| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ivyktu 1 ivykusi 1 ivykusia 1 iš 1030 išaiškinai 1 išaiškino 1 išaiškins 1 | Frequency [« »] 6077 ir 1361 jis 1065 ji 1030 iš 982 kaip 935 kad 911 tai | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances iš |
Part
1 1| žvynus, o zuikiai skuto iš tankumynų į palaukes.~ 2 1| būtų ir suotėmis smelktųsi iš visų pusių gilyn į pačią 3 1| po lietaus. Eglės sujudo iš vidaus, iš pašaknių. Sniegas 4 1| Eglės sujudo iš vidaus, iš pašaknių. Sniegas kniojosi 5 1| trankiai garsus, atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs 6 1| patsai debesis nusileido iš viršaus. Aptraukė kirtimus 7 1| sekančių vežėjų. Juos lenkė iš priešingos pusės tuščiais, 8 1| rietuvės sukrautos medžiagos. Iš čia, kiek siekė akys, tyvuliavo 9 1| žiemą paguldyti ant šono iš visų urkštynių surankioti 10 1| jei kuris jau per daug ėjo iš tvarkos. Bet keiksmas, kurį 11 1| nebeatsilaiko ir patęžta. Ir iš įkaitusios žievės plyšio 12 1| Tratanti liepsna plėšėsi iš paskos.~ - Tai, sakai, 13 1| Nepigu apskaičiuoti, parėjus iš miško, ar jau užtenka, ar 14 1| kitam į akis. Drėgmė krito iš aukšto, pjuvenos barstėsi 15 1| įkyrią mintį kaip siūlą iš susiraizgiusios sruogos. - 16 1| visas sagas išbarstai. Iš pat ryto nesiseka, painioja 17 1| atideda į šalį. Jis gali būti iš Miškų departamento. Skiria 18 1| reikšmės neturi. Gali ir iš geležinkelių ateiti. Budėtoju 19 1| bet ir įkąsti mokančio. Iš viso - kvailiausias palyginimas.~ 20 1| nesulaukdamas atgarsio iš draugo. - Keikia tai keikia 21 1| Juk tu žinai, kaip yra iš tikrųjų...- pasijutęs nesmagiai, 22 1| viršininkas. Neskirsi, kuris iš jų, kadangi abudu lygiai 23 1| mano, bet ar jis taip mano iš tikrųjų? Aha, pigu spręsti 24 1| O pasakyk rudžiui - jis iš tavęs ištaisys pirštinėm 25 1| Rodos, jį būtų kas spaudęs iš viršaus negailestingu, akmeniniu 26 1| visa, ką jis darys, jau iš anksto pasmerkta nesėkmei 27 1| ir pusę nosinės išleidęs iš kišenės. Aš išėjau puskarininkiu, 28 1| rankos ir kirvius leido iš peties. Ir pjūklus traukė 29 1| vyriausias, privalo išeiti iš namų. Namie ankšta, o pasaulis 30 1| Sunku paskui atsikelti iš užustalės ir palikti šiltą 31 1| baigiasi jo laukimo laikas. Iš eilės prašymų vienas gali 32 1| apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo 33 1| Miško pareigūnai brido iš biržės į biržę. Jie matavo, 34 2| per sviestą. Jei epušei - iš kišenės kripą, tokį nesudėtingą 35 2| dėlto padarys.~ - Yra iš ko. Sniego iki žargtų.~ - 36 2| Nė šunys neėda. Bet kai iš bado, bus ne pro šalį, - 37 2| mėnesio buvo tris naktis iš eilės. Nelyginant vainiku 38 2| suošė smagiai ratas, iš anksto nutuokdamas, kur 39 2| neštukavoju, - vyrukas stengėsi iš pasiutimo. Burna džiūvo 40 2| O Pleikys tegul netrina iš anksto delnų, jei nenori 41 2| ratas lošėsi ir lenkėsi iš linksmumo. Taip pat buvo 42 2| buvo žinoma, kad Pleikys iš didelio taupumo kiaulėms 43 2| juk, - atsigavę kirtėjai iš visų pusių skatino ir mėgdžiojosi. 44 2| Šilto oro banga ateina iš pietvakarių. Vokietijoje 45 2| Smarkia risčia nulėkė važys. Iš visų pakraščių rinkosi kirtėjai.~ - 46 2| paskersavo.~ - Tokiam avinui iš viso be reikalo moka. Jis 47 2| kirsčiau už tą patį. Ne iš kokio išdykumo, o iš vargo, - 48 2| Ne iš kokio išdykumo, o iš vargo, - nuolankiai prisipažino 49 2| trumpai!~ - Nėra ko gaišti. Iš niekur darbininkų negaus 50 2| Daugelis nieko gero nesitikėjo iš derybų ir senu įpratimu 51 2| kasdieniniu skurdu. Viskas ėjo iš prievartos, iš amžino trūkumo, 52 2| Viskas ėjo iš prievartos, iš amžino trūkumo, iš nesibaigiančio 53 2| prievartos, iš amžino trūkumo, iš nesibaigiančio vargo. Giliai, 54 2| pražiota burna. Štai kas bus iš viso to, ir dar tuom nesibaigs. 55 2| klampynėje. Kuo greičiau iš čia, kuo greičiau. O jei 56 2| Petras.~ - Taip sau. Iš nuobodumo.~ Valanda gera 57 2| pjaustymo. Mėnuo dar neišėjęs iš pilnaties, patekės netrukus 58 2| tas pats važys iššliaužė iš kelio. Jiems tik sustojus, 59 2| sutiksit?~ - Nesutiksim! - iš būrio tirštumos nuskardėjo 60 2| ir gailesčio į kiekvieną iš eilės. Apatinė lūpa, atvipusi 61 2| pilvotas ar tik padribęs iš juosmens - dukslieji kailiniai 62 2| atsiliepė.