Part

 1    1|      prievartos.~    - Nenorėk, kad visi sargai ir pasiuntiniai būtų
 2    1|          paliko gaują alkanų vaikų. Visi kaip lazda nubraukti. Aš
 3    2|            Jis nesigiria sveikata - visi stipruoliai tokie, jog duodasi
 4    2|         pažande. Kad Pleikys nagas, visi žinojo. Utėlę išmokytų šokti
 5    2|            pastoviai. Gerai mokame. Visi tą žino. Daugiau sukirsi -
 6    2|        vylėsi kada nors patapti. Ir visi žmonės aplink niekingi ir
 7    2|            atsiliepė.~    - Nerėkit visi iš karto! - Skubėjo talkon
 8    3|          jau ir man pradėti. Žinai, visi kviečiasi pas save, nori
 9    4|        netrauki per dantį? Šiandien visi kaip gailių prisiuostę, -
10    5|            eilės senų mūrinių namų. Visi kaip vienas, suskirstyti
11    5|     valgomąją.~    Lukošiaus rankos visi bijojo.~    Tilius slankiojo
12    5|        siekėsi išlipti aukštyn? Jie visi nuėjo ir išsiskirstė kas
13    6|        galvojau priešingai, kad jūs visi, ir tu, ir tavo motina,
14    6|                 Kas tau sakė?~    - Visi taip sako.~    - Meluoja
15    6|        šiandien kaip valkata.~    - Visi žino - tai ne pasakos. Kad
16    7|       plėšėsi taip smarkiai, tartum visi vienkiemio gyventojai būtų
17    8|             vienas kitam prižadėjo, visi norėjo kartu aplėkti ir
18    8|           kambary.~    - Kol jauni, visi gražūs, - atsakė Laurynas,
19    8| girgždindamas savo lovelę.~    - Ne visi, ne visi...- jam dar prieštaravo.
20    8|           lovelę.~    - Ne visi, ne visi...- jam dar prieštaravo.
21    8|           išmargintų kiaušinių.~    Visi juos gyrė, stebėjosi, leido
22    9|       Reikalai susiklostė taip, kad visi keliai užsidarė. Čia viskas
23    9|                   Teeina skradžiais visi jūsų ponai! Man tiek terūpi
24    9|          žinau, kaip gyventi.~    - Visi žino, kad tamsta moki. Tam
25   10|             vis pasitaikydavo - jie visi buvo ar driskiai, ar utėliai,
26   10|          kad visa parapija gėrė, ir visi pavargėliai buvo sotūs.
27   11|           keltis. Su aušra, kaip ir visi dori kaimo darbininkai.
28   11|             vantos ūsų. Atrodė, jog visi plaukai buvo susitelkę į
29   12|          saldumas!~    - Manai, kad visi tokie miegaliai kaip tu? ~   
30   12|           kaimynų, Dieve mano, taip visi pasiilgę!~    Miško šešėliai
31   12|         apie jos atvykimą. O žinojo visi - nuo pieną priimančio darbininko,
32   12|          kaip reikiant nė įdienoti. Visi tarpmiškės gyventojai apie
33   12|           ateis ruduo ir žiema. Bet visi užmanymai dužo į šipulius,
34   13|            lango neužsidengusi, lyg visi Basiuliškių darbininkai
35   13|             krašte išgirdau. Ją čia visi dainuoja. Kas dainavo vyrų
36   13|            Gal kiek siauresnis. Bet visi jos nagai buvo siauri ir
37   14|             labai smarkus. Ir tavęs visi bijo, kaip ugnies. Neužmiršo
38   14|             turėjo užimti jo vietą. Visi už jį jaunesni, o motina
39   15|                   Esi jaunas.~    - Visi buvom jauni.~    - Ir aš
40   15|            duoną užsidirbti kaip ir visi žmonės. Vieni žagre, kiti
41   16|       saulės nublukintais plaukais. Visi darbo įrankiai su jais kartu
42   16|     poneliui pamojus pirštu, nepuls visi kaip šunes prie numesto
43   16|            jaunu, smagiu vyru. Į jį visi kreipėsi ir vadino ponu
44   16|             spaudė ir kratė rankas. Visi tebebuvo tie patys, seni,
45   16|             Teisybė mano pusėj - tą visi žino. Ir daržinė mano...~    -
46   18|        ranka pasiekiamoje artumoje. Visi garsai, vienu iškvėpimu
47   19|             kaip. Užpjautų ten mane visi be peilio. Ne, ne... Geriau
48   19|           ir jie nunešė dar toliau. Visi svajojo ir vargo, kamuojami
49   19|           atsikando Tugaudis.~    - Visi tą sako. O nepagalvoja...~    -
50   19|          puodynė kaip kazalėko, tai visi žino. Tik aš nesuprantu,
51   20|           savin gausybę upelių. Jie visi nešė savo vandenis, ir ne
52   20|        padaugėjo, pagerėjo sėkla ir visi įdirbimo būdai. Jei būtų
53   20|           nudėdamas savo pamotę. Ir visi, kurie tik ir laukė pragaro
54   20|             šį vienkiemį. Visada ir visi tokie buvo. Medžiai tingiai
55   21|       girgždėjo atgal pilnu vežimu. Visi darbai gulė ant jo sprando.
56   21|           geriau eitų klėtelėn, bet visi kampai griovkasių užsėsti.
57   21|        eigulį? Pokaičio miega dabar visi.~    - Man reikia, aš ir
58   21|          šauni. Ir tokia graži, kad visi pradės dėl tavęs kazoką
59   21|          Jis plaukė ant skiedros, o visi kiti buvo vėjas, srovė ir
60   22|             Basiuliškių šeimininkus visi buvo matę besisukinėjančius
61   22|         rasotais vasarojais. Dar ne visi buvo sugužėję gegužinės
62   22|             Ir kad nešdintųsi šalin visi pašlemėkai. Aš sugrįžtu -
63   22|         turįs tokį grėblelį ne kaip visi - tikro plieno skustuvą.
64   23|          taip pat negudriai kaip ir visi, nežinantieji ir pasikliaunantieji
65   23|        Nieko man už tai. Tegul žino visi, jog nevalia nagų kišti
66   23|          Tai jau po visam Doveikai. Visi ant jo sprando. O tu ką
67   23|              kai jis ateina, staiga visi vargai ir rūpesčiai šalin.~   
68   23|           telkiasi ant jo galvelės. Visi - viena ruja. Kaimiečiai -
69   23|        vyras toks senis. Vai Dieve, visi.~    Lyg ir susenęs daugiau
70   24|             Nori nenori turėjo eiti visi. Griovkasiai, vadovaujami
71   24|           su girininkais, su urėdu. Visi iki vieno buvo paišini ir
72   24|           miške dorai ir viežlybai! Visi, visi susirinkit deguto
73   24|           dorai ir viežlybai! Visi, visi susirinkit deguto nuo gomurio
74   24|        miško varžytynėse. Pašaliai, visi kiemo pakraščiai, visi žolynai
75   24|              visi kiemo pakraščiai, visi žolynai nugulti ir nusėsti.
76   24|              tuo pačiu leido kitus. Visi ūkio indai gerai tarnavo
77   26|           negero.~    - Iš kur ten? Visi sveiki ir tau linkėjimų
78   26|             tikrųjų. Ūkininkas kaip visi, - negalėjo suvaldyti savo
79   26|          panašus į tave. Jūs turbūt visi medžio aukštumo?~    - Ne.