Part

 1    2|              Kad kirstume, sako, naktį.~    - Naktį? ~    Vyrai
 2    2|     kirstume, sako, naktį.~    - Naktį? ~    Vyrai susižvalgė.~    -
 3    2|           Jie, sako, nors ir per naktį. Sako, viską iškirsti reikia...~    -
 4    2|      palaukit! Mes siūlom dirbti naktį. Toks yra pono Melamedo
 5    2|      rankas, kas sutinkat kirsti naktį.~    - Nu tai, pons, musėt
 6    2|        Ir žlibam buvo aišku, jog naktį nebešals, kad sniegas, tartum
 7    2|        teks uždirbti, nes darbas naktį. Ko čia džiūgauti ir kurio
 8    3|   šniokštė miškų viršūnėmis visą naktį, rydamas sniegą besočiais
 9    3|        čia ypačiai, kas padaryta naktį ir šiandien, - kišo antrą
10    3|        Snaudė ir daugiau. Darbas naktį ne vienam pakirto pakinklius,
11    4| vandenėlio. Dabar aš galiu dieną naktį, nors ant pilvo atsigulęs
12    4|         Gulės jis lovoje ir visą naktį mėgausis sužadintos vaizduotės
13    6|        Dieve, kaip buvo baisu tą naktį...~    - Gal ir buvo? O
14    7|     nuovokos ir aklai. Geriausia naktį ir užlakiuose, kur nekliudo
15    7|   saugoti.~    Teisybė, kad yra. Naktį jau čia neįkrapensi taip
16    7|             Ką jis sapnavo pirmą naktį Doveikos šeimyninėj? Tą
17    8|   supčiaus ir supčiaus, dieną ir naktį, kol užmigčiau. Kol...-
18   10|  dvariškių? Dieną apsižiūrėsi, o naktį klėtį išveši, arklius pasikinkęs? -
19   12|      raidėmis, kad ir tamsiausią naktį jos turėtų matytis. Tie
20   12|  grįždama atgalios į platumas ir naktį. Sausai, kapotai vampsėjo
21   12|   gyvenimo rytą.~    Ji atsirado naktį ir pakilus manė, kad, be
22   12|          savęs pasiūlė kaip nors naktį kitą pavargti. Paskui jau
23   13|      sunkūs taškai. Turi šauti į naktį ir pataikyti.~    Pietų
24   13|        kambaryje, tamsesniame už naktį šulinio dugne, kur tik žaibo
25   13|      nežinion.~    Aną atmintiną naktį.~    Seniai jau buvo apmalšęs
26   13|         jauniklius visą audringą naktį. Reti pavargę lašai sunkėsi
27   13|     įpūtė vėjai ir audros slogią naktį. Tiltas dundėjo nuo pieną
28   13|        kaip vieną dieną ir vieną naktį. O tačiau tai buvo laikas,
29   13|     pokaičio ir kristi į vėsų ir naktį nepaliestą guolį. Akmeninė
30   13|  pavalkus nuo sumuštų pečių bent naktį, bent saulei nusileidus.~   
31   13|          kaip buvo sekęs pereitą naktį, kai buvo tempiamas pastogėn
32   16|          kad greičiau prasmukus. Naktį geriau ir nemėginti.~    -
33   17|         ką manai? Užpulsim kuria naktį ir pagrobsim. Doveika jam
34   17|         būtų, nes yra iš ko. Bet naktį žmona turi gulėti su vyru
35   18|          užsimerkus, sutirštinus naktį virš savęs. Tada gali tvirčiau
36   19|         ženklo nėra. O kur gausi naktį? Na, nieko, palauksiu ryto.
37   19|          nė valandos. Ir pereitą naktį jis mažai miegojo, ir galvoje
38   19|          persekiojantis dieną ir naktį. Viskas per ūmai atėjo.
39   20|     neseniai. Gal iš vakaro, gal naktį, bet greičiausiai dar šios
40   20|         sapnavo ją pačią pirmąją naktį šių namų pastogėje. Jau
41   20|      panėšėjo į žiemos speigą, į naktį, kada žvaigždės begarsiu
42   20|       taip kaip miške. Taip kaip naktį. Kiekvieną minutę gali pasirodyti
43   20|         Aš sapnavau tave pirmąją naktį.~    - Tu sapnavai mane?~    -
44   21|       prisiminus aną nuostabiąją naktį. Kas ją taip veikė, ir kodėl
45   21|       jie miega? Iki vėlumos kas naktį. Tas, kurs plonai ir aukštai
46   22|  atsitinka jaunoms. Ir per tokią naktį prisigalvos tiek ir tokių
47   23|          su vėzdu vaikščioti per naktį. Bet kas nusaugojo mergą.
48   26|          vištos nebūsi vogęs šią naktį, meldžiamasis, kad pirštai
49   26|         nujautimas kaip slogutis naktį, tartum keliais eitų kas
50   27|  Basiuliškių šeimininkus pirmąją naktį. Nejau laimė nusisuko nuo
51   27|       viduryje. Nepanaši į jokią naktį iš vasaros, iš kitų metų
52   27|        laisvės. Visą ilgą rudens naktį.~    Doveika ryžosi laukti.