~ - Nerėkit visi iš karto! - Skubėjo talkon 63 2| miškakirčiai. Su siaubu iš pažemių žvelgė į Melamedą 64 2| kur, tokį rudnugarį! Ir iš kur drąsa tokią kainą surikti? 65 2| tai jau bus. Girininkas iš toliau sekė sueigą, eigulys 66 2| mišką, laukiantį kirvio. Vėl iš naujo perleido būrį užbliurkusiom 67 2| Paskui pasiprašė portfelio iš įgaliotinio ir, jo padedamas, 68 3| bet dar po šešis sieksnius iš abiejų pusių išvarė ir visus 69 3| vieškelio ir tilto taip, kad iš senųjų erdvių trobesių veik 70 3| liepa, skarota ir kupli, jog iš apačios nė dangaus nesimatė, 71 3| kuriems buvo paskirti sklypai iš eigulynės, tik pasidairė 72 3| jos trobesius perkrovė, iš didžiausių tvartų, dvariškos 73 3| kaip statė namus, drėbė iš molio tvartus, kalė iš lentų 74 3| drėbė iš molio tvartus, kalė iš lentų daržines. Kaip apleistas 75 3| jau kaišiojo juodas kupras iš sniego. Aštrūs pusnių žambai 76 3| žambai trupėjo, leidosi, ir iš po sunkios jų priespaudos 77 3| Tai vienos, tai kitos niro iš tankumynų ir pro eiguvos 78 3| skysčio, tokio saldaus, jog iš gryno cukraus nieko saldesnio 79 3| naginėtų bernų.~ Namas iš vidaus taipogi skyrėsi savo 80 3| apačioje skersbalkių. Vienoje iš tų kamaraičių sėdėjo Melamedo 81 3| ypatingą ir stiprų, susidedantį iš odekolono, česnako ir galbūt 82 3| uždengdavo. Žmogus turėjo apeiti iš šono, kad galėtų stoti akivaizdoje.~ - 83 3| rodė. Kita ranka traukė iš karmono pinigus. Po penkis 84 3| tokie nauji, matyt, ką tik iš banko. Ir toliau stovintieji 85 3| darbavęsis miške. Jis paėjo iš skurdaus mažažemių kaimo, 86 3| dešimtukai, o už nugarų, iš krautuvės, traškūs moteriški 87 3| sulipinti ant sienų. Vienas iš nuobodumo pamėgino perskaityti 88 3| Griausmų čia ir kalba? Iš kokios karalystės tai paeina 89 3| Kad laikraščiai, tai iš karto matytum. Taukinais 90 3| laiką po arklį ar du, ir iš to sudarą didesnę dalį pragyvenimo. 91 3| gyvuliais tai gali užvaryti, iš karto po pusašį. Tai ne 92 3| grūdosi Gužo priemenėje, iš visur suplūdę.~ - Kam 93 3| šlapias tartum linų pėdas iš markos žmogėnas. Teisybė, 94 3| nežinai, kada tau ištrauks iš rogių koks kručas.~ - 95 3| jis turėjo ką papasakoti iš turtingos savo praeities. 96 3| ir duoną pelnytis beveik iš jūros. Jis pažino ir fabrikus. 97 3| smarvė tokia, kad arklius jau iš tolo apima pasiutimas, ir 98 3| nuo Zarasų. Su čigonais iš Šeduvos, su bedarbiais Žagarėje, 99 3| Verkiant reikia išgerti. Iš džiaugsmo, brolužėliai, 100 3| atsiėdę iki panagių. Traukė iš kišenės suglamžytą pinigą 101 3| tėškė ant stalo. Jis turėjo iš ko ir leido sau daryti, 102 3| žandais plačiaburnis bernas. Iš jo megztuko vieni skutai 103 3| likę, ir pliki keliai lindo iš suplyšusių kelnių.~ Dūmų, 104 3| priskyrė prie naktinio. Iš kur tad tiek pinigo gavo...~ - 105 3| Nusiris ir užmigs.~ - Iš kur toks gličas?~ - Nežinau. 106 3| ir smagi šiluma sliuogia iš viršaus. Ir stebėjosi, kad 107 3| miškais, lėkdamas tyreliu iš pietų. Srūva srovėmis nuo 108 3| buteliai pastebimai nyko iš lentynų. Gužaitės pasikeisdamos 109 3| kursto ugnį, kaip vanta iš pirties kiaurai nudrengtas 110 3| Taigi trys jos, ir kuri iš jų kuom nors pranašesnė? 111 3| sako, trūksta rimtumo. O iš kur aš jį paimsiu?..~ 112 3| Lašiniai, dešros, taukai. Iš kiaulės, kurią andai paskerdė, 113 3| atsineštų. Visus senius lauk iš gryčios. Ir kad šoktume, 114 3| išvykti į miestą. O kaip iš tiek toli atvažiuosiu? Nebent 115 3| pašonėn,- stebėjosi vyrai iš didžiojo kambario, pro dūmus 116 4| KETVIRTAS ~ Lauke tebelijo. Iš vieškelio pasuko platus, 117 4| durų, cvanktelėjo - žmogus iš važio, apsitraukęs ilgu 118 4| kaip kalnas prietema lipo iš upės, juodalksnius prilenkdama 119 4| Tugaudis kniosterėjo ir iš karto atiloko, priešais 120 4| viršaitis truktelėjo petį ir, iš kišenės išsitraukęs cigarečių, 121 4| cigarečių, siūlė visiems iš eilės. Pasiūlė ir Tugaudžiui, 122 4| kaimyniško pašnekinimo, jei jau iš viso nesigailėjo koją įkėlęs 123 4| eigulys. Pats paskutinis iš miško, kaip ir pridera miško 124 4| naujausia žinia. Ką tik iš urėdijos atėjo. Valdžia 125 4| spiritu, o Petras tėškė iš kišenės dešimt litų.