Part

 1    2|       blakstienų nekrutino. Jis dar nebuvo prasižiojęs, nors eigulys
 2    4|     kaltininku. Tik, kol viršaitis, nebuvo kaip. Dabar jau jis pradrįso
 3    5|              Kol neatnešė užsakymo, nebuvo kaip nė kalbos pradėti.
 4    5|         aikštės ir paties miestuko. Nebuvo čia nieko verto prisiminti
 5    6|          įsirėžė viduj. O gal ir to nebuvo, tik išsisklaidymas paskutinių
 6    6|            pečius. Tačiau svarstyti nebuvo kada, ir jis suko iš kelio,
 7    6|          nors nuslėpti. Pagaliau ir nebuvo ko varžytis. Ranka įtaisyta
 8    7|          virtuvę. Tokios jis niekur nebuvo matęs, net įsivaizduoti
 9    7|            Nieko panašaus jo krašte nebuvo, kur daugelis ūkininkų smulkūs
10    7|           pačius niekus, bet naktis nebuvo vien juoda, tuščia duobė.
11    8|             atokiai? Ir nieks jiems nebuvo pakuždėjęs, kad esama tokių
12    9|             ir po velykinės, matyt, nebuvo iš pačių grynųjų, kai kalbama
13   10|    pasigirdo patamsyje. Ateivis dar nebuvo pastebėjęs vienos žmogystos,
14   10|        Apieros bažnyčiai dar niekad nebuvo per daug, - suramino jį
15   11|       sušuko:~    - Nestovėkit! Dar nebuvo švilpio!~    - Uždaryk savo
16   11|      padieniai.~    Nė vienas iš jų nebuvo nuolatiniai įmonių darbininkai.
17   12|  pasiklausyti.~    Juk čia nieko ir nebuvo, iš tikrųjų. Nieko, į ką
18   12|            bulelį ir dar toli gražu nebuvo išsimušęs iš savo geros
19   12|             gaspadorių.~    Rinktis nebuvo iš ko. Laukti ji negalėjo.
20   12|             jų senatvę. Rinktis jai nebuvo iš ko, ir stojant pienininkystės
21   13|             savaitę nevalgęs.~    - Nebuvo kada. Skubėjo vyrukas.~    -
22   13|         kasrytinę dainą.~    Niekas nebuvo dingęs iš darnaus aplinkos
23   13|           pradėjimu ankštyn. Niekas nebuvo pasikeitęs, tik įgiję daugiau
24   13|            užmiegotas akis, kuriose nebuvo išnykę šviesaus sapno pėdsakai.
25   13|         galvoje tokiu metu, kai dar nebuvo atvėsęs jo kraujas, kai
26   14|             per greitai. Rodos, dar nebuvo išklausęs visų jo pasakojimų.
27   14|             kely.~    Nieko gudraus nebuvo pasidaryti puskarininkiu.
28   15|        Žinote, žinau. Ant dokumentų nebuvo parašyta, kad su trobesiais.~    -
29   15|             atleidimas iš viršaičio nebuvo nė malonus, nė geras daiktas.
30   15|          nieko tokio baisaus jis ir nebuvo padaręs. Gero gi - tai begales.
31   15|             kitos pusės paėmus - ir nebuvo kada dairytis. Jis turėjo
32   15| Basiuliškėse?~    Jo širdis nė kiek nebuvo atsileidusi ir pavakary,
33   16|              Dar prie senosios. Bet nebuvo nė sykio, kai parsivedė
34   17|       švelniai, kaip niekas prie jo nebuvo glaudęsis ir tokia kaitra
35   17|             Ir jis atlaikys. To dar nebuvo, kad pagniužtų kaip pašutintas
36   17|             amen. Net berno tinkamo nebuvo susiradusi - štai kaip puikiai
37   17|            prie jo žmonių, ir nieko nebuvo nuostabaus, jei pamažu ėmė
38   18|    šventoriaus pamūryje. Nieko gyvo nebuvo aplink tuo metu nė šventoriuje,
39   18|            tvarka sukosi ratas. Jai nebuvo ko būgštauti, tik reikėjo
40   18|       nuotaikoms. Lankytojų kaip ir nebuvo, jei ne ta pora moterėlių,
41   19|           klausėsi varpų gaudimo ir nebuvo tikras, ar tai jie, iš senosios
42   19|           ūmai atėjo. Štai kas. Jis nebuvo tam pasiruošęs. Jis tebebuvo
43   19|           iki saulės grąžos. Jos ir nebuvo, tai tik apgaulė ir nevykęs
44   19|       rankas be skaičiaus. Kokių jų nebuvo? Juodų ir baltų. Mergų.
