Part

 1    1|           O ar ji tikrai, Petrai, tavo giminė?~    - Kas, ar Veronika?
 2    1|     neatsimeni. Vaizdai susijaukę tavo galvelėje lyg sąšlavyne.
 3    1|        netiki ir tik šaiposi. Kas tavo rankose - tai tavo. O misti
 4    1|            Kas tavo rankose - tai tavo. O misti pažadais, laukti -
 5    1|        kas kita. Šiuo metu, kai į tavo pragertą galvelę mėginu
 6    1|           pavyktų, nesiklausyčiau tavo meliodijų. Svarbu pradėti
 7    2|         žiurkės akim senis.~    - Tavo lašinių atsipjausiu. Sako,
 8    2|                  Ot ir galvelė gi tavo!..~    - Tylėkit! Ateina.~    -
 9    2|         dar vis eina.~    - Batai tavo neblogi. Kol sems per aulų
10    2|      pasakysiu. Jeigu ir būtų kas tavo vardu atėję, tai atrasi
11    3|        mes būtume uždirbę, jei ne tavo galva? - svyravo ir laistė
12    3| Gaspadorius man tiek terūpi, kiek tavo išvėsusi kumelė. Nė dėku,
13    3|     padegu. Taip turi būti, jeigu tavo dalis tokia, tai ir nešiaušk
14    3|      bjaurybe! Kad nė smarvės čia tavo! Rankom prisidengdamas,
15    4|             Aš ne jautis. Apsieis tavo karvės ir be manęs. Karčemoje
16    4|          degtienei supilti.~    - Tavo vieloj, Laurynai, aš tai
17    4|     patogu.~    - Kodėl ne? Ranka tavo įtaisyta policijoj tarnaujant.~   
18    4|       kiti visą laiką muštųsi dėl tavo mylimosios. Žiūrėk, koks
19    5|    Sveikas, Baikšty!~    - O kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? -
20    6|           kad jūs visi, ir tu, ir tavo motina, mane baisiausiai
21    8|      išgirsi. Ir visokie belsis į tavo duris. Bet jei tik tokie,
22    9|           pavardę. Kariškai. Kaip tavo pavardė po tėvais, jei žinai,
23    9|         jam tuoj uždėsim. Kur tas tavo žmogus?~    - Sėdi už stalo
24   10|           žemės vaisiais. Kol jie tavo klėty, tai kaip ir tavo.
25   10|           tavo klėty, tai kaip ir tavo. Bet neilgai jie pabuvo,
26   14|       tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo tetulytės darys?~    - Tikrai? -
27   14|       neprasidėk, Tiliau. Bet kas tavo rankai?~    - Niekis. Nuspaudžiau.~    -
28   15|         kaip į žmogų. Jei teisybė tavo - še. O jei ne, tai palauk,
29   15|         jau griebsi išsižiojęs. O tavo dantys prisivels vaško ir
30   17|          Doveika, vis Doveika. Aš tavo vyras, Monikute. Pagal Dievo
31   17|         miesto dykūnus. Jie punta tavo gerą ir išeidami palieka
32   18|           puikūs?~    - Man sakė. Tavo vietoje aš jau apsisukčiau.~    -
33   19| terleniesi, kaip su kojom. Ar tai tavo darbas? -niekino jį Petras.~    -
34   19|       pasirėmę ant alkūnių.~    - Tavo vietoje jau seniai būčiau
35   19|        durnas ir nedašutęs ir kad tavo puodynė kaip kazalėko, tai
36   19|     nuoskaudą:~    - Nesijuok. Ir tavo Agnė jau valkiojasi su tokiu
37   19|           savo mylimą dainą: ~    Tavo žalias vainikėlis ~    Nuruduos,
38   20|      suradau! Užbėgau šeimyninėn. Tavo lova tuščia. Ir tada atsiminiau,
39   20|         buvau visa tai matęs. Ant tavo lūpų buvo likęs vyno lašas,
40   21|          nori.~    - Čia nedrąsu. Tavo motina žiūri pro langą ir
41   21|         kaulus. Tai rimtai pyksta tavo mama?~    - Rimtai. Ir aš
42   21|         Ar tik ne tą patį, kuriam tavo nuotrauka labai patiko?~    -
43   21|            Net ir jaunikį? Smarki tavo tetulytė ir labai veikli.~    -
44   21|           vargamistra tik glostys tavo veidelius, tik rankeles
45   21|           gerai. Nudainuosiu kaip tavo pusdėdis Petras savo amželį,
46   23|          Jam Julė. Ir neišmanymas tavo, Petrai, - niekino Každaila. -
47   23|           ir bobelės. Pasižiūri į tavo barkštinę ir žinai, kiek
48   23|     šitaip. Galėjai, galėjai. Kol tavo buvo, galėjai.~    - Aš
49   24|            eik? Iš kur toks geras tavo gaspadorius?~    - Neklausiau
50   25|           tiek terūpi kiek ir tas tavo klišas išsiviepėlis.~   
51   26|             Visas avižas, kiek jų tavo žemėje užauga, surytų. Ir
52   26|    atsistojo.~    - Dailus bernas tavo brolis.~    - Prieš metus
53   26|          išmanai. Ir daugiau negu tavo vargšas samdinys. Imk ir
54   26|           Prašau, jeigu nori:~    Tavo žalias vainikėlis ~    Nuruduos,
55   26|          Nes tu ne vienas. Aš esu tavo. To neužmiršk. Kažin kas
56   27|   trauksiu, tai išlėks iš nagų ta tavo plampa! - suriko piktai
57   27|               Aš karves ganau, ne tavo šeimininkę.~    - Bet gal