~ - 126 4| suniūkė nupiepęs balselis iš papečkio. ~ Į kamarą 127 4| papasakojo, kaip jis sužinojo iš girininko. Na, kas, kas, 128 4| kitur geriau? Nerasi...- iš anksto pasiduodamas likimui, 129 4| žvaliau, kad jam nenujotų iš panosės koks arkliavagio 130 4| pilnų metų ir išdainuos iš Virsnių. Bjaurūs bernai 131 4| Nykstant svaiguliui iš galvos, į krūtinę graužėsi 132 4| atsipagirios berniukai? - traukė iš spintelės pusbonkį Tilius 133 4| Mums, darbininkams, ir iš viso gerai. Ar ne, Gužai?~ - 134 4| nors ant pilvo atsigulęs iš lovio. Kai įpranti... Va, 135 4| motinos potvarkius, nėrė iš virtuvės Agnė.~ Močia 136 4| artistės. Cigaro dūmas iš storo pono snukio, labai 137 4| lyg butų kas orą ištraukęs iš plaučių, ir pečiai pasidavė 138 4| prisidengti. Jis nekrito iš karto. Susvyravo, kaire 139 4| pastatė ant kojų. Špicas taikė iš apačios, į pažandę, ir koja 140 4| sienos. Padvelkė žibalu iš sukultos lempos. Jie grūmėsi 141 4| Maišai, statinės virto iš savo vietų.~ - Jėzau! 142 4| prispaudė keliais jo krūtinę ir iš viršaus atsivėdėdamas lesė.~ - 143 5| narstėsi tarp ienų ir plėšė iš suvyniotos juostos popierėlius, 144 5| jo šikšninę terbą. Traukė iš kišenių, atrišinėjo skareles, 145 5| kiaušinienę. Vištos dėjo iš pasiutimo, sulaukusios pavasario. 146 5| mostaguoti, išdygusi lyg guba iš gėrybių krūvos.~ Sėjos 147 5| kuriuo seikėjo grietinę iš bidono, užsimojo ūkininkė. 148 5| Pusantro, ir neškis.~ Iš kilos pusės negailestingai 149 5| surinkta ir surūšiuota iš laukų, pelkių ir sodų. Ir 150 5| apiekūnas, - sklaidė Uogela iš eilės visų šventųjų paveikslus, 151 5| silkių statines, kurias iš savo sandėlių duodavo urmininkas 152 5| ar grynais nagais traukė iš statinės ir drėbė į laikraštį. 153 5| nenoriai pasitraukdami, kai iš vidaus, pasiramstydamas 154 5| paketais. Galėjo jos neišleisti iš akių ir tokiu būdu išvengti 155 5| trumpu pamuštiniu, kelnėmis iš pilkos, grubios medžiagos, 156 5| panašus į miestietį, vieną iš tų, besitrinančių apie krautuves 157 5| reikėjo, - šaipėsi Tilius iš jo jautrumo.~ Erdvi patalpa, 158 5| ir patraukdami retuomiais iš viso pusbonkio. Ant ratų 159 5| visam turgui lyg kunigas iš sakyklos, kad kas nors yra 160 5| atsitikę. Tam arklys dingęs iš ganyklos, tas tą pametęs. 161 5| Smulkiais gurkšniais siurbė alų iš savo stiklinės Tilius. Eigulys 162 5| tapę taip nereikšminga. Iš tikrųjų ką čia tas alus?~ - 163 5| jaunuolis. - Ir kas man iš to? Dvi savaitės - po penkiolika 164 5| savaitės - po penkiolika parai. Iš kur aš būčiau paėmęs?~ - 165 5| Petras.~ - Niekai. Ir iš viso neverta. Vis tiek baustas. 166 5| kviečiamas ir kumštomas iš šalies, atsistojo. Ir pasijuto 167 5| tamsių plaukų pluoštelį iš po skarelės aną šeštadienio 168 5| rankas. Ir šilumą tartum iš blėstančio ugniakuro, ateinančią 169 6| karštį, tartum nenorint iš karto užlieti žemės putojančiu 170 6| nebeįsivaizdavo taip, kaip buvo iš tikrųjų. Jis grobstė rankomis 171 6| jie, tačiau tarsi lašai iš kvapnaus medaus korio, kritę 172 6| tokiu našiu žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte veržėsi. 173 6| aplink, žiūrint į daiktus iš nuotolio, žvelgiant ilgesingai 174 6| vienkiemių stogus, išsinėrusius iš sniego, pavasario lietaus 175 6| dalį. Kartą jį vežėsi tėvas iš giminių. Nuolat atsigręždamas, 176 6| pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs 177 6| Šmėklos ir raganos bėgo iš jo - juo jis artėjo. Miškas 178 6| kaip vasarą. Tirpo sakai, iš atsiknojusios žievės karpė 179 6| poilsiui. Miškas dūsavo iš visų plaučių, giliai iš 180 6| iš visų plaučių, giliai iš krūtinės atsikvėpė miškas, 181 6| gyslose ir gausiai tvino iš žiemos padarytų žaizdų sakais 182 6| kelias kniubo į lygumas, iš abiejų pusių apgožtas blindžių 183 6| nusikaltėlį žvilgterėti nors iš tolo. Bet to jis ir negalėjo 184 6| geriau. Labai aišku, ir iš karto nukristų keli svarai, 185 6| nebuvo kada, ir jis suko iš kelio, nors nieks nemojo 186 6| Veronika jį apžiūrėjo iš visų pusių ir nesimatė, 187 6| ponauti eina. Dvaras dvaru, o iš darbininko atsiima, kas 188 6| dairėsi, spėliojo, nieko iš viršaus nematė ir tačiau 189 6| blizgėjo vandeny. Traukdama iš žemės pašalo likučius, traukdama 190 6| traukdama gležnutį daigą iš senos velėnos, aižydama 191 6| ir šakotas kalades. Ėmė iš vienos krūvos ir mėtė į 192 6| yra sekami pro langą ar iš kur kitur. Staigiai atsisukdamas, 193 6| manęs? - pasižiūrėjo Agnė iš apačios vaikiškai bugščiomis 194 6| Žiūrėk, medžius neša!