Part

 1    2|   Každaila.~    - Nu, po dvi. Ale jūs padarykit kaip su keturiom
 2    2|     didelių pastangų. - Palaukit! Jūs lik palaukit! Mes siūlom
 3    2|        auksinis dantis.~    - Kad jūs skubat, mes to galim nežinot.
 4    2|           ir kada jis dirbamas. O jūs sau skubėkit.~    - Och... -
 5    2|          kitaip ir moka.~    - Ar jūs rimtai?~    - Labai rimtai
 6    2|           vežėjai.~    - O ką, ar jūs nebyliai.~    - Pats ne
 7    2|         vienas nenukirstas medis. Jūs patys turit pasiskirstyti.
 8    3|  girdėtųsi kamaroj:~    - Durniai jūs, jei girdot tą raudoną jautį.
 9    3|      Susimildami, nepradėkit. Kad jūs tuoj kaip maži vaikai.~   
10    4|       Bėgu atsivesti vidun.~    - Jūs tai taradeikos, - grūmojo
11    4|      Reikalas didžiai svarbus. Ar jūs man duosit sušlapint birbynę,
12    6|          galvojau priešingai, kad jūs visi, ir tu, ir tavo motina,
13    7|           Šunų tai ne juokais pas jus.~    - Yra ir ką saugoti.~   
14    7|        pasisveikino.~    - O, jau jūs pas mus?~    - Jau, ponia.
15    7|   Pasiskubinau.~    - Malonu, kad jūs toks. Gerokai bus prikamavusi
16    7|       išsuko.~    - Na, prašau. O jūs, Laurynai, ko laukiate? -
17    8|       andai sakiau, kad pirma pas jus.~    - Na gerai.~    - Tik
18    8|                Užteks! Berazumiai jūs!~    - Aš supčiaus ir supčiaus,
19    9|                  Miegojote? Ir aš jus prižadinau?~    - Nemiegojau.~    -
20    9|           kojos.~    - Šventės, o jūs namie?~    - Tai kas, kad
21    9|           tik tokie jaunikiai pas jus tesilanko. Visai nekas.
22    9|           Aš galiu pakinkyti, jei jūs norit, bet nevešiu. Aš galiu
23    9|           atsisuko. - Labanaktis. Jūs turbūt taip atrodėt, kai
24    9|         tokiu nevalyvu bernu teko jus aplankyti, - mandagiai lenkėsi
25    9|          atjojo jį čia.~    - Kuo jūs mane laikot? Abstinentu
26   10|        jau ant to paskutiniojo. O jūs, tėvai, ją bergždžią norėjot
27   10|  sudeginta ugny. A? Klaupkitės ir jūs. Ir kad man nebūtų jokių
28   11|    grietinę pieninėn. Ir pamačiau jus.~    Jis purtė kiekvieno
29   11|             Tai kas ten naujo pas jus? Ten, už miškų? ~    Nenusakomai
30   11|           to bieso recepto ar jau jūs nieko neturite? - nirtulingai
31   11|            Kaip čia pasakius? Gal jūs, panele? Jūs geriau žinote...~    -
32   11|        pasakius? Gal jūs, panele? Jūs geriau žinote...~    - Prašau.~   
33   12|                  Labą vakarą. Tai jūs būsit naujoji pienininkė?~    -
34   12|         jau žinojom anksčiau, kad jūs atvažiuosit, - skubinosi
35   12|           šviesioji.~    - Tylėk! Jūs turėsit pas mus pernakvoti.~    -
36   12|          jie turės išsikelti, kai jūs atvažiavot.~    - Jie keliasi
37   12|            o jau motoras ūžia. Ir jūs turėsit taip pat. Vaje,
38   13|            Nėra už ką.~    - Kaip jūs vienas įsikelsit? - susidomėjo
39   13|            Ir šnekumėlis gi jos - jūs tik pamanykite. Tik kažin
40   17|         ir taip tave myliu.~    - Jūs ten, kaip girdžiu, gerokai
41   17|         žmonele?~    - Nemiegu. O jūs kodėl?~    - Visokios mintys
42   17|          Aš tikrai nežinau, kodėl jūs nemiegate? - atsiliepė nuo
43   18|  avietynai neišlaužyti.~    - Kur jūs, Laurynai, išsiruošęs? -
44   18|              Tiliau!~    - O, tai jūs?~    - Aš. O tu kur?~   
45   19|   marškinių darbe ar prausiantis. Jūs to, mulkiai vaikinai, nežinote.
46   21| pamislijus, vėsiau daros. Tik kad jūs tuojau degtienės. Tai rytą
47   21|        pragerti.~    - Pasakos. O jūs tikėkit, kuo kas giriasi.~    -
48   22|       nenorėjo.~    - Mama, kodėl jūs? Paimkit...- jis nesumojo,
49   22|                Su kuom, Laurynai, jūs muštumėtės? ~    Senis kniustelėjo
50   23|      Petras šaipėsi.~    - Avinai jūs, avinai. Ar tuom Doveikai
51   24|      galvą ir atsitiesė.~    - Ir jūs alaus užsimanėte?~    -
52   24|     Basiuliškes valdyti?~    - Ką jūs? - Tilių purtė drebulys.
53   25|    žergliojo iš vežimo.~    - Kur jūs, dėduli, išsiruošęs?~    -
54   25|    atvažiuosiu jūsų aplankyti. Ir jūs manęs nebeatpažinsit, taip
55   25|       dovanų kokių atvešiu! Kokių jūs nė sapne nesapnuojat...~    -
56   25|  meldžiamoji?~    - Pas tetulę. O jūs kur, ponas Doveika?~    -
57   26|         Juk ketinau kada nors pas jus užsukti. Pasižiūrėti ūkio.~    -
58   26|                Ir panašus į tave. Jūs turbūt visi medžio aukštumo?~    -
59   26|    širdimi linkime.~    Kas tokie jūs? Tugaudis, Každaila? Kas
60   27|      pasakyti, kad va, ponas, pas jus taip klostosi reikalėliai.
61   27|    stovėjo ant jo tako.~    - Kur jūs buvot, kai aš jūsų ieškojau? -
62   27|          Monika Doveikienė.~    - Jūs, jūs, - durdamas pirštu,
63   27|     Monika Doveikienė.~    - Jūs, jūs, - durdamas pirštu, rodė
64   27|         mus abu išsiveš.~    - Ką jūs, Doveika, dėl Dievo meilės?~    -
65   27|           neskustą veidą.~    - O jūs ko ten snarpsot? Neškit