45   20|             gausios šviesos. Ar jis nebuvo tasai medis, į kurio apdiržusį
46   20|            žmonos daili koja niekad nebuvo užlipusi ant stangios ežios
47   20|  priešpiečiuose. Reta javų žolė dar nebuvo susikėlusi, kojos sutrintas
48   20|            negalėjo nieko pasakyti. Nebuvo kaip praverti burnos. Ji
49   20|     linksmom akim. Nieko pikta jose nebuvo galima įžiūrėti. Nieko pragaištinga.~
50   21|             paspaudė, nes pasamdyti nebuvo iš kur tokiu metu. Ir jaunąją
51   22|         rėmė darželio tvorą. Ar tik nebuvo anas tyrelio dainorius,
52   22|           širdim.~    Kitoks jis ir nebuvo. Ir jei matė kitaip, tai
53   22|       gimines. Julės pasipiktinimui nebuvo ribų, kai sužinojo, jog
54   23|             kas nors bus. Ir niekad nebuvo kitaip. Toji vasara pjovėsi
55   23|            O kas ją pačią nustums - nebuvo kada svarstyti. Monika mylėjo,
56   23|      tvarkos ir subjuręs galutinai. Nebuvo to šeštadienio ir tos šventės,
57   24|              lyg ten, jų kraštuose, nebuvo kito darbo ir kito rūpesčio,
58   24|              Jos gera širdis niekad nebuvo begėdiškai apgauta.~   
59   24|         miesto bezliepyčia? Kol jos nebuvo, ačiū Dievui, visiems sekėsi
60   25|             ja pačia pasielgtų, tik nebuvo kaip. Na, gal kada pasirodys.
61   25|        niekur, be bažnyčios, dar ir nebuvo. Net autobusu neteko važiuoti,
62   25|            lankėsi, kol dar Monikos nebuvo, ir vėliau, jau jai esant.
63   25|          svaigulys. Kokio ji niekad nebuvo patyrusi anksčiau. Kada
64   25|            toliau nebedrįso. Ten ir nebuvo ko eiti. Jei kada atvažiuos,
65   26|            cigarečių dėžutę. Ar jis nebuvo ką tik iš miestelio, kad
66   26| gaivališkiausias pavasaris. Jis dar nebuvo pasisotinęs, dar neatsigėręs,
67   26|    išvengdamas šeimininkės, kol dar nebuvo grįžęs Doveika. Taip bus
68   27|             tik jam vienam lig šiol nebuvo aišku, kas dedasi jo kieme,
69   27|             ne taip jis galvojo, ar nebuvo tvirtas? Niekad ir nebuvo
70   27|           nebuvo tvirtas? Niekad ir nebuvo susvyravęs ir visad laikė
71   27|        galėjo tureli? Nieko kito ir nebuvo. Taigi, taip. Tik jis baisiai
72   27|             kokio nors sprendimo ir nebuvo pasiruošęs sutikti su tuom,
73   27|     perbraukė ranka per žolę. Rasos nebuvo. Įgimtu ūkininko patyrimu
74   27|         atliks savo darbą. Prie jos nebuvo kas veikti. Jis atsisuko
75   27|           gaisro raudonis. Jo veido nebuvo galima įžiūrėti, užtamsinto