~ Jau iš toliau girdėjosi savotiškas 195 6| priguldamas pažemiu lėkė iš tolimo krašto. Vėlė plaukus, 196 6| kepurę nuo galvos, traukė iš rankų Agnės skarelę ir vertė 197 6| bloga buvo kalėjime?~ - Iš kur ten? Visai neblogai.~ - 198 6| Sargas jų man atnešdavo iš valstybinės bibliotekos.~ - 199 6| kada tu semdavai vandenį iš vieno šulinio ir pildavai 200 6| ir Baikštys, vakar grįžę iš miesto.~ - Už tai mes 201 6| daugiau ir nėra, jei ko nors iš šalies neprasimanytumei. 202 6| Ocho cho cho...- iš linksmumo užspringo vaikinas 203 6| ką jie rašo, - ištraukė iš kišenės laišką ir padavė.~ - 204 6| Dviračiu jau nebeatvažiuočiau iš ten.~ - Tai labai toli? - 205 6| Popieriaus skiautės skrido iš jo rankų ir, supamos vėjo, 206 6| Ir nereikia man jos.~ Iš miško plaukė ir plaukė medžiai, 207 7| ir užkandę sočiai dešrų iš Basiuliškių viralinės.~ 208 7| šunis turi prisijaukinti iš anksto. O senis, matyt, 209 7| gerai žvyruotas kelias, iš šonų apdėtas baltais akmenim. 210 7| Bent trejetas durų šakojosi iš erdvios priemenės, atskiru 211 7| paglamžė kepurę Tilius. - Iš kur ten dviračiu? Atėjau 212 7| tad taip, greitomis.~ Iš vienos spintelės išėmė sūrio 213 7| išėmė sūrio ir sviesto. Iš kitos duonos kepalą. Peilius, 214 7| nesiruošė priimti butelio iš jos rankos. Teko tad jam. 215 7| duonos rūgštį reikia pajusti iš karto.~ - Žinoma, kad 216 7| Negirkit, Laurynai, iš anksto. O neįtiksiu, ir 217 7| kad šlubasis kalbą veda. Iš kur jis galėjo žinoti, kad 218 7| mergos parūpo? Aha - matos iš akių. Mergom kamarą įtaisė 219 7| šeimynai atskirai, o manai, iš geros širdies? Doveika krienas, 220 7| ūžesys, tilto poliai dundėjo. Iš karto, lyg ženklą davus, 221 7| pavasario nakties migloj. Iš miško, iš pelkių, iš dangaus, 222 7| nakties migloj. Iš miško, iš pelkių, iš dangaus, tokio 223 7| migloj. Iš miško, iš pelkių, iš dangaus, tokio žemo kaip 224 7| Aš tai nedovanočiau. Iš anksto pasakau, - purtė 225 7| Nepažįstu. Greičiausiai iš kruopiškių, ba apinasris 226 7| žvengė net užkimdamas.~ Ir iš veislinio padaro nemažai 227 7| seniau. Doveika viską perka iš miesto, ir tokiais kiekiais, 228 7| valkata svieto paskutinis. Iš Doveikos pagavo tyčiotis, 229 7| Tarnystę pradėjo piemeniu ir iš jo neišėjo, nors karvių 230 7| daržinėmis pašarui, klėtis iš vienos ir viralinė iš kitos 231 7| klėtis iš vienos ir viralinė iš kitos pusės sudarė erdvų 232 7| sulapojusi jaunystė. Skurdo jis. Iš jo nepajėgė išlipti, nors 233 7| šventai saugojo ateičiai.~ Iš tolo matomi kitokio gyvenimo 234 7| Miško viršūnės mainėsi iš tamsaus į šviesų žalumą 235 7| ir laužė jas, skrisdamas iš nežinia kur ir čia lyg užtvaroj 236 7| skardinėlę, ir Jonas pylė iš sunkaus žalio ąsočio, drimbančio 237 7| sapnavęs. Ką jis sapnavo, iš tikrųjų? Gal nieko, gal 238 7| išvysti šeimininkę nors iš tolo tartum būtinybę, karštligiškai 239 7| karštligiškai siekiant išbristi iš keistos nakties raizgynės? 240 8| bažnyčia. Medinė, bet ne iš mažųjų, ręsta iš rinktinių 241 8| bet ne iš mažųjų, ręsta iš rinktinių pušies sienojų, 242 8| pušies sienojų, apmušta iš lauko dvieilėmis lentomis, 243 8| Antraeilis kelias, išnėręs iš miško ir persigavęs brasta, 244 8| biro gaili rasa, atnešta iš už tūkstančių mylių.