| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] kelinta 2 kelintais 1 kelinto 1 kelio 54 kelione 10 kelionei 3 kelioneje 4 | Frequency [« »] 56 monika 56 tam 56 ˛eme 54 kelio 54 niekas 54 rankas 53 med˛iu | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances kelio |
Part
1 2| tuojau abu nuskubėjo ant kelio, kur stovėjo va˛ys. Eigulys 2 2| teikiantį balzamą sunkioje kelio klampynėje. Kuo greičiau 3 2| pats va˛ys iššliau˛ė iš kelio. Jiems tik sustojus, įkandin - 4 2| buvo taip storai nutaškyti kelio mėšlu ir purvinu sniegu, 5 3| galėjo ją dir˛u prisijuosti. Kelio darbus atliko patys ūkininkai. 6 3| vienas prie kilo. Ne lik per kelio plotį, bet dar po šešis 7 4| Čia jau ir bus mūsų kelio galas. Kur kitur? Kur tu 8 4| paukštelėjo dugną į šlaunį virš kelio. Kamštis išlėkė. - Gera 9 5| Javus, linus stačiai nuo kelio grobė, ir ūkininkas įdardėdavo 10 5| ˛ingsnis po ˛ingsnio, ˛inodami kelio pabaigą.~ - Kad jį kur... - 11 6| malūną.~ Arkliai brido kelio viduriu, taškydami skystą 12 6| jo kabinėtų skelbimus ir kelio ˛enklus. ˇingsnis savaime 13 6| nebuvo kada, ir jis suko iš kelio, nors nieks nemojo pro langą 14 7| apsukęs ratą, grį˛o atgal. Kelio apjuostame apskritime augo 15 8| rankos, ir jie pasitraukė į kelio pakraštį, kad neaptaškytų 16 8| ˛avesį.- Gyvendamas prie kelio, visko išgirsi. Ir visokie 17 8| vidų! Gana staipytis ant kelio! ~ Juos šaukė iš kiemo. 18 9| atsistojo tas ˛mogus ant kelio. Jo nedalingos laimės pasiųstas 19 9| pasiganyti. Kruopiškiuose jų kelio galas. Jie mergas ten turi 20 11| ˇalia veja klojosi išilgai kelio ir namo, kaip tik toje vietoje, 21 11| mūriniame name prie viešo kelio, kai šeimininkavo tokia 22 11| ištikima kumelė. Balkšva kelio juosta pjovė atgijusį mišką, 23 11| tolybėse. Ir malūno sparnai kelio spind˛io gale, įsitvėrę 24 12| dulkių prineštom akim. Toli, kelio gale, lyg iš˛arstyto lau˛o 25 13| sunerimo:~ - Pasukim nuo kelio. Ka˛kas va˛iuoja tiltu.~ - 26 13| Vėjo gūsis, griebęs nuo kelio dulkių saujas, bloškė jiems 27 13| svyruodamas į šalis, pasileido kelio viduriu. Padangos cypė, 28 13| kartą jis buvo atbėgęs nuo kelio ir pabelsdamas ją prikėlęs 29 16| susimetę būreliais, ir ant kelio, pasirėmę į kastuvus. Jauni, 30 16| Juos trindamas, išėjo ant kelio.~ - Eik šen, gyvatsnapi! 31 16| tiesiai į pilvą, nudrėbdamas į kelio dulkes u˛puolėją.~ - 32 16| Ir dabar turi snausti ant kelio. Jis svėrė šešis pūdus, 33 16| dusliai suū˛ęs, girg˛dindamas kelio ˛vyrą ir čiuo˛damas per 34 17| vad˛ių, nejučiom galėjo ir iš kelio išsimušti. Bet atlaikyti 35 18| sudrumstė, sujaukė dulkes ant kelio ir pakėlė debesiu į viršų. 36 18| Ar ne jo ten ˛ingsniai kelio ˛vyre? Ji puolė prie lango 37 18| išaugęs staiga jos skurdaus kelio posūkyje, ir ji ieškojo 38 18| nors tvirčiau nusitverti. Kelio dulkes sėme jos kurpelių 39 18| sėme jos kurpelių kraštus. Kelio juosta prilygo sniego baltumui. 40 18| u˛teko peršokti balkšvą kelio juostą ir pra˛ūti po eglėmis.~ 41 20| kaimiečiai traukdavosi iš kelio, susikūprinę ir patylomis 42 21| kavalierių, lyg viena pati nebūtų kelio radusi? Kelią gerai ˛ino 43 21| ˛ingsnius ir sustojo vidury kelio. Tilius pasiėmė savo dviratį.~ - 44 21| šūkautų, jei duktė stovėtų ant kelio su vargonininku? Ne. Juk 45 21| patyrimo.~ Nuorūka susivėlė kelio dulkėse ir paliko smilkti, 46 22| kelin. Monika stovėjo ten, kelio gale, ir jį šaukė. Ji klausiamai 47 23| viena ruja. Kaimiečiai - kad kelio nepravedė per jų lanką. 48 24| Doveika kalbėjosi ant kelio su girininkais, su urėdu. 49 24| Laurynas krapinėjo ant kelio ir pasišokdamas saukė:~ - 50 26| Tas eigulys pamatė ant kelio stovint ir pašaukė. Ka˛kokio 51 26| tada, kai sulaikė jį ant kelio, kai jie puolė po eglėmis, 52 27| Autobusas skriejo dulkina kelio juosta pasisūpuodamas, pasikraipydamas 53 27| pavienių med˛ių ar prie kelio stovinčio pastato tamsiame 54 27| įteikti.~ Doveika pasuko iš kelio, nutrypta, kruvinai nuganyta