Part

 1    3|      pasieniais, graibstėsi tvorų. Lauke lijo ir ledijo. Žemė blizgėjo
 2    4|                     KETVIRTAS ~    Lauke tebelijo. Iš vieškelio pasuko
 3    5|        eiti namo. Nes tikrai manęs laukė tarnyba.~    Abu vyrai sužiuro.~    -
 4    6|       džiūgauja ir laukia. Ir pats laukė kareivinėse tų dienų ir
 5    7|          vandens, atidžiai sekė ir laukė, kad viskas vyktų priešingai.
 6    8|       pasiruošęs. Jaunoji žmona jo laukė tarpvartėje, ir čia ant
 7    8|          pastabiausioje vietoje ir laukė, kada jis pamatys jam skirtąjį.
 8    8|         Tvanku, prirūkyta. Pabūkim lauke.~    - Neikim.~    - Man
 9   10|         sužvangėjo kalėdninkai, jų laukė niekad nepatirtas priėmimas.
10   10|            kadugius sudeginti. Tad laukė klebono, atvažiuojančio
11   10|           suvaryta, ir krūpčiodama laukė smūgių.~    - Tėvai, mirkyk
12   10|           kažko laukdamas.~    Jis laukė, teisybė. Visą laiką laukė.
13   10|         laukė, teisybė. Visą laiką laukė. Bet tai nesiklojo pagal
14   12|     pakeltos sėdynės. Ji sėdėjo ir laukė. Žmogus irgi kažko laukė
15   12|           laukė. Žmogus irgi kažko laukė ir, garsiai nusižiovavęs,
16   13| neatsibodęs.~    O Tilius kantriai lauke, kada jis atsiguls ir užmigs.
17   13|            vėliau. Bet dar pabūkim lauke, Toks nakties šiltumėlis,
18   13|         mano tokios. Kartu dirbome lauke.~    Tarpiniame kambarėlyje,
19   13|            Pasisėmęs kėlė kaklą ir laukė, kol gira nubėgs žemyn.
20   14|            Ji žiūrėjo į vandenį ir laukė.~    Jeigu nieks neateis
21   14|           viskas pavykę. Vakaro ji laukė kaip išganymo, vakaras turėjo
22   14|            Ji stovėjo ant tilto ir laukė.~    - Agne!~    Jos keliai
23   14|     neskatino. Jis tik graužėsi ir laukė. Vieną dieną turėjo susijaukti
24   14|          ir nusiaubiančio vėjo jis laukė.~    O matė taip nedaug
25   14|          mažai bemiegojo naktimis. Laukė pokaičio valandos, ir tos
26   17|          jau viskas buvo nurimę ir lauke, ir namo viduje, brakštelėjo
27   17|         rašinėjo tėvams laiškus ir laukė paskyrimo rašto, jos buitį
28   17|           pakeisti iš pagrindų. Ji laukė to, kas jai priklausė, ji
29   17|          to, kas jai priklausė, ji laukė tinkamos tarnybos tinkamoje
30   18|          Bet ji kentė ir drebėdama laukė vis pasikartojančių ir nesibaigiančių
31   18|          liko viena kaip buvusi ir laukė aušros. Pro medžius įstrižai
32   18|      pasirinko smagesnį kastuvą ir laukė užeinant kalvio, pasižadėjusio
33   19|         šviesos ir netikėtumo. Jis laukė ko kito.~    Daug kas pasikeičia
34   20|        Daug dar medžių tebeaugo jo lauke. Daug miško tebežaliavo
35   20|      pamotę. Ir visi, kurie tik ir laukė pragaro iš pat pirmos dienos.
36   21|           Agnė nubėgo ant tilto ir laukė. Motina atėjo ir parsivarė
37   21|        Tilius nesirodė. Ji taip jo laukė. Taip, kad sauso medžio
38   21|          taboko.~    Agnė jau buvo lauke ir apibėgusi namo kampą,
39   21|        būtų buvę geriau. Jis to ir laukė, jis to ir bijojo, bet šitaip
40   22|           jis begalėjo laukti? Jis laukė visą laiką. Ištisai. Ar
41   22|          nieko kito ir nedarė. Tik laukė, laukė, kas kartas vis baisiau
42   22|         kito ir nedarė. Tik laukė, laukė, kas kartas vis baisiau
43   23|         sutirpti tame laukime. Jis laukė jos žvilgsnio pietų ir pusryčių
44   23|     nebeprasižiotų. Jis drebėjo ir laukė. Petras kaip niekur nieko
45   23|        duris. Nesakytum, jog tyčia laukė, prisispaudęs prie sienos.
46   23|            nė susigaudyti. Jei kas laukė Gužo pakasynų, tai baisiai
47   24|            jis pasisuko pro duris. Lauke, saulės apšviesta, priekyje
48   25|           ryšulių ant vieškelio ir laukė autobuso. Atsibučiavo su
49   26|           Juk tam ilgai ruošėsi ir laukė progos. Ką? Jis beveik varyte
50   26|     sustojantį per sprindį.~    Ir laukė kvapą užgniaužęs.~    -