Part

 1    1|        niekaip nesusigraibai apie save? Ieškai kelnių, o pasiimi
 2    1|          to nereikia. Ji pati per save pagarbą kelia, nors ir nuplikusi
 3    1|           akutėm, taip, lyg prieš save matytų ką tik apšnekėtą
 4    1|           tik tada pagalvoti apie save. Kai užaugino brolius ir
 5    2|           pridėjo ir eigulys. Jis save turbūt laikė svarbiuoju "
 6    3|         Žinai, visi kviečiasi pas save, nori įsiteikti, vaišina.
 7    4|           karto atiloko, priešais save išvydęs juodus vešlius antakius.~    -
 8    4|   Susvyravo, kaire pamosavo prieš save, o dešine nubraukė ratą
 9    5|          išaugęs, turėdamas prieš save kresną žmogėną. Jaunystėje,
10    5|   patvirtino Tilius.~    Jis matė save lyg veidrodyje, atsimušusį
11    6|          prisipažinti, laikydamas save suaugusiu ir subrendusiu.
12    6|      Išėjo laiku, turėdamas prieš save begaliniai ilgą pavasario
13    7|   panirdami į dugną, leisdami per save praplaukti miškui. Ir tada
14    8|       nepajėgė suburti kaimo apie save, nes niekam nekilo mintis
15    8|        Klebonas juos kvietėsi pas save, net už alkūnės kabinosi,
16    8|         jam nugalėti ir pralenkti save.~    - Eime.~    Kokiame
17    9|     sunertas rankas nuleido prieš save. Apyrankė švitėjo ant riešo
18   10| pašnekinti, juos aplankyti ir pas save prie alaus pasivadinti.
19   11|   glemždamas pinigus ir siųsdamas save ir visus į pragarą ir šimtą
20   11|        dangaus ir žalumos, aplink save nebematant, jo nuotartys
21   12|     kiekviename žingsnyje duodami save pajusti. Ji nepamėgo jų
22   12|           kad greičiau sunaikintų save, ir tenkinosi šviežiu pienu,
23   12|    sodinsis į vidurį ir vešis pas save. Didelę, grandiozinę, kaip
24   13|       daiktų, tarp jų jis matė ir save, didelį ir kaip stulpą grubiai
25   13|           metu, panašiai jis matė save smuklės kambarėlio lange,
26   14|     graudžias giesmes, laidodamas save kasyklose po kalnais, žinodamas,
27   14|          jaunas. Matydamas aplink save galinčius daryti tai, kas
28   15|                Prie to dar reikia save paspausti ir pasipratinti
29   16|           palošti kortomis, prieš save įsmeigus suomišką peilį
30   18|      grubion ašutinėn. Ji kankino save žiauriai, negailestingai,
31   18|         negailestingai, palikdama save vieną ir beginklę įaudrintos
32   18|  susigeriančiu į žolę. Ji svaigo, save iškėlusi iš tamsos didžiulėje
33   18|     nenujausdama, graibėsi aplink save tartum prietemoje ar migloje,
34   19|     pailsėti ir pasitvarkyti apie save. Jis draskėsi ir dalijosi
35   19| išvakarėse. Iš atstumų jis regėjo save žiemos dykynės viduryje
36   20|   apylinkės prakutėlių, laikančių save ūkininkais, bet pelną semiančių
37   20|           degdamas, graibėsi apie save, lyg ieškodamas pateisinimo
38   20|         kas jai priklauso - guodė save žmogus, traukdamasis atatupstas
39   21|        plepėti niekus. Ir dalinti save į kelias dalis. Jis viską
40   21|       gėdinosi savęs. Jis niekino save ir buvo toks menkas ir smulkus
41   22|       turėjęs kalbėti ir varginti save. Jis bemeilijo prasmegti
42   23|      vėjui ir jo pagairėje žarstė save taip pat negudriai kaip
43   24|                Jeigu meluoju, tai save vaduoju. O jei tu vagi,
44   24|         jo Doveika nesikvietė pas save, o dabar praleisi tokį kirtį.~    -
45   25|  pranykstantį autobusą. Ir regėjo save vienoje iš anų, pro langus
46   25|        dar didesnę tuštumą aplink save. Beliko krautis daiktus
47   25|         nepadarys ir todėl gėdino save, kam stovi ir žiūri. Jei
48   26|         Ir viskas.~    Jis tramdė save kaip įmanydamas, suleisdamas
49   26|  kvailystėms pasinešęs. Patsai už save nė penkių centų nestatyčiau.
50   26|    nesmagu. Tai susispausk. Suimk save į nagą - moko Petras. Kad
51   27|       šuorą. Dieve geras, ar tiko save lyginti su tąja nykia karšatimi,
52   27|        ražienose, turėdamos prieš save begalinę nakties platybę