Part

 1    1|            Laikas jau.~    Petras vėl pasižiūrėjo, sumirksėjo
 2    2|          bjauriai ir garsiai, lyg vėl būtų suirusios jo naginės.
 3    2|   įpratimu keiksnodami skirstėsi. Vėl sudžeržgė pjūklai, sukosėjo
 4    2|        pjūklai, sukosėjo kirviai. Vėl niūkiami arkliai traukė
 5    2|          mišką, laukiantį kirvio. Vėl iš naujo perleido būrį užbliurkusiom
 6    2|         pabraukdamas pieštuku. Ir vėl atsisuko.~    - Aš moku
 7    3|     šmukšt, prarytum ir apsisukęs vėl norėtum, - pusbalsiu gardžiavosi
 8    3|        Každaila nesikėlė tam, kad vėl tuščiai atsisėstų. Pakumpusiu
 9    4|           išbalo kaip popieris ir vėl pasidarė beveik mėlynas.
10    4|       kurios maigūnas susispaudęs vėl išmetė porą pėdų aukštyn
11    5|          iškrinta koks tarpas. Ir vėl išnyra, bet taip neaiškiai...~   
12    5|           bjauri istorija kilo ir vėl nėrėsi kažkur už jo atminties
13    6|        tingiai pavizginęs uodegą, vėl patogiai atsigulė.~    Ar
14    6|           kai tą pripildavai, tai vėl atgal?~    - Ką tu paistai,
15    7|    praplaukti miškui. Ir tada jie vėl atsities ir žaliuos ant
16    7|          tu, žmogeliau.~    - Jau vėl riejasi kaip šeškas su kalakutu. ~   
17    8| sugargaliavo, jaučiu sumaurojo ir vėl švelniai, tykiai, lyg supantis
18    8|          ir surado.~    Ir viskas vėl lyg iš naujo jų akiratyje
19    9|    pakišama į tarpą slapčiom. Jis vėl kaleno dantimis ir visomis
20    9|      bliauni, ko nepatenkintas? - vėl susidėmėjo Petru.~    -
21   11|         subildėjo kėdė ar kas, ir vėl nieko. Užmigo vėl, matyt,
22   11|         kas, ir vėl nieko. Užmigo vėl, matyt, tinginės mergos -
23   11|          juokėsi pasilenkdamos ir vėl rimtais, baikščiais žvilgsniais
24   12|           alaus išgerčiau.~    Ji vėl siekė piniginės, ir vežėjas
25   12|           labai dėkinga.~    - Ir vėl tas pats, - jis pakėlė juodus
26   12|          pro jo klėtį, kad paskui vėl darytų alkūnę, - įsiterpė
27   13|  nustojusį savo reikšmės. Ir tada vėl juos glemžė tamsa ir nešė
28   14| apsvilintos. Jos abi su Agne - ji vėl pasižiūrėjo į seserį - išdrebėjusios
29   14|         darys?~    - Tikrai? - ji vėl prisiglaudė ir užmetė ranką
30   14|         ir nejausti nuovargio. Ir vėl giedriom akim stebėti saulės
31   15|          draugiškai aiškinęsi. Ir vėl dabar iš naujo. Geriau jau
32   15|           prisipylė degtienės. Ir vėl padėjo. Jo akys mirkčiojo,
33   15|       netinkamų pasielgimų, kurie vėl ir vėl iš naujo, naujais
34   15|          pasielgimų, kurie vėl ir vėl iš naujo, naujais priekaištais
35   16|     sekretorium, spėję atvėsti ir vėl sušilti. Sekretorius dar
36   17|        tai nepaprastai puiki. Tai vėl kitam kaip žiedas bijūno,
37   17|            rytoj. O kai atsikeli, vėl iš naujo. ~    Doveika čiuženo
38   17|  važiuotum. O čia tik pakalnėn ir vėl į kalneli. Pėsčias nueitum
39   18|          jos einančius darbus. Ir vėl pakylančiu gausti smarkiai
40   18|         gražiai dainuoja? - po to vėl klausė Monika.~    - Žinau.~    -
41   19|          pasnaus - visas pasaulis vėl atrodys šviesiau ir linksmiau.~   
42   20|      apylinkę.~    Žemės šauksmas vėl stipriai buvo pasigavęs
43   20|            Jis pakėlė daiktelį ir vėl padėjo. Tegul sau, gal atbėgs
44   20|          kaip praverti burnos. Ji vėl iš naujo bučiavo, spausdama
45   20|           Tilius purtė galvą. Jis vėl matė jos ilgą ir baltą kaklą
46   21|       pėdos nesitraukę. Bet saulė vėl laužėsi pro debesis, ir
47   21|           laužėsi pro debesis, ir vėl garavo vyrų nugaros, ir
48   21|        reikia, aš ir einu.~    Ji vėl pasistūmė kelis žingsnius
49   22|         pasakė:~    - Tas valkata vėl prisistatė.~    - Gal pavaikyti
50   22|        šokančią, einančią ratu ir vėl apstotą anų smagių vyrų.
51   22|        vidun ir pasakyti, kad jis vėl čionai. Ir kad nešdintųsi
52   22|            klausyk, Agne mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Ir
53   22|     žodžius - Agne, Agne mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Vėl
54   22|        Vėl viskas bus, kaip buvo. Vėl viskas tekės ir klegės mūsų
55   22|     susikibdami, prasiskirdami ir vėl susiglausdami.~    - Šoka.~   
56   22|    vikriai pasimuistyti. Jis tarė vėl kreivai per petį, kaip ir
57   23|         sustingusius sąnarius. Ir vėl sunkus darbas ir nesulaukiamas
58   23|        Jei žinąs, tai tvarka. Jis vėl buvęs atvažiavęs. Bet toji
59   24|          ugnis jas išsvilino, čia vėl kanalą kasa. Kai nutrauks
60   25|     baisus pyktis ir įtūžimas. Ji vėl nesuprato savęs ir nutarimo
61   25|           atsitolinti nuo jo. Bet vėl jai staiga pagailo kažin
62   25|     nebeina. Šautuvą patikrina ir vėl pakabina ant sienos, prie
63   25|            Sudiev, sudiev. Mašina vėl ritosi. Pervažiavo tiltą,
64   25|        tiltą, truputį kalnelin ir vėl sustojo. Durys prasidarė,
65   26|      verta ko nors?..~    - Ką? - vėl riktelėjo eigulys.~    -
66   26|       niekas nepasikeis. Kregždės vėl iš naujo šaudys pro durų
67   26|         bėgli, atsikvėpti. Bet ir vėl negali. Galėsi, nėra čia