~ 245 8| užkrapeno klebonas, pluošdamas iš zokrastijos. Pasveikino 246 8| karšinčių, ar duris velke iš vidaus užšovę ir pro langą 247 8| pakalbinti merginą, turėjo sekti iš paskos, nes takas buvo siauras, 248 8| nes takas buvo siauras, o iš šonų suartos dirvos ir molėtas 249 8| ąsotis stovėjo vidury, ir iš jo po stiklinę tokia pat 250 8| susivėlusiais plaukais, išlindęs iš savo migio, jį draugiškai 251 8| Tilius pasidrėbė šalia. Iš namo gilumos sunkėsi svajinga 252 8| neįsivaizduojamo, kad tokių garsų iš viso esama. Ir vis tai nematomų 253 8| brikelė tebestovi, kaip grįžo iš bažnyčios. Ir eržilas tebesidaužo 254 8| pumpurai jau itin pabrinkę. Iš pragręžto kamieno latakėliu 255 8| permerkdami žemę. Kas liks iš beržo, kai išlašės paskutinis 256 8| ir dainuos. Kaip kraujas iš prakirstos gyslos nulašės 257 8| nulašės sula, kaip meliodijos iš anos paslaptingos dėžės 258 8| išdabinta gudriais išdirbiniais iš kūlio šiaudų, kiaušinių 259 8| banga, kaip saulė išlipusį iš šaltos rūsio drėgmės. Ir 260 8| beržiukai ir šermukšniai. Iš miško tvoskė vėsa ir kurtinantis 261 8| Tegi. Aš mislinau, kad iš miesto. ~ Balzganom, 262 8| nusiurbdamas po gurkšnelį iš stiklinės.~ Visa gauja 263 8| surado.~ Ir viskas vėl lyg iš naujo jų akiratyje prasidėjo. 264 8| panamėj.~ Netoli namų iš miško išnėrė vežimėlis ir 265 8| burkuonėliai! - riktelėjo iš brikelės vyras, durdamas 266 8| kirto botagu. Arklys šoko iš vietos. Atsisukęs dar pridėjo:~ - 267 8| balsu atsakė Tilius. Ir iš kur jis galėjo žinoti ir 268 8| ant kelio! ~ Juos šaukė iš kiemo. Ten vaikai ridinėjo 269 9| graudulio ašarą, atkylančią iš vidaus ir įsiremiančią gomury. 270 9| saulės. O čia sauja purvo iš pakelės stačiai į akis. 271 9| svarstė šitaip, gurkšnodamas iš kairės ir dešinės. Kažin 272 9| pardavęs, turi išmanyti, iš ko duoną valgai. Bet jis 273 9| tą vietą ir keiktų vėją iš tos pusės.~ - Ką? - Tilius 274 9| sušukti galėtų ir išsivaduotų iš nejaukaus pojūčio. Slogutis 275 9| paleidau, kad norėjau, - iš pažemių nejaukiai nusijuokė 276 9| atsivežęs. Veterinorius iš savo pusės iškilmingai prižadėjo, 277 9| atviras kiekvienam garsui iš svetainės.~ - Aš irgi 278 9| ketino tą reikalą sutvarkyti iš pagrindų. Juk tai vyriausybės 279 9| vežimėlis. Jis nejudėsiąs iš vietos.~ Judėk nejudėjęs, 280 9| išjudins. Laurynas išėjo iš savo kampo ir užkalbino 281 9| kapus.~ Parein merga iš kapų,~ Žydų barzdas krimsdama.~ 282 9| dainuodavom, veždami raganas iš savo sodžiaus. Būdavo raganų 283 9| Linksmi veidai jį sutiko iš visų pusių. Ir ten tas ant 284 9| Kas toks būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą 285 9| būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą uniformą nudžiovei? 286 9| pats, - eigulys rietėsi iš džiaugsmo. - Iš ten, atspėjai. 287 9| rietėsi iš džiaugsmo. - Iš ten, atspėjai. Pataikei 288 9| Įsitvėręs į uodegą, bėgai iš paskos ir klausei: tpriukš, 289 9| Aš tuoj tvarką padarysiu. Iš kur degtienę imat? Naminę 290 9| Abstinentu ar blaivininku? Aš iš tolo skiriu valstybinę nuo 291 9| velykinės, matyt, nebuvo iš pačių grynųjų, kai kalbama 292 9| dainavo žmogelis, brazdėdamas iš kiemo, tarpkojy įsispraudęs 293 9| žinia ateiti, kaip vienas iš pamiškiečių susidomėjęs, 294 9| neaišku. Jis net užmiršęs, iš kur ir kas toks esąs. Tik 295 9| pasižiūrėjęs prisiminęs, jog iš miesto. Kas, jei ne tyrelio 296 9| aplamdyti ir pagirios kaip šunio iš veselios. Skarom apmuturiuotą 297 10| Senis Striūna, parėjęs iš jaujos, kur vėtė sėmenis, 298 10| nagais išgrėbstė linpelius iš ūsų ir paklausė:~ - Ko 299 10| per žmogus būsi, gal koks iš dvariškių? Dieną apsižiūrėsi, 300 10| šaukdama. Kai tik ši atsikėlė iš šiaudų migio, klastingai 301 10| neperprantančiam, kas čia dedas. - Iš ko juką virsim?~ Lovelį 302 10| jauna, dar piemenė, dar tik iš piemenės teišbėgusi. Kol 303 10| virves, vadžias, viržius iš linų ir kanapių ir gyvuliams 304 10| kanapių ir gyvuliams rišti iš liepų ir vinkšnų karnų. 305 10| ketvirtąją dalį. O kiek jos iš viso valdė, tai kas ten 306 10| plotus mokesčių nemokėjo. Tai iš kur jie galėjo susivokti 307 10| saugoti, nes miškas smelkėsi iš visų pusių, grasindamas 308 10| nepriimtumei kalėdos?~ - Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip 309 10| nebegaišdamas sėmė po pilną sėtuvę iš savo bandos aruodėlio ir 310 10| kobinį kokį, vaikio, matyt, iš anksto pamokytas, atvilko 311 10| ir įbruko į roges.~ - Iš kur tu toks medinčius? - 312 10| sulydyti šimtui metų. Tai iš jo žvakes lieti pamokė. 313 10| debesėlius ir leisdamas dūmus iš pypkės. Ji daužė kultuve, 314 10| vadžiomis nuengsiu.