Part

 1    1|       pavėjui, buvo skirtas kitam kam. Jis pajuto atsileidusį
 2    1|    pirštinėm. Vegi, mano...~    - Kam tau pirštinių, jei ką tik
 3    1|           jėgos jo rankoms.~    - Kam tokį gilų pakirtimą? Ar
 4    2|           dar nejaukiau pasidarė. Kam reikia juoktis, jei fabrikantas
 5    3|       visokių pamaivų ir žydelkų. Kam reikėjo - rado jį patį.
 6    3|        palikęs mokyklą.~    - Tai kam jie prirašo, ir dar su paveikslais?
 7    3|           iš visur suplūdę.~    - Kam tą botagą, Butkau, su savim
 8    3|      tvarkos. Patsai jų nesuvokė, kam jie, kaip daugelio aplink
 9    4|           laikyk. Ir parodyk, jei kam užeis ant seilės negražiai
10    4|      Ištiesė Gužui. - Pabaik. Bet kam aš čia pasakoju? Bene man
11    4|            Kiaulė, - nepasakiusi, kam taiko, pilna maištingos
12    4|     teškiamos į stalą kortos.~    Kam visko perpilniui, tam dar
13    5|        pylė druską ar laikė mažai kam betinkamą šlamštą, vis dar
14    5|            atrišinėjo skareles, o kam trūko, prašėsi palaukti,
15    5|       grūdų vežimų maišėsi tokie, kam trūko sėklai, ir toks atsakančiai
16    5|          kelinto vežimo.~    - Po kam kiaušelės?~    - Dvylika
17    5|        nuo seno vadinama Varline. Kam reikėjo pusbernio ar piemens,
18    5|         ganyklos, tas tą pametęs. Kam ko trūksta, kam ko per daug.
19    5|          pametęs. Kam ko trūksta, kam ko per daug. Susirinkit,
20    5|           nedovanočiau, ne.~    - Kam?~    - Visiems. O Špicui
21    6|        savo spalva ir žėrėjo.~    Kam jis turėjo būti dėkingas
22    6|    vakarus, buvo kitaip. Bet tada kam rūpėjo. Buvo kiti laikai,
23    6|    dviratį vis tiek pirksi?~    - Kam jis man? Juk aš būsiu čia
24    8|           vienadieniai viščiukai. Kam čia ateitų į galvą pasimerkti
25    8|        migio, jį draugiškai barė, kam nepakėlęs ir kam vienas
26    8| draugiškai barė, kam nepakėlęs ir kam vienas teriojęsis. Jis jau
27   11|          kaip dabar sakome.~    - Kam man receptas?~    - Be jo,
28   12|        kaipgi, tik kad jau nebėra kam. Jaunieji išpuiko, nesiklauso.
29   12|       tapo vyriausiu ir, kad būtų kam ir kaip tą vyresniškumą
30   12|          seniai pribrendęs laikas kam nors geresniam. Ir tada,
31   12|    pagalvin, ir kandžiojo rankas. Kam rūbai ir visa kita? Prieš
32   13|        kaip skirstomas laikas, ir kam kiekviena valanda.~    Ir
33   13|   Ūkininkai mažai besamdę ir daug kam tekę praalkti. Ateinanti
34   14|        paties mokslo paniekinimu. Kam, jei ir be jo tūkstančiai
35   14|           viršūnė, tai iš tikrųjų kam? Ne žinių gausume, o žinojime,
36   15|       Sprendė, lygino, taisė. Tik kam ruošti teatrą viso valsčiaus
37   15|      kažkokiose velnynėse. Taigi, kam velnynė, o kam namai ir
38   15|  velnynėse. Taigi, kam velnynė, o kam namai ir tėviškė. Žmonės
39   15|           nori, kas turi iš ko ir kam paranku. Nupirko Doveika.
40   15|  komendantas mėnesini. Be teismo. Kam ten teismas, jei byla per
41   16|       prisikloję eglišakių - štai kam tie brezentų ryšuliai ir
42   16|        ketinamų atlikti atskirai. Kam želia, galės užsileisti
43   16|                  Kosėk, viršaiti, kam kitam. Aš jau gerai pažįstu.
44   17|   pastatai iki lubų prikrauti to, kam jie ir skirti. Modernūs
45   17|      žemės jis nenusineš. Ji teks kam nors. O kam - koks skirtumas?~   
46   17|    nenusineš. Ji teks kam nors. O kam - koks skirtumas?~    Jie
47   18|           žmogus ir nedraugiškas. Kam, jei ne Laurynui, daugiausia
48   19|         žinojo, kad išlošti mažai kam pavyksta, o pagundom jis
49   20|       Monika...~    - O tu?~    - Kam tu klausi?~    - Atsakyk,
50   20|        draskyti ir erzinti savęs. Kam?~    - Tada pasirinkai,
51   21|           samanų prikimsta.~    - Kam tau galva? Ne raštininkas.
52   21|    policininkas tuomi netiki, nes kam studentui mergina iš miškų.
53   21|        atsklęsti. Nė to nedarytų. Kam skląstis, jei vis tiek reiktų
54   21|      moteriukė gera, ir tiek. Bet kam ji atsivežė kavalierių,
55   22|    nupirkti. Paimkit, mama.~    - Kam čia? Nereikia. Mes išsiverčiam,
56   22|    Kratėsi motina visom keturiom. Kam jai pinigai, kam tos dovanos,
57   22|        keturiom. Kam jai pinigai, kam tos dovanos, kai priešais
58   22|         Kas taip sakė - nemelavo. Kam, kam, o moterims tai jau
59   22|        taip sakė - nemelavo. Kam, kam, o moterims tai jau tikrai
60   22|        kad tai tik išdykumas. Tai kam džiovinti galvą, jei ji
61   22|       savo samanų landynės.~    - Kam taip skaudžiai, dėduk?~    -
62   23|  iškalbingumas galėjo išduoti bet kam jų suokalbį. Jie turėjo
63   24|      valgyti ateinančiais metais. Kam trūko sėklos ai malinio,
64   24|          lyg po didžiulės talkos. Kam dar atrodė negana, tarėsi
65   24|           teisinosi Tilius.~    - Kam tau? Yra ir be tavęs kam.
66   24|          Kam tau? Yra ir be tavęs kam. Ir jei tu norėsi, aš pasiliksiu.
67   25|          grūdų ir nesirūpiną, kad kam nors čia negera ir sunku.
68   25|         mokėjimu apsisukti.~    - Kam? Tiliui? Hi hi hi... Apskritai
69   25|   nepadarys ir todėl gėdino save, kam stovi ir žiūri. Jei ją kas
70   26|         DVIDEŠIMT ŠEŠTAS ~    Kai kam gal vasara atrodė buvusi
71   26|          O pareigos tos pačios. O kam tau prisireikė?~    - Tai
72   26|           centimetru, neturėdamas kam pasisakyti, neišmanydamas,
73   27|    atsisėdęs šalia ir užkalbinęs. Kam to reikėjo? Jo širdis daužėsi
74   27|            atsisėdęs ant žolės. O kam jis tą lemputę nešiojasi,
75   27|      šviesu? Alia. Jis ketino kai kam pašviesti į akis ir jose
76   27|         jei ne tvarkos daryli? Ir kam jis pravertė visą mielą