Part

 1    1|          dantis prie žievės. Tilius traukė priklaupęs abiem keliais,
 2    1|         leido iš peties. Ir pjūklus traukė atsilošdami. Tilius tęsė
 3    2|     mirkčiojo kvailai išsišiepęs ir traukė nosį patenkintas, kad ir
 4    2|       kirviai. Vėl niūkiami arkliai traukė braškančius vežimus į paupį.
 5    3|     tankumynų ir pro eiguvos pasodą traukė prie namo, kurio pastogėje,
 6    3|         težino, ką rodė. Kita ranka traukė iš karmono pinigus. Po penkis
 7    3|           buvo atsiėdę iki panagių. Traukė iš kišenės suglamžytą pinigą
 8    4|          šis neėmė. Kiti negaišdami traukė ir degėsi. Kas čia tokio?
 9    4|           atsipagirios berniukai? - traukė iš spintelės pusbonkį Tilius
10    5|           biro į jo šikšninę terbą. Traukė iš kišenių, atrišinėjo skareles,
11    5|        vienodu balsu be atsikvėpimo traukė, pakratydamas ištiestą dubenėlį:~    -
12    5|            šakute ar grynais nagais traukė iš statinės ir drėbė į laikraštį.
13    5|       nepasakė eigulys kur, bet jie traukė žingsnis po žingsnio, žinodami
14    5|             ir nujausdamas. Taip ir traukė šįryt į turgų.~    Petras
15    6|              namie užaugintą vaiką, traukė tvirtai, nenugalimai.~   
16    6|       tvirtai, nenugalimai.~    Gal traukė ir dabar, tik jis nenorėjo
17    6|   nusikaitimo vieton. Ji gąsdino ir traukė kaip kiekvieną nusikaltėlį
18    6|             rovė kepurę nuo galvos, traukė iš rankų Agnės skarelę ir
19    8|            Važiuoti, raiti ir pėsti traukė namolei su ryšuliais pašventintos
20    8|            viršininkų būrį. Įkandin traukė merginos, kalvis su vaikais
21    8|              Jis pats, vaikai pirma traukė už klėties, kur buvo permestas
22   11|          pypke dantyse juos stumdė, traukė arčiau svarstyklių ir, pasidėdami
23   13|            Jis leidosi pakalnėn, jį traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios
24   13|            kad turėtų būti ten. Ten traukė jį.~    Arkliai, išgirdę
25   14|            nagai plėšė jos širdį ir traukė per gerklę. Tie nagai buvo
26   14|             tau kada pasakyti. Mane traukė po liepa. Aš norėjau ir
27   14|           atrado jį gulintį. Kas jį traukė atidaryti malūno dureles
28   15|         pasakyti Petrui? Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo
29   15|         geriau už paukštvanagį. Jis traukė per kraštą, sukdamas ratus.
30   16|      ŠEŠIOLIKTAS ~    Prie Vilkijos traukė žmonės su kastuvais ir tarbelėmis.
31   16|   gimnazijos.~    Jų būrys kaip lik traukė visų akį.~    Ne iš geros
32   16|            namiškiams ir sau, kitus traukė nuotykiai ir neatsiejama
33   16|          laumių tyrely kiek nori, - traukė kitas per dantį.~    - Laumes
34   16|            iš tyrelio ir miško. Jie traukė ankštyn paupiu, menkai tepramintu
35   16|            išnokusios kaitroje. Jie traukė mišku, peršokdami išklampotas
36   16|          beveik nejaučiama srove ji traukė vandenį iš tyrelio ežero,
37   16|       spanguolių vaškiniais lapais, traukė kojas aukščiau kelių. Įmintoje
38   16|           nekantravo.~    Technikai traukė paupiu, vedami eigulio,
39   18|             klaidingus atstumus. Ją traukė toji prietema, ji ėjo užsimerkusi
40   18|    palaidosim gražiai.~    Iš miško traukė griovkasiai išmintu paupio
41   18|             stačiu duobes šlaitu ir traukė jį.~    Ji apsikabino jo
42   19|       išverčiamais kelmais, traukte traukė rankas. Pasitaikančios pušelės,
43   19|     Pirmadienį, tų kalbų suvilioti, traukė nauji būreliai ir prašėsi
44   19|          plikino gomurį ir ant akių traukė žalią valktį. Nė vienas
45   20|           pati kandžiausia.~    Jis traukė ežiomis į savo laukų gilumas,
46   20|             daryti visai kitaip. Jį traukė už pavadžio ir pririšo ten,
47   21|         puikiai atsiminė dieną, kai traukė iš namų su skalbinių ryšuliu,
48   21|         tada jį vedė nujautimas. Jį traukė miškas ir kelias per jį,
49   22| palengvinimo savo širdžiai. Ją taip traukė sunkus akmuo. Pamažu, atstangiai,
50   22|           plėšėsi išeiti, kiti juos traukė už skvernų atgal. Tutinėjo,
51   23|            dėžutėje?~    Jį traukte traukė nueiti prie upės, atsisėsti
52   24|           kojas leidosi sunkumas ir traukė verčiau atsigulti ant žolės
53   24|            atrodė negana, tarėsi ir traukė antron upės pusėn, į Veronikos
54   25|             sausus ežių stagarus ir traukė baubdami, ragus atstatę,
55   26|            kūlimo talkos jaunuomenę traukė ne mažiau kaip šventadienio
56   26|            iš miško. Kai palaukė jį traukė lyg aukos tykanti nelaimė.
57   26|         Kojas nusmelkė negalia. Jas traukė svarsčiai - po šimtą kilogramų
58   26|           vandenyje. Ir nenugalimai traukė pažaliavęs vanduo panerti
59   27|          nors žvarbus ryto rūkas ir traukė iš slėnio. Ar jis būtų pakėlęs
60   27|             jis, nuojautos vedamas, traukė per dobilienas, kirto krūmus,