Part

 1    1|         taip lyg ir atrodytų. O Každaila sako ką kita.~    - Ką tas
 2    2| teturime, pons Špicai, - įspėjo Každaila.~    - Nu, po dvi. Ale jūs
 3    2|        jei ne - mes parodysime. Každaila, Tiliaus pakusintas, jam
 4    2|         nesutinkam! - riktelėjo Každaila. Špicas liūdnai purtė galvą.~    -
 5    2|        grėsmingu ūgiu atsistojo Každaila, pasirengęs braukti Pleikiui
 6    3|      jautis išsiganęs, - erzino Každaila besigėrintį pinigais.~    -
 7    3| Karčemoj šunų nėra, - užkalbino Každaila, nešdamasis savo grobį.~    -
 8    3|  blauzdos ne mužikams kapoti, - Každaila buvo miestietis ir į kaimo
 9    3|     draugas, o kur nederla.~    Každaila užsigulo ant prekystalio,
10    3|           pusbalsiu gardžiavosi Každaila, susiėmęs pirkinius.~   
11    3|         per šnerves, - pasikėlė Každaila ir kaip kryžius galva braukdamas
12    3|      tuoj kaip maži vaikai.~    Každaila nesikėlė tam, kad vėl tuščiai
13    4|       Bobos išsigando, - barėsi Každaila, negalėdamas nė pasižiūrėti
14    4|       Jatulis ir Vincė Žabelis. Každaila vartė tamsias akis, seilino
15    4|        nuovokiai padėtį vertino Každaila.~    - Duos į teismą, -
16    4| pasigausiu, - metėsi jo gaudyti Každaila.~
17    6|   kirtimuose, darbavosi Petras, Každaila, Tugaudis ir kili, dviem
18   11|              Raudonasis Petras, Každaila, Tugaudis - buvęs policininkas
19   11|      taboką iš pakelio, įsikišo Každaila. - Nors pati Gužienė dar
20   16|        norit?~    - Neprasidėk, Každaila! Grįžk atgal! -šaukė jam
21   16| snargliams, užsikabinėti!~    - Každaila, sakau tau, nelįsk! - įspėjo
22   16|         tai duok! Aš noriu!~    Každaila, galutinai įsiutintas tokio
23   16|       kilstelėdama aukštyn.~    Každaila pašokęs dar norėjo kažką
24   17|  apsistojo pas Gužą. Su juom ir Každaila, ir Tugaudis. Pas eigulį
25   19|       palikęs tą mužiką, - mokė Každaila, visų mužikų priešas.~    -
26   19|   kartkartėmis jam trūko oro. O Každaila dar jį vis pagalando.~    -
27   19|        ne savo liga, - neatlyžo Každaila.~    Tugaudis permetė baltom
28   19|      visokių žolelių pilna.~    Každaila ne iš karto susigraibė,
29   19|       Kur ugnis, ten ir Petras. Každaila atsisuko į jį.~    - Nesidaužyk.~    -
30   19|      pabaudą tau. Supranti?~    Každaila niurzgė ir šnypštė, bet
31   19|         kaip šilkinė.~    Grįžo Každaila su pilnu buteliu. Buvusio
32   19|        sakau, nes žinau, - mokė Každaila.~    - Tilius jį sutvarkytų.
33   19|      šalis, - ramiausiai pasakė Každaila.~    - Tu per daug nenudėk,
34   19| krūtinėn neabejotinas narsuolis Každaila. - Apie bobas kalbant, ir
35   19|        manęs nebijok, - skatino Každaila.~    - Aš nieko nebijau.
36   19|   paliks, - prižadėdamas atsakė Každaila. - Jam bobos nerūpi. Jau
37   21|        ir visai nesigraužia. Ir Každaila panašus, tik tas jau kitoks
38   23|         tavo, Petrai, - niekino Každaila. - Geresnių dalykų ten buvo
39   23|      Bet atsiminsi ir taip.~    Každaila nusikeikė išskirtinai šlykščiai,
40   23|         Petras tik juokėsi, kai Každaila grasino. Jis ir savo giminei
41   23|         patraukė gegužinėn. Na, Každaila ne pirmas vakaras seilę
42   23|    spėji suskaityti iki penkių. Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms
43   23|       šnekučiuojasi Veronika su Každaila. Pradžioj dar pašnabždom,
44   23|     šaltas palikti, - atsiurzgė Každaila.~    Gužas pakartojo tą
45   23|    pakartojo tą patį. Ką atsakė Každaila, nebebuvo kada nė susigaudyti.
46   23|     griebė ir nešė pakėlęs, tai Každaila nespėjo galvos linkčioti
47   23|    kebelės būtų prisidėjęs.~    Každaila išsikėlė pas Krivicką. Bet
48   23|      naudą išeina. Kad aną kur. Každaila va irgi iltį galanda, nors
49   23|      buvęs kruvinai pagiriotas. Každaila tiurškalas, nėra ko juomi
50   26|        Kas tokie jūs? Tugaudis, Každaila? Kas dar? O pasakyk, ar