Part

 1    1|   kodėl, sakysime, šią savaitę negalėjo ateiti kokia nors gera žinelė?
 2    2|       vyks tokios derybos, jis negalėjo nė įsivaizduoti. Kokios
 3    6|       botagą. Tokioj tyloj jis negalėjo praeiti nesušukęs džiaugsmingai:~    -
 4    6|    nors iš tolo. Bet to jis ir negalėjo išvengti - vieškelis bėgo
 5    6|    prisimerkė. Blogiausia, kad negalėjo atsiminti, ką darė ir ką
 6    6|      perkūnija. Nieks su tavim negalėjo susikalbėti. Dieve, kaip
 7    7| brangino savo turtą Melamedas, negalėjo gi suvaryti tiek žmonių,
 8    7|        matęs, net įsivaizduoti negalėjo. Tik mieste kas nors panašaus
 9    9|       mirkčiojo. Jo akių nieks negalėjo įžvelgti.~    - Kad tu jaunas
10   10|        laiminga.~    Ir seniai negalėjo atsidžiaugti mažiuku. Grobstė
11   11|  išsigąstų? Kažin... Tik aklas negalėjo matyti, kas dėjosi jame
12   12|      krūmuose. Jeigu žvilgsniu negalėjo nieko tikro ir aiškesnio
13   12|   referentų ar instruktorių ji negalėjo šilčiau pasižiūrėti į akis?
14   12|       berniukai.~    Ji niekad negalėjo pasirinkti, kas tinkamiausia.
15   12|        nebuvo iš ko. Laukti ji negalėjo. Tėvų žvilgsniai ją būtų
16   14|        pasirinkusi ir be kurio negalėjo būti nieko kito.~    Ežios
17   14|       tikėjo viskuom ir kitaip negalėjo. Ji tebebuvo dar tokia jauna,
18   14|        dideli dalykai. Jei jis negalėjo įsigyti dviračio ir su kitais
19   14|        ir kaip tik dėl to, kad negalėjo jo būti.~    Knyginis, išskaitytas
20   14|  pragaištingus padarinius, jau negalėjo taip paprastai atsitiesti.
21   14|   padėtis. Jis vyriausias. Jis negalėjo vienas ant savo galvos užsikrauti
22   15|      Na, ir pardavė. Kitaip ir negalėjo būti. Jeigu varžytynės,
23   16|       sušilti. Sekretorius dar negalėjo nuryti skubėjimo ir niurzgėjo
24   17|         Svetimi juk nieko gero negalėjo jam atnešti. Dar padegs,
25   17|     Nuo sienos iki sienos. Jis negalėjo užmigti savo kambaryje,
26   17|      Doveika buvo ūkininkas ir negalėjo užmigti. Jis turėjo jauną
27   17|   stovėjo jo vidury. Išeiti ji negalėjo. Tik bandyti lipti per statinius,
28   17|    atveju sveika ir nepaliesta negalėjo tikėtis prasmukti.~    Prasmukti.
29   17|       ėmė priprasti. Kitaip ir negalėjo būti, kitaip ji ir negalvojo,
30   18|  laikui.~    Monika Doveikienė negalėjo užmigti.~    Ji ir nebandė
31   18|   nukluikęs žmogutis. O to jis negalėjo, ko jai trūko, nes patsai
32   18|       praeivis valkata. Bet ji negalėjo leisti sau minties, kad
33   18|     nesukeldama. Kodėl gi taip negalėjo būti?~    Antrąjį ir paskutinį
34   18|       kiemo medžių vis vien ji negalėjo prasiveržti ir ten pat dingo,
35   20|  pėdsakai. Ir kad joks gyvulys negalėjo atsidurti čia, atitrūkęs
36   20|    pasigirdo. Niekas be jo čia negalėjo užklysti. Niekas - be jo
37   20|       nesakai? Tiliau?~    Jis negalėjo nieko pasakyti. Nebuvo kaip
38   21|     naujo išgyventi? Ji to sau negalėjo išsiaiškinti ir nerado žodžių
39   22|      Taip jau turėjo būti. Jis negalėjo susiplėšyti ir padalinti
40   23|        paglemžta, užlieta. Jis negalėjo atsispirti su įnirčiu plaunančiai
41   23|        kad nesusimuštų. Seniai negalėjo užmigti, kai ant jų gero
42   24|      priemaiša. Ir piemenys to negalėjo padaryti. Miške jau seniai
43   24|        jog ugnis savaime kilti negalėjo. Ją atnešė iš kitur ir paliko.~   
44   24|    buvo atvežęs urėdas, niekas negalėjo pasakyti. Nešė maišeliais
45   24|      ir ugnį uždarė. Tik nieks negalėjo uždaryti gyvačių. Jos šliaužė
46   24|    plotus savo eiguvos? Jis to negalėjo suprasti. Ir negalėjo netikėti
47   24|       to negalėjo suprasti. Ir negalėjo netikėti senio žodžiams
48   24|      svetimas bobas. Nors Julė negalėjo tvirtinti mačiusi, kad būtų
49   25|        Kada reikėjo, tai nieks negalėjo sugauti. Motina graudeno
50   25|       netinkamo pasielgimo. Ji negalėjo sau atleisti, kaip kvailai
51   25|   vietoje.~    Tačiau mergaitė negalėjo tokių vilčių įsileisti savo
52   26|         Ūkininkas kaip visi, - negalėjo suvaldyti savo irzlumo Tilius
53   27|       tai jo akių dūmimui, jis negalėjo. Jis suprato ir tai, kad
54   27|       Jis siekėsi aiškumo. Jis negalėjo laukti. Ir taip jau buvo
55   27|      svetimos atžalos. Bet jis negalėjo su tuom sutikti. Jis kratėsi
56   27|     mylėjo. Už nieką pasaulyje negalėjo jos nustoti. Atsidarė spintą
57   27| atsisuko į gulintį. Iš nugaros negalėjo pažinti, kas toks padegė
58   27|     taipogi. Užtataigi. Ji net negalėjo įsivaizduoti geresnės pabaigos.