Part

 1    1|         Marškinius baltus...~    - Gera moteraitė, kad ją kur pypkakotis.~    -
 2    1|            Nebekrutės, kai užpilsi gerą mierą.~    - Aš rimtai,
 3    1|         negalėjo ateiti kokia nors gera žinelė? Net ir šiandien
 4    1|           galvelę mėginu įsprausti gerą mintį, laiškininkas, skirstydamas
 5    2|          Iš nuobodumo.~    Valanda gera jau buvo praėjusi, gal kiek
 6    3|            ir be jo galėjom paimti gerą kainą.~    - Galėjot, galėjot.
 7    4|           kelio. Kamštis išlėkė. - Gera mamytė. Gudri ir išmintinga.
 8    5|       užtenka. Svarbu intencija ir gera širdis. O jis turįs jau
 9    6|            buvo linksma, šviesu ir gera. Vėliau, jiems tolstant,
10    6|     išsidykinėjęs kaip jautis. Tik gerą kirvį parūpink, tėtukai.~    -
11    6|      barėsi motina.~    - Parūpink gerą kirvį, parūpink, Mile. Kad
12    6|      pasidarė nuostabiai lengva ir gera. Mergaitė pasislėpė, bet
13    6|         jiems kudlas nurausim.~    Gera jiems juokauti ir štukas
14    8|          kapo ir sukalbėjo poterį. Gera buvo moteriškė, o nuolanki
15    8|          buvo nuostabiai lengva ir gera. Kažin ką linksmo užtraukė,
16    8|            tą jau jis buvo pajutęs gera valanda anksčiau. Draugiškame
17    9|         einam, ponas viršininke, į gerą vietą.~    - Mergų ar rasim
18   10|          kad būtų dreižęs uždirbtą gerą atiduoti, bet kad visad
19   10|        kurioje lajus dega ir duoda gerą šviesą. Lajaus gabalai kaip
20   10|              Nebebuvo rūgonių. Net gera pasidarė, kad nuslinko sunkumai
21   10|            Bet akys blizgėjo tokia gera, tokia malonia ir nuolankia
22   10|           plūkėsi prie karvių.~    Gera buvo gudrauti ir vaikščioti
23   10|      pastatė Laumakių šventoriuje. Gera buvo moteriukė. Gera. Tik
24   10|  šventoriuje. Gera buvo moteriukė. Gera. Tik jau labai suvėlino
25   11|           čia buvo ne toliau, kaip gera ariama varsna, ir girdėjo
26   11|         jos domę.~    Ir buvo taip gera ilsėtis, pasidrėbus vežime
27   12|           čia pačios sunkumo, kaip gera ankštis - arklys nė just
28   13|               Buvo taip nuostabiai gera ir lengva niekus plepėti,
29   13|         tebešeimininkaujant, prieš gerą puskapį metų, tarnavusi
30   14| ištrūkstančių žodžių. Ir buvo taip gera, kad nieks nevaržė jos išsisakymo
31   14|          eigulį. Ji šiandien tokia gera. Bet tegul. Ar ji turi vien
32   15|           tas berniukas jam padarė gerą įspūdį ir lig šiol nepagadino.
33   15|         nežinojo, ar čia jau tokia gera vieta, geresnės neieškodamas
34   15|      Vyreli! Tu nežinai. Tai tokia gera, kad daugis norėtų ją turėti.
35   16|           Pradžia buvo nenumatytai gera. Jaunuomenė džiūgavo.~   
36   17|                   Kas jiems.~    - Gera jiems ten gyventi, - atsiduso
37   17|             Taip, ji dar sakė, kad gera esą man, mylimai.~    Per
38   17|           sriuba išeidavo vis vien gera. Jau tokia gera, kad pilvus
39   17|           vis vien gera. Jau tokia gera, kad pilvus apsimušdami
40   17|            dykūnus. Jie punta tavo gerą ir išeidami palieka nesmagumą.~   
41   17|            nedaugeliui, gimusių po gera žvaigžde. Jai tokią žvaigždę
42   18|    nenutrintas. Ir užkandos.~    - Gera jūsiškė. Reikia tokios paieškoti, -
43   18|    paieškoti, - nutarė kalvis.~    Gera? Ar užteko to žodžio apibūdinti
44   19|         pašelmenėse. Taip jau buvo gera pasivartyti ir pasimėgauti
45   19|       atsikalbinėjo Petras.~    Ir gera buvo girdėti šnekant savus
46   20|          svečių būrį aprodyti savo gerą. Balti marškiniai ir šiaudinės
47   20|       seile nurydami svajones apie gerą gyvenimą turtingųjų. Miesto
48   20|           užsukdavo į Basiuliškes. Gerą alų darė Jonas, tvirtą vyną
49   20|     nebedrįs sakyti, kad ji ne jo. Gera daržinė, statyta ne per
50   20|          Nagi, žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~   
51   21|      norėti iš tetulės - moteriukė gera, ir tiek. Bet kam ji atsivežė
52   21|        nešaukdavo ir su juom. Buvo gera Veronika. Visą žiemą jie
53   22|         saviškius? Ar jam taip esą gera, kad kitų vargo nebenorįs
54   22|            su visais ir naudojęsis gera šeimininko širdim. Jis išsitrenkė
55   24|             vis jam turės išeiti į gera. Susipjovė su visais, tai
56   24|             Tai bent alelis.~    - Gerą užtaiso Jonas.~    - Į sveikatą
57   24|          Ir niekad neapsivylė. Jos gera širdis niekad nebuvo begėdiškai
58   24|      Petras Doveika glemžė svetimą gerą kaip pakulas. O aš jo karves
59   25|         žiniuonys. Iš tų aukštumų. gerą grūdą nešančių molynų žiūrint,
60   25|         pašalin laiškelį. Tegul ta gera senutė per daug nepasitiki
61   26|     įsigalint.~    Labai lengva ir gera turėjo po to pasilikti.
62   26|            vėlavimosi pietums.~    Gerą valandą jis buvo sugaišęs.
63   26|    Viešpatie! Kokia veislė!~    Ar gera, ar bloga tokia veislė,
64   26|   praradimo akivaizdoje. Kaip būtų gera, kaip būtų lengva, jei ne
65   26|        grynai mūsų. Dabar kaip tik gera proga, - jis patsai nustebo,