~ - Iš kur jis atėjo? Ar ne iš 315 10| Iš kur jis atėjo? Ar ne iš miško? Sakyk tu, nederla.~ - 316 10| nederla.~ - Rodos, kad iš miško, - unkštė vargdienė, 317 10| buvo, ir dūmai su siera iš nasrų ėjo? Lerva, tu lerva.~ - 318 10| dūmai...~ Daugiau nė iš pėdos. Gali negyvai sukapoti, 319 10| gabalėlius. O tyli. Tik sako, jog iš miško, tėveli, - giedojo 320 10| pamaldžiai Striūnienė.~ - Iš miško?~ - Tigi, iš miško. 321 10| Iš miško?~ - Tigi, iš miško. Ir sako, jog apžėlęs 322 10| sako, jog apžėlęs ir dūmai iš nasrų ėjo.~ - Kokie dūmai?~ - 323 10| duris stovėjo vaikis ir iš padilbų vėpsojo. Klebonas 324 10| užsakus pirmuosius duodu iš ambonijos. Po Trijų karalių 325 10| tėvas, Baltramiejus Kaziūnas iš Šunkiškių, ir medsargis 326 10| tai ir nesidavė nustatyti iš raupų klaikiai suėsto veido. 327 10| savo jauną vyrą. Parėjęs iš lauko, kartais pasigaudavo 328 10| išimtinę, pamažu traukėsi iš ūkio ir iš viso gyvenimo. 329 10| pamažu traukėsi iš ūkio ir iš viso gyvenimo. Devintą dešimtį 330 10| ir mergą. Yra duonos, yra iš ko algą mokėti, o darbo - 331 10| Bet augumu ir pasiliko iš pupų nevaromas. Su darbu 332 10| Vyras vis ką nors naujo vežė iš miesto, pirko, taisė. Bet 333 10| trobas statyti. Pamažu, ne iš karto. Vieną vasarą nugriovė 334 10| Senė laikėsi, ir tiek, lyg iš ketaus nulieta. Ir tai, 335 10| Ir viena, ir kita, jau iš anksto numatyta į žmonas, 336 10| kojos beveik neiškėlusi iš tėviškės. Vaikystėje nugalėjusi 337 11| Tiliui išvažiuoti su pienu ir iš punkto su grietine pačion 338 11| kvapo dulksnis patraukė iš tos pusės. Visas namas ir 339 11| pas gimines, - atsiliepė iš lovos sesuo.~ - Išvažiuoja 340 11| savo kumelės. Lyg geležis iš žaizdro, kritusi už ančio, 341 11| kad kiekvienas suprastų iš jo veido, iš eisenos, iš 342 11| kiekvienas suprastų iš jo veido, iš eisenos, iš botago kirčio 343 11| iš jo veido, iš eisenos, iš botago kirčio senai, rambiai 344 11| tankynėje. Kaip tamsa, kritusi iš aukšto, kaip tvanki ir aistri 345 11| aistri naktis, nusileidusi iš viršaus ir užspaudusi akis 346 11| Ten ir motoras burzgė, ir iš ten, išvestas pro stogą, 347 11| žiūrėjo į trobas, kurios iš čia buvo ne toliau, kaip 348 11| Jį kalbino žmogėnas iš pamiškės kaimo, su kuriuo 349 11| kažkur ir kad jis vienas iš eigulio vaikų. Dvi paauglės, 350 11| sprausdavosi tankynais ir iš po senų pernykščių lapų 351 11| kelintais metais po karo grįžę iš Rusijos. Jie buvę raudonųjų 352 11| graibydami popiermalkes iš vandens. Grandinę užnėrus, 353 11| rūpi, - glemždamas taboką iš pakelio, įsikišo Každaila. - 354 11| arčiau, palamdys tau šonus iš naujo. ~ Tilius pasimuistė, 355 11| O jei ir keltų, vis tiek iš pliko nieko nepeš.~ - 356 11| padieniai.~ Nė vienas iš jų nebuvo nuolatiniai įmonių 357 11| kumelę, jis nustebo, kaip iš karto nekilo tokia puiki 358 11| Šnekinant prie atviro lango iš lovos išverstą mergiotę. 359 11| užuomaršoje ir svaigime. Ir iš tolo, kaip nuo kalno žvelgiant, 360 11| švirkšle išsiveržė sirena iš didžiojo pastato, skelbdama 361 11| seniūno įsakymu atvyti iš tolimų jų kaimo dirvų. Net 362 11| ir jo nenupirksi taip sau iš akies. Kipšas rautų, nieko 363 11| tualetiniu muilu, kurs ilgai lydi iš kirpyklos išėjusį miestelio 364 11| plūdo pro praviras duris iš tokios kvapų daryklos, kokia 365 11| akinius ant kaktos. Ir žiūrėjo iš pažemių, geru šypsniu susiaurindamas 366 11| švytėdamas auksiniais dantimis, iš po stangių ir vešlių kaip 367 11| susikryžiuojančius su spinduliais iš lauko ir nuo spalvingųjų 368 11| receptu? - įsiklausė Tilius, iš karto pajusdamas kliūtis 369 11| pasitarnauti. Vienok norėtume iš karto sužinoti ir patirti 370 11| žingsniais tartum balta peteliškė iš piliarožės žiedo iš kito 371 11| peteliškė iš piliarožės žiedo iš kito kambario, kur prieš 372 11| jei jau pirkti, tai vieną iš tų mažųjų. Kad bent užtektų.