| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ˛monem 3 ˛monemis 2 ˛monems 5 ˛mones 63 ˛moniu 16 ˛moniškai 1 ˛monom 1 | Frequency [« »] 63 beveik 63 koks 63 sako 63 ˛mones 62 kartu 60 trauke 59 eigulys | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ˛mones |
Part
1 1| Atlydys u˛kutrino ˛mones, - tarė Petras.~ Ar čia 2 2| Mes darbininkai, prasti ˛monės. Ir laiko neturim knygų 3 2| kada nors patapti. Ir visi ˛monės aplink niekingi ir šleikštūs 4 3| gerokai po išmatavimo. Jauni ˛monės, kuriems buvo paskirti sklypai 5 3| Kas jį griebs? ˇmonės pas mus tik lie˛uviu marias 6 3| Jis mėgo draugiją, mėgo ˛mones ir subuvimus. Am˛inai rautis 7 4| rudnugarių. Baisūs juk čia ˛monės tarp miškų, kai nusisprogsta. 8 5| iki penkių šešių šimtų, ˛monės grobstė darbininkus. Lukošius 9 5| bjauriai sudarkąs daiktus ir ˛mones.~ Tos pačios mintys jį 10 6| seniai buvę, taip seniai, jog ˛monės per tą laiką spėjo pasikeisti, 11 6| sugrįš į savo vagą upė, ˛monės, naršus vėjas nurims ir 12 8| lentomis, statyta dar tada, kai ˛monės mokėjo dirbti neskubėdami 13 8| eigulio šeimyna ir Basiuliškių ˛monės. Kas norėjo pakalbinti merginą, 14 8| Nebetoli tilto, kur Doveikos ˛monės skyrėsi, virtinė suiro ir 15 8| tame nuošalume? Kuom nors ˛monės turi gyventi, remtis į ką 16 9| O ko ten?~ - Ten ˛monės geri gyvena, ponas viršininke. 17 9| ˛iburiais.~ - Saviškiai ˛monės, taip sakant.~ - Turiu 18 10| moteriškė.~ - Prieškalėdy ˛mones drasko, eidami rujom. O 19 10| jaunuomenę Petras Doveika. Mėgo ˛mones pašnekinti, juos aplankyti 20 11| miegalės! Saulė ˛eme ritinėja, ˛monės laukuose prakaituoja, o 21 12| šūkavo pieną suve˛ę apylinkės ˛monės. Saulės sriautas tvino pro 22 12| tepastebimi tik pas senyvo am˛iaus ˛mones, jo veidui teikė gyvumo 23 12| karo metais, ˛udę ir deginę ˛mones.~ Ak ne. Ji verkė, įsikniaubus 24 13| ir ˛inojo, lygiai kaip ir ˛monės, jo tvarką ir kaip skirstomas 25 13| kartą esančios atgynusios ˛mones nuo bado. Geras daiktas 26 14| gumšavo sėdyba ir dirbo joje ˛monės. Ten jis, ten jo ˛ingsniai 27 14| nutrenktų ˛aibas, ir atrastų mus ˛monės susikibusius, negyvus ir 28 14| nesusituokę. Ir ką tada kalbėtų ˛monės apie mus.~ - Velnio akį 29 15| o kam namai ir tėviškė. ˇmonės daugiau prie miesto linkę. 30 15| u˛sidirbti kaip ir visi ˛monės. Vieni ˛agre, kiti kirviu. 31 15| be darbo, be duonos.~ ˇmonės čia ateina ir pasilieka. 32 16| Prie Vilkijos traukė ˛monės su kastuvais ir tarbelėmis. 33 16| mil˛iniška sustingusi akis.~ ˇmonės sustojo ir ˛iūrėjo. Prieiti 34 18| smarkiai kilsuodami šonais. ˇmonės plušėjo pievose ir dirvose, 35 18| plynėse.~ Basiuliškių ˛monės lankė pašarvotąjį, nutraukdami 36 18| sudalintoje šešėlių ir šviesos. ˇmones brido per ją ir dingo, pasimetę 37 18| bauginanti slogia didybe. Kada ˛monės vaikšto kaip lunatikai, 38 18| savo ūkį, į savo judančius ˛mones. Sukaitęs, atsilapojęs ir 39 19| buvo girdėti šnekant savus ˛mones, pačiam išsitiesus ir pasijutus 40 20| jos palaiminto dosnumo. ˇmonės švelnesni pasidaro, labiau 41 21| Jau šūkauja. Jau kyla ˛monės ir gyvuliai. Per kiemą atšlepsi 42 22| cementinių plytų šaligatviu. Ir ˛monės, ir aikštė, ir varpai iš 43 22| liko artimi ir nesugadinti ˛monės. Jie nieko, nieko suvis 44 24| staiga atėjo ruduo. Nes, kai ˛monės apsidairė, aplink tik ra˛ienomis 45 24| nuolatinio nuovargio pritrenkti ˛monės.~ - Antai, ar nematote?~ - 46 24| liepsnose ˛ūstančiais gyvuliais. ˇmonės lengviau atsiduso, nors 47 24| padėjėjais. Bet jų nereikėjo. ˇmonės dirbo iš peties. Dūmų debesys 48 24| papūtęs troškinantį kvapą. ˇmonės ˛iopsojo be ˛ado ir rankas 49 24| apšmei˛ė visus takus ir, ˛monės grį˛dami, nebespėjo jų mušti 50 24| begėdiškai apgauta.~ ˇmonės skirstėsi, slankiojo pašaliais, 51 24| dvasios Basiuliškėse. Svetimi ˛monės dirbs ir gyvens. Juk ir 52 25| darganoms. Ir apylinkės ˛monės, kas rytas suve˛ą pieną 53 25| Ten rodo paveikslus, kur ˛monės ne tik vaikšto, bet ir kalba 54 26| tokiu laiku, kai ne tik ˛monės, bet ir šunes, šiltai kamuolin 55 26| pajunta seni ir prityrę ˛monės, visą am˛ių praleidę gamtoj, 56 26| dėtum. Kur deda arklius ˛monės, jeigu juos laiko?~ - 57 26| ir sultingai, kaip temoka ˛monės, am˛ių leid˛ią gamtoje ir 58 26| dieną darbavosi Basiuliškių ˛monės. Jis gundė ir Tilių kartu 59 27| nesugebėjimu. Du kartu gyvenime ˛monės tampa neatskiriamai panašūs. 60 27| laišką. O Gu˛ai jau tokie ˛monės, kad, viską palikę, bėgs 61 27| ar jis pasieks ugnį, ar ˛monės atbėgs prie gaisro? Padegėjas 62 27| Doveika tebe˛iūrėjo ka˛in kur. ˇmones ˛valgėsi į vienas kitą. 63 27| jos nebegalėjo u˛gesinti. ˇmonės traukėsi. Per karšta darėsi.