Part

 1    1|          kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. Nugara įskaudo,
 2    2|  pasispyrimų, ir nušvis palaukė. Tos valandos miškakirčiai pradeda
 3    3|    juodavo išdegintas raitelis - tos valdžios ženklas. Kas jam
 4    3| boluojantis vaidinys. Kieno jis? Tos rankos ir išlenktas kaklas?~   
 5    3|         apgerti skaidriosios. Ir tos jau paskui nebegeri - tykai
 6    4|         balas. Šunim padvisusios tos kalbos. Ir Gužienei vienas
 7    5|  sudarkąs daiktus ir žmones.~    Tos pačios mintys jį vargino
 8    6|         per daugelį metų. Kas gi tos šventės, laistomos liesu
 9    6|      sudilti ryškiausiai matomus tos vietovės daiktus, kaip malūno
10    6|      darbo visai ilgai savaitei. Tos slogios nuotaikos nebenorėjo
11    6|        tai jau nebegalėsi užimti tos vietos.~    - Nebegalėsiu.
12    8|      tilto.~    - Aha... Gražios tos Gužaitės, gražios...- žiovavo
13    8|         padėjęs.~    E, tiek ten tos bėdos. Va, Laurynas jau
14    8|     nerimsta, jei negali palikti tos gražios muzikos, kuri graudina
15    8|     nuskusta barzda.~    - Kieno tos mergučės? - paklausė.~    -
16    9|          vietą ir keiktų vėją iš tos pusės.~    - Ką? - Tilius
17    9|            jis bijojo ir nekentė tos gražios įsibrovėlės. Jis
18    9|          O ten kas gyvena? Kieno tos šviesos? - domėjosi vachmistra
19   10|               O tas ir buvo, jog tos smulkmenos nesidavė lengvai
20   11|       kvapo dulksnis patraukė iš tos pusės. Visas namas ir sėdyba
21   11|     bendras laikas ir vargas. Ir tos retos atvangos valandos,
22   11|        atrodė nepaprastai, visos tos reikmenės: dantų šepetėliai,
23   12|          gero. Nebebuvo gero nuo tos dienos, kai pirmas svetimasis
24   12|   popiermalkes į vandenį, niekas tos vietos ir nežinotų. Bet
25   12|           Kad pasijustų visiškas tos įmonės viršininkas, jis
26   13|      pakeleiviui ar svečiui. Ant tos lovos jie susėdo.~    Nieko
27   13|         Jo pirštai pakliuvo tarp tos lentos ir ratų dugninės.
28   14|         į sieną dviratis. Ir ant tos kėdės sėdėjo jis, nenuleisdamas
29   14|       piršlybų. Kaip jos drįsta, tos senos moterėlės, kištis
30   14|          tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės darys?~    -
31   14|     žadėjo, o laikas, o valandos tos pačios.~    Nejaugi jam
32   14|          į vyrus ir pajuto jėgą? Tos jėgos tūnota ne vien raumenyse.
33   14|      Laukė pokaičio valandos, ir tos užteko atgauti jėgoms ir
34   15|          kad norit išgerti. ~    Tos drėgmės indaujoje įvairios
35   16|          daugiausia žuvimi - tam tos meškerės ir samteliai. Jie
36   16|                Valsčiaus žmonėms tos bėdos jau buvo atsiėdusios
37   17|     namuos pasidaro nyku, kai nė tos širdies, nė rakto, nė dvasios.
38   17|         jau taip pripratusi prie tos minties ir prie to žmogaus,
39   17|    pritrūkdavo oro krūtinėje nuo tos minties, jau taip greitai
40   18| kantrybės, ir susiras takelis iš tos nuobradžios ir slogiu rūku
41   18|          ir jis kalbėjo karštai, tos pačios kūrybingo pavasario
42   18|   skubėjo į Laumakius apgarsinti tos žinios visai parapijai.
43   18|    dainuos, ar kai patys sulauks tos dienos?~    Gražiai dainavo
44   19|   tyrelyje stūmė kuo greičiau iš tos niūrios vietos išsiveržti
45   20|             Tu neužmiršai Agnės, tos geltonplaukės purienos.
46   20| susiklostė toji istorija? Toliau tos minties jis nepajėgė tęsti.
47   21|       ant lovos susėdę. Och, ant tos lovos... Ant tos pačios.
48   21|        Och, ant tos lovos... Ant tos pačios. Kai daužėsi perkūnai
49   21|           Jau toks rūpestingumas tos krikštomočios, lyg ji savo
50   21|         skaičiavo mintyse laiką. Tos dvi savaitės buvo susisukusios
51   21|        vienu šuoliu išsinešti iš tos vietos. Kodėl jis pasiliko
52   22|   keturiom. Kam jai pinigai, kam tos dovanos, kai priešais sūnus
53   23|         Nebuvo to šeštadienio ir tos šventės, kad nesusimuštų.
54   23|         nesmagu, lyg ir jis prie tos kebelės būtų prisidėjęs.~   
55   24|          ir prasižiojusi buvo iš tos nuostabos ir tik, rodos,
56   25|        keliais, neužmirštančiais tos vietos, ji būtų galėjusi
57   25|         laišką ir pradėjo laukti tos dienos, kada atvažiuos jos
58   25|        Ji nė pavydėjo, nė troško tos laimės. Sesuo išvažiuoja,
59   25|         bet jei iš viso esą, tai tos miesto sūpynės geležinės.
60   26|     reikalai yra susiklostę. Nuo tos dienos jie pasidavė skirtinga
61   26|   pakeitė pavadinimą. O pareigos tos pačios. O kam tau prisireikė?~    -
62   26|       Ima baimė, kad neištversiu tos nykumos, kuri mane būtinai
63   26|          pasidarysiu galą, ar iš tos tūžmasties kitą nugalabysiu.
64   27|       jis neužleido nė per pėdą. Tos taisyklės jis laikėsi jau
65   27|        betrūko, ir būtų išvengęs tos rankos. Jie susidūrė ir