~ - 373 11| rėžė kumelei botagu ir iš vietos pasileido risčia 374 11| Kumelei atnešė šviežio šėko iš sodnelio ir patį sodino 375 11| stropus ir niekad neišmušęs iš galvos visokių kvailysčių, 376 12| kas valandą ir kas rytą iš po gaivios nakties tirštesniu 377 12| matė prie Gužo krautuvės, iš kur kartais atžiegdavo pasigėrusių 378 12| sukdavosi ir kaukdavo vėjuje. Iš Doveikos trobos langų spigino 379 12| buvo atėjęs prie vieškelio, iš miško išmaurojo ir dulkes 380 12| metai, kai matininkai atėmė iš jo žemes, kai kiti, į tuos 381 12| kaip stygą. Vanduo nubėgs iš tyrelio. Ežerą nuleisim.~ - 382 12| Tai ko traukiasi gyvatės iš tyrelio, jeigu gerai? Vieną 383 12| naujakurių kiemuose diena iš dienos buvo laukiama pirmųjų 384 12| nupjovus. Kai pasipils moterys iš tolimųjų kaimų uogų rinkti. 385 12| Juk čia nieko ir nebuvo, iš tikrųjų. Nieko, į ką įsikabinti 386 12| randai. Ji pabudo. Lipo iš vežimo ir vos nepavirto - 387 12| arklys nė just nejuto. Iš pakeleivingo lupti nepritinka. 388 12| Pravers ir pačiai. Matau, jog iš geros vietos paeini. Aš 389 12| skubino krautuvėn vežėjas.~ Iš kur jo tas šnekumas staiga 390 12| buvo gerokai įsmilkęs ir iš tarpo tų, kurie išgėrę aptingsta 391 12| bet nedrįso. Išsilaužus iš grindinio, jo galva pradėjo 392 12| išilgai nugaros. Jam iškrito iš dantų pypkė, bet tai pajuto 393 12| tirštai gulė į upės klonį. Iš jo pasikėlė rūkas. Grelimame 394 12| šešėliai artinosi, perkirsdami iš lango einančios šviesos 395 12| kol neišleis Vargdienio iš krautuvės, - spyrėsi šviesioji.~ - 396 12| sesuo ar duktė, grįžusi iš miesto vaišėms, o ne svetima, 397 12| šešėliai buvo taip suartėję iš visų pusių, jog ji jautėsi 398 12| eglynas. Migla vertėsi tartum iš žemės vidurių, iš upės, 399 12| tartum iš žemės vidurių, iš upės, paskandindama tilto 400 12| Nesibaigiantis varlių kurkimas iš vienodo, monotoniškai migdančio 401 12| atbrisdama po pat langais ir iš čia, suplojusi bukais sparnais, 402 12| įsiklausydami savo aido iš pamiškės. Ir iš miško gelmių 403 12| savo aido iš pamiškės. Ir iš miško gelmių atklystantis 404 12| atkišo ranką, panelė pasikėlė iš užustalės. Ji pastebėjo, 405 12| plunksnakočio galas, kyšąs iš jo drobinio, palaidai sukirpto 406 12| kas dvi savaiti atvykdavo iš centrinės pieninės vyrukas 407 12| panelyt, nepasakysi, - Doveika iš karto buvo pasiryžęs už 408 12| vyras, kaip savanoris, gavęs iš valdžios. Doveika pravedęs 409 12| Sau tai sau, o ir kitiems iš to kliuvo.~ - Nu, kur 410 12| pačią savaitę ją atvežė iš malūno grįžtąs Doveikos 411 12| kambarius. Viršaitis, grįždamas iš savo raštinės, apžiūrėjo 412 12| nenuduok, kaimyn, davatkos iš špitolės. Juk žinai, kad 413 12| geradariui. Šleikštumas atlipo iš vidaus ir sustojo gerklės 414 12| toli gražu nebuvo išsimušęs iš savo geros nuotaikos. Jis 415 12| mergaičių vedyboms. Ar vienam iš tų centro referentų ar instruktorių 416 12| statistika. Bendrovė, viena iš pačių didžiausių ir stipriausių, 417 12| gaspadorių.~ Rinktis nebuvo iš ko. Laukti ji negalėjo. 418 12| būtų išviję tą pat dieną iš namų. Jie jau manė sulaukę 419 12| senatvę. Rinktis jai nebuvo iš ko, ir stojant pienininkystės 420 12| dešimt tokių pat vežimų. Iš savo aukšto kambarėlio ji 421 12| ir paslaptingas ežeras, iš kurio dugno vidurnakčiais 422 12| kuklesnis ir stebėjo ją iš anapus vieškelio.~ - 423 12| Gaidžiuku kokiu, pagautu iš gausaus panamės būrio, čia 424 12| pamatę ją, išsikariančią iš kabančio po medžiais tinklo. 425 12| ryžęsi vykti ir surasti. Iš karto pareiškė, jog sodinsis 426 12| kaip vėžių kerna krepšyje - iš mokyklos, iš pašto, iš policijos, 427 12| krepšyje - iš mokyklos, iš pašto, iš policijos, iš 428 12| iš mokyklos, iš pašto, iš policijos, iš kooperatyvo 429 12| iš pašto, iš policijos, iš kooperatyvo ir Melamedo 430 12| madinga. Kirpėjas Šolumas iš savo įstaigos jį išleisdavo 431 12| nenorėjo nieko prisiminti iš to tarpsnio, kurį bandė 432 12| Ir kiekvienas gviešėsi iš to pasipelnyti, ją pačią 433 13| piemenį. Parsivežė kariukuose iš jo sesers anapus miško kaip 434 13| ragai ir uodega tekyšojo iš šiaudų. Tai buvęs paskutinis 435 13| prietemoje.~ - Rūdis traukia iš žemės.~ - Žaibuoja.