Part

 1    1|           nugarą smelkė.~    - Tik rankas leisk laisvai. Pats pjūklas
 2    1|         šunies nasrai. Vyrai įrėmė rankas, akimis sekdami medžio svirimą.
 3    2|            daugiau...~    - Po dvi rankas teturime, pons Špicai, -
 4    2|            kaip bus, vyrai? Kelkit rankas, kas sutinkat kirsti naktį.~    -
 5    2|          už dyką, ir dar pripuolęs rankas laižytų. O mes dar pažiūrėsim.~    -
 6    3|         išilgai, lyg nusivalydamas rankas po nešvaraus darbo.~    -
 7    3|      Tilius.~    Gribišius atleido rankas, kad griebtųsi už akių.
 8    5|           Ir gyvų sakų, apliejusių rankas. Ir šilumą tartum iš blėstančio
 9    6|      gaivalu. Minkštas vėjas laižė rankas, švelniais pirštais grabinėjo
10    7|            daikto. Jis tik pabruko rankas po stalu - kaip skaldė malkas,
11    8|         gyrė, stebėjosi, leido per rankas. Tilius tarė:~    - Akys
12    9|            dribo lovon ir, sunėręs rankas virš galvos, žiūrėjo į lubas.
13    9|       atsirėmė į stalą ir sunertas rankas nuleido prieš save. Apyrankė
14    9|        taip mielai būtų suėmęs jos rankas ir apgręžęs į duris. Ir
15    9|       gausi. Atiduosiu Veronikai į rankas. Ji jau žinos, ką daryt.~   
16   10|            kraujo srovė užliejo jo rankas.~    Otri darbininkė buvo
17   10|        spartina darbą ir užvaduoja rankas. Įtaisė karvėms sietus,
18   10|         verstuvės. Visas augimas į rankas suėjo. Jomis galėjo jaučiuką
19   11|            atsistojęs ant takelio, rankas susikišęs kelnių kišenėsna
20   11|         guli išsitiesusi, išmetusi rankas, apimta tingaus rąžulio,
21   11|           pagulus vadžias, išmetus rankas ir kojas, užsimerkus ar
22   11|            buteliukas. Yra ką ir į rankas paimti.~    Minutei užbėgo
23   12|       mažas ir darbo nesuvargintas rankas ir pajuto jų prisilietimo
24   12|           centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko
25   12| įsikniaubus pagalvin, ir kandžiojo rankas. Kam rūbai ir visa kita?
26   13|      apkabinęs per pusiaują ir abi rankas savo didžiuliame delne.
27   13|          ir sugniaužęs laikyti jos rankas.~    Ji alsavo, lyg būtų
28   13|          ir bučiuojanti gaspadinei rankas. Susimildama, nors bulvių
29   13|         Pirmiau pastatęs, sukabino rankas ir atstangiai, žandus išpūtęs,
30   13|           pabaigė darbą ir nuleido rankas.~    - Tvarkoj. Iki vestuvių
31   14|         akys. Jo ilgėjosi ir tiesė rankas į jį. Tereikėjo tik nueiti
32   15|          Jis norėjo turėti laisvas rankas ir patirti, kaip su grioviais.~   
33   15|          Seniau tai būtum perėmusi rankas, ir atlikta. O dabar - jau
34   15|        troboj jie tarėsi ir spaudė rankas kaip seniausi draugai, prisižadėdami
35   16|        Sveikinosi, spaudė ir kratė rankas. Visi tebebuvo tie patys,
36   17|                 Tugaudis prunkštė, rankas pabrukęs po galva.~    Pamažu
37   17|      išmetę tirpstančias nuo darbo rankas, atleidę kelnių spruduklius
38   17|          kūrenti ugnelę ir šildyti rankas. Kas tą galėtų pasakyti?
39   18|           ji. Ji rąžėsi, iškeldama rankas, suimdama plaukus užpakalyje
40   18|       tavęs neleisiu, - ji išskėtė rankas užtverdama praėjimą. - Kelias
41   19|            kelmais, traukte traukė rankas. Pasitaikančios pušelės,
42   19|          jau jų perleidau per savo rankas be skaičiaus. Kokių jų nebuvo?
43   20|    pamažėle, žingsnis po žingsnio, rankas suneręs užpakalyje, galvą
44   20|        įsilaužęs miesto iždinėn ir rankas iki alkūnių panėręs į atrištus
45   21|     neišeitų, - Tilius atkišo savo rankas ir, kratydamas ore, apžiūrinėjo.~    -
46   22|           smulkmenas. Agnė nuleido rankas. Ji žvelgė per upę vienkiemio
47   22|        atsiprašinėjo. Šlubis trynė rankas, braškindamas sąnarius.
48   23|            tarė Gužas, dulkindamas rankas, lyg būtų ką tik iš malūno
49   24|         Žmonės žiopsojo be žado ir rankas nuleidę iš nuostabos. Tada
50   24|      greičiu. Bet susikibę, sunėrę rankas, veržiančias iki kraujo.
51   24|       Basiuliškes jis paėmė į savo rankas, kaip aš va dabar tą butelį.
52   27| reikalėliai. Kas žinojo, tai trynė rankas ir telaukė pabaigos. Doveika
53   27|          vieną kryptį.~    Iškelti rankas ir pasiduoti - ne, tai ne
54   27|           gulėjo ant sausos žolės, rankas pasikišęs po galva, ir jautė