Part

 1    1|             Augino, kol nepriėjo. O paskui jau kaip su samčiu.~    -
 2    1|         kažin kas tau kojas. Ir tik paskui pradedi atitokti, kad yra
 3    1|        tokių metų, žinant, kad gali paskui ir nebetekti tokių malonumų?
 4    1|          ašarom, bet sėju, ir tiek. Paskui jau ką gi. Sustembau. Šešerius
 5    1|       įtraukiamam į gertuves. Sunku paskui atsikelti iš užustalės ir
 6    1|          plutą tereikia pralaužti - paskui jau jis lengvai žarstomas
 7    2| prisikišdamas pašnabždom jį kurstė. Paskui ramiausiai pro kramtomą
 8    2|          kelmas pasipintų po kojom. Paskui pasiprašė portfelio iš įgaliotinio
 9    3|   gražesnėse vietose, ant kalnelių. Paskui, kaip statė namus, drėbė
10    3|            skaidriosios. Ir tos jau paskui nebegeri - tykai konjako.
11    5|     kramsnojo priekiniais dantimis. Paskui ėjo prie kito. Išbarstęs
12    5|        skustuvo ašmenis į akmenį ir paskui, papustęs į diržą, siūlė
13    5|      Padirbėsiu laikinai bet kur. O paskui, kaip sakot, žiūrėsiu.~    -
14    6|     tolstant, jis pasidarė mėlynas, paskui apsitraukė ūkanom ir jau
15    6|      dairiausi po turgų. Tik Petras paskui sakė sutikęs.~    Jis nukaito
16    6|        kartą pamėginta, tai, žinai, paskui ir nejučiom susigniaužia
17    7|        tvartus. Aprodys, kur kas. O paskui į skiedryną. ~    Šėrė arklius,
18    7|         Šėrė arklius, lygino mėšlą. Paskui juos šukavo šukomis ir šepečiais.
19    7|      pašokėjo per keletą sprindžių. Paskui jau skiedryne, kur supjaustytų
20    7|             viską išsipasakoti, kad paskui laiko nebebus. Va Julė jau
21    8|      juodoje klebono sermėgoje.~    Paskui jis puolė į tvartus, ir
22    9|           apgręžk pirma į vartus. O paskui pažiūrėsim.~    Vaikinas
23    9|            Vaikinas pavartė šakelę. Paskui nuėjo prie arklio.~    Ir
24   10|       girgždėlė. O kad aš nebespėju paskui akėčių, tai va, kur kliaudis.
25   10|     svetimam, patys eiti išimtinėn. Paskui, nors piršlių kas žiemą
26   10|              Kiek čia seniai lakstė paskui karvės uodegą.~    - Piemenė
27   11|            laiptais. Ir ką veikdavo paskui per visas ilgas dienas ir
28   11|     nuspausti, suvelti ir dažyti. O paskui naujuose priestatuose pradėjo
29   11|           dėvėti. Ir kad tu lakstai paskui žydelkėlas ir vediesi jas
30   11|            lūpas ir sunkiai alsavo. Paskui įrėmė galvą į jo krūtinę.~
31   12|            tiltą, šunkeliai apžėlė, paskui juos išvarė, ir liepa gumšojo
32   12|           išbraidė jo vasarojų, kad paskui jo žemę perdalintų šiuomi
33   12|        kelnes ir paveržė spruduklį. Paskui mostelėjo ranka.~    - Va,
34   12|        neprisiprašė pavėžinama.~    Paskui dar prisidėjo naujų ir nepatirtų
35   12|           nors naktį kitą pavargti. Paskui jau atsirasią. Jis nesiskubino
36   12|              o ne pro jo klėtį, kad paskui vėl darytų alkūnę, - įsiterpė
37   13|         žemėje tik tol, kol užauga, paskui jau jai reikia rasti vietos.
38   13|           Anoji mergutė driekiantis paskui akėčių ir paimanti viena,
39   13|          Nieko, dar pasportuosiu. O paskui eisiu jums pavakarių ruošti.~    -
40   14|       užsikimšo, jį pradėjo šaukti. Paskui pamatė dureles atdaras.
41   14|  išsilaikyti, užsigulęs ant karčių. Paskui pabudo lauko ligoninėje.~   
42   15|             kad daugiau nugirstų ir paskui liežuviais plaktų, eidami
43   15|           būti ir jo taipogi.~    O paskui jis net nustebo, taip netikėtai
44   15|           jis nepanašus į tokį.~    Paskui jau po sandėrio aplaistymo
45   16|        tebelaikė sugniaužęs kepurę. Paskui užsidėjo ir koja paspyrė
46   17|        pakelia beveik iki smakro ir paskui pabučiuoja. Bučiuoja ilgai
47   17|             miestą. Nueisim į kiną, paskui... Paskui, sako, kur tik
48   17|           Nueisim į kiną, paskui... Paskui, sako, kur tik norėsi, galėsim.
49   18|           akis, pasisemdamas delnu. Paskui klaptelėjo atsargiai uždaromos
50   19|                  Nepatogu, sakai. O paskui jau bus patogu. Ne tau,
51   19|          graužiame, tol gerai. O ką paskui? Ir nebežinome.~    - Ką
52   19|             išgers ir pasikalbės. O paskui ir uždainuos. Kas jiems
53   20|          prieš darydamas tokį žygį. Paskui gali, sako, atsirasti bėdų
54   21|          dabar pasidėėėėsiu?.. ~    Paskui iškrinka ir užlieja pievas,
55   21|              Ak, jei ji ten gulėtų! Paskui ji pagalvojo, kad duris
56   22|           susiklosčiusią buitį.~    Paskui jau sename kiemelyje, kur
57   22|           Prisišoks iki nualsimo ir paskui nebeužmigs. Taip atsitinka
58   22|        tačiau kaip tą padaryti?~    Paskui jis nusigando, kad štai
59   24|           pusė grūdų šoko iš varpų. Paskui tik perleisti per vėją,
60   24|           palauktų su mokesčiais. O paskui jau kalbės po visą valsčių.
61   24|         prigavo Zuzaną. Jau tada. O paskui... Jis ir maršalka, ir viršaičiu
62   25|        dulkių grąžtas, nusidriekiąs paskui nuvažiavusį autobusą. Ir
63   25|      debesys. Vis tamsyn ir tamsyn. Paskui sutems galutinai. Ir kas
64   25|             tiek turi paklusti.~    Paskui ją suėmė baisus pyktis ir
65   25|        nuomininkų dirbama žeme, kad paskui nekukuotų.~    Kelios dienelės.
66   25|         kitaip ji keltųsi ten? ~    Paskui ji dar pasisupo sūpynėse,
67   26|            Prieš metus kitus lakstė paskui karves.~    - Ir panašus
68   27|             sklido pažemiu į šalis. Paskui jos saukėsi į krūvą, liūdnai
69   27|              į didesnes krūvas. Kad paskui galėtų susemti. Jis buvo