~ - 436 13| atgal. Tai buvo vakaras iš tokių, kurin per melus nepasitaiko 437 13| leidosi pakalnėn, jį traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios 438 13| pakalnėn, jį traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios ir 439 13| traukė iš ten, iš apačios, iš svaigios ir troškiai tamsios 440 13| daubos. Jį stūmė, jį judino iš vielos ir tada leido riedėti 441 13| jau nebeatsaukiamai.~ Iš priebutėlio, iš žalios gebenių 442 13| nebeatsaukiamai.~ Iš priebutėlio, iš žalios gebenių tankmės išniro 443 13| cigaretės ugnelę, jam tik išėjus iš Basiuliškių kiemo ir leidžiantis 444 13| jauniesiems po kojų, einant iš bažnyčios, grojant Garbenio 445 13| statydama į vidų, kaip žalmargė iš ganyklos, tešmens neapžergdama, 446 13| atremti galva ir pečiais iš viršaus ir iš visų pusių 447 13| ir pečiais iš viršaus ir iš visų pusių nusileidžiantį, 448 13| stropus Tugaudis.~ - Iš kur žinai?~ - Nežinosi 449 13| Visokių uogienių sunešė iš rūsio. Jis sakėsi esąs po 450 13| šveisti blynus, tai po visą iš karto, lyg būtų savaitę 451 13| surakino žemę, ištraukė žadą iš nakties paukščio gerklės. 452 13| paguodos tik savo tarpe ir iš savęs. Pro ploną jos bliuzelės 453 13| sienos, pastogėje. Kur liūtis iš viršaus per sprindžio atstumą 454 13| banga tarpais siekė juos iš šono ir visu plačiu sriautu 455 13| Melsvame žaibo mirksnyje tartum iš nebuities išnirdavo jos 456 13| Reti pavargę lašai sunkėsi iš šiaudinio stogo ir baigė 457 13| krumpliu akis ir rąžėsi iš pasitenkinimo.~ - Jau 458 13| iki atsiraugėjimo.~ Iš Gužo kiemo vaikinas stūmėsi 459 13| iškumbrino su milžtuvėmis iš diendaržio.~ - Žio, tai 460 13| tai kartais tris naktis iš eilės. E... - žmogutis susimąstė, 461 13| patikės, jei pasakys. Kiti iš jo juokiasi, neįsivaizduodami 462 13| baltomis žarijomis, tartum iš milžiniškos kalvės žaizdro, 463 13| Niekas nebuvo dingęs iš darnaus aplinkos paveikslo, 464 13| patin žydrynės dugnan, ir iš ten jos paleisti spinduliai 465 13| velėną. Ir garai kėlėsi iš pajudintos žemės kaip smilkalų 466 13| jon atgręžta grumsto pusė. Iš juodo ir suplakto dirvos 467 13| įkandin sekančiai. Sudėtos iš paprasčiausių dalykų, iš 468 13| iš paprasčiausių dalykų, iš nuobodaus ir neapibūdinamai 469 13| niekas kitas kaip atklydėlis iš tolimo krašto, iš kito gyvenimo. 470 13| atklydėlis iš tolimo krašto, iš kito gyvenimo. Sugrįžęs 471 13| užslėgė tuo pačiu akimoju. Ir iš jo pakilo tik tampomas už 472 13| toks lengvas, lyg išsinėręs iš motinos vystyklų, kažkur 473 13| eilės sustatytų maišų, jau iš anksto pripildytų sėklinių 474 13| bent saulei nusileidus.~ Iš tolo laukas atrodė lyg nubertas 475 13| Arklys išvilko vežimą iš suartos dirvos ir žangiau 476 13| tokia ir padėjėja. ~ Buvo iš ko pasijuokti. Jie abu nusijuokė. 477 13| ar pas drauges, ištrūkusi iš ją ganančių akių. Pasijutusi 478 13| ką mąstyti ir permąstyti iš naujo ir iš pradžios. Jis 479 13| ir permąstyti iš naujo ir iš pradžios. Jis nusisuko ir 480 13| pastūmęs, ištraukė ir susilenkė iš skausmo.~ O tuo tarpu 481 13| skausmo.~ O tuo tarpu iš virtuvės su krepšiu ir ąsočiu 482 13| atpluošė Doveikienė. Ir iš tolo jau šaukė:~ - Jau 483 13| kaip anglis pajuodęs, ir iš panagės kraujas prasisunkęs.~ - 484 13| nebūtų sutrupinę.~ - Iš kur jau?~ Trankydama 485 13| lyg ten viskas būtų kritę iš rankų. Ji šaukė:~ - Eikš 486 13| Priminsiu, - vaipėsi Tilius iš skausmo ir nesmagumo, kurį 487 13| kitus, nes bent trejos durys iš jo šakojosi, ji stovėjo 488 13| blizgėjo prakaitu. Ir plaukai iš po kepurės buvo sulipę, 489 13| smuklės kambarėlio lange, iš lauko arti esančios sienos 490 13| vilkdamas dešros rieteną. Iš ąsočio gėrė senas gaigalas 491 13| pasiusti ir susidraskyti iš piktumo.~ 492 14| pasakysiu naujieną, jog iš karto išsižiosi, - pradėjo 493 14| Nevaro nieks jos iš namų. Tik ko čia trintis 494 14| balsą ji būtų atskyrusi iš tūkstančių, iš viso pasaulio. 495 14| atskyrusi iš tūkstančių, iš viso pasaulio. Ir ji žinojo, 496 14| yra baigęs darbą ir grįžęs iš lauko. Sėdi prie viralinės 497 14| sušnabždėjo:~ - Eikim iš čia. Manęs pasiges ir pradės 498 14| Žvaigždės siūbavo. Kai kurios iš jų krito į medžius, kitos 499 14| paglostydama, kaip yra glostomas iš lizdo išimtas nepaskrendantis 500 14| krūmuose.~ Šuva suinkštė iš džiaugsmo, ją pasitikęs.