Part

 1    2|         ir kas? Ar mes bijom?~    Eigulys nešėsi kleimos kirvuką,
 2    2|      Padėk, Dieve! - pasisveikino eigulys. Ir, pirštine nubraukęs
 3    2|           priežiūra, - pridėjo ir eigulys. Jis save turbūt laikė svarbiuoju "
 4    2|          nebuvo prasižiojęs, nors eigulys prisikišdamas pašnabždom
 5    2|         kelio, kur stovėjo važys. Eigulys greitomis pasakė Petrui:~    -
 6    2| Girininkas iš toliau sekė sueigą, eigulys mirkčiojo lyg tikras sąmokslininkas.
 7    3|     dovanas, sėmė ir dorojo senis eigulys, dabartinio tėvas. Savo
 8    3|          Nebijok, aš mačiau, kaip eigulys jų dienos kirtimą priskyrė
 9    4|           Tuo tarpu duryse išdygo eigulys. Pats paskutinis iš miško,
10    4|   išvažiuojant, - guviai žvalgėsi eigulys. - Ko jis čia buvo?~    -
11    4|         anuo svietu ževernojat, - eigulys nekaip jautėsi, būdamas
12    4|          kaip merga parugėj. ~    Eigulys išgėrė, apsišluostė burną.
13    4|          sakiau.~    Tai pasakęs, eigulys nekantriai mostelėjo galva
14    4|           ir matot kas, - aiškino eigulys klastingai. - Suprojektuota
15    4|     norėsim,- didele sparta baigė eigulys pasivyti seniau geriančius.~    -
16    5|          jau sugijo? - susidomėjo eigulys.~    - Ranka? Niekai. Šašelis
17    5|   naujienos, tai eime, - nepasakė eigulys kur, bet jie traukė žingsnis
18    5|      dienos praeina, - samprotavo eigulys ir kaip tarnautojas, kartais
19    5|       Susirinkit, susirinkit.~    Eigulys kai ką atsiminė.~    - O
20    5|         iš savo stiklinės Tilius. Eigulys pilstė, o jie gėrė. Nusišluostė
21    5|           neturi teisės, - pakilo eigulys, lyg tikrai žinotų, kad
22    5|          kas, ar ne dvylikta?~    Eigulys apmaudingai kratė gaurus.~    -
23    5|    Pailsėjau.~    - Bet palauk, - eigulys kažką prisiminė. - Ar tu
24    5|           mišką. Gal kas pavėžys? Eigulys raitas.~    - Ieškosiu ir
25    5|   retkarčiais, - dairėsi aplinkui eigulys. - Tik privengia bendrai
26    5|        Paklausiu tų berniukų.~    Eigulys nulingavo tolyn į dūmus,
27    6| apsilipdęs, kaip vaizdžiai pasakė eigulys. Dabar jau jiems gerai moka,
28    6|      viršaitį Doveiką mokytesnis. Eigulys tvirtina, jog tau ne vieta
29    7|      žemyn. Kiek jo nuplaukė, tik eigulys galėjo parodyti, mesdamas
30    8|            Milė dalino margučius. Eigulys juos šaukė vidun.~    -
31    9|      mėšlą įsiknisus, - paaiškino eigulys.~    Vachmistra kvailai
32    9|          je, teisybė, tas pats, - eigulys rietėsi iš džiaugsmo. -
33   12|         tyčiojosi sūnus, jaunasis eigulys Baikštys.~    Ežerą nuleis.
34   16|              laikė viršaičio pusę eigulys.~    - Kad ir automobilium,
35   16|         atvykstančius. Su jais ir eigulys nelyginant koks pasiuntinys.
36   16|   sekretorium, o jiems įkandin ir eigulys metėsi ton kupeton.~    -
37   16|                Ot ten, tenajos, - eigulys spėjo pirmas parodyti. Rodė
38   16|       Tikrai bus pora, - tvirtino eigulys, didžiausias šių vietų žinovas
39   18|           Suėmė. Ir jau nebekels. Eigulys ėjo kinkytis, daktaro. Nors
40   18|       atsistojo jaunuomenes pusėn eigulys. - Jų dienos ir naktys.
41   20|         nebūtų pakurstančių. Toks eigulys Baikštys aplink visur drumsčia.
42   21|           Ir gerai padarė senasis eigulys Baikštys numirdamas. Jam
43   24|           užniršę, kad ji mūrinė. Eigulys greičiausiai susivokė. Jis
44   24|           kitur.~    - O kur?~    Eigulys Baikštys atsiminė, ką buvo
45   24|        begalinis vaišingumas. Bet eigulys Baikštys dėjosi labai gudrus
46   26|          paklausė.~    - Vyresnis eigulys? Tai žvalgas, - atsakė eigulys.~    -
47   26|    eigulys? Tai žvalgas, - atsakė eigulys.~    - Argi žvalgas? - kažkaip
48   26|        mane liečia.~    - Tave? - eigulys padėjo šaukštą.~    Tilius
49   26|          tik prieš jo dubenį.~    Eigulys pavartė, atsikėlė iš užustalės
50   26|               Ką? - vėl riktelėjo eigulys.~    - Toji vieta, klausiu, -
51   26|       pagyrų jo būsimai tarnybai. Eigulys - sušiuręs ir neatsakingas
52   26|           balsą Monika.~    - Tas eigulys pamatė ant kelio stovint
53   26|      apsėdo? Ar taip tave nugirdė eigulys savo žoline, kad tu nebesiklausai,
54   27|    nebalnoto arklio šuoliais lėkė eigulys Baikštys. Dar arkliui nesustojus,
55   27|       vyručiai, žiūrėkit! - saukė eigulys atbėgusiems.~    - Nebegyvas?
56   27|            Tai kas jį galėjo?~    Eigulys atsikėlė. Nejauki šypsena
57   27|       pabėgėjo ir atnešė šautuvą. Eigulys pauostė vamzdžius, pavartė.~    -
58   27|          jį prie ugnies? - klausė eigulys tartum nenumaldomas prokuroras,
59   27|         Prie liudininkų, - pasakė eigulys Baikštys kaip vienintelis,