aš pats netrukus parsirasiu. Na,
74   26|  nusiimti. Žvalgas - beveik tas pats, ką ir girininkas. Čia jau
75   26|   medžio aukštumo?~    - Ne. Aš pats žemiausias.~    - O Viešpatie!
76   26|    Bandžiau ir tai, bet vis tas pats velnias. Kur išeis, jei
77   26|       kartas nemeilios. Turėtum pats tai nujausti - baugino.
78   26|   švelniai, kaip tėra liečiamas pats trapiausias žiedas, kaip
79   27|  išvysti jo ašaras? Niekas. Jis pats jų niekad sau nerodė ir
80   27|  neįdėjo nuodų į valgį? Juk tai pats lengviausias būdas atsikratyti.
81   27|   įpratęs imti visur ir visada, pats nieko neduodamas, savo neprarasdamas.
82   27|     gurkšnelių. Šiuo atveju tai pats geriausias daiktas nuoboduliui