Part

 1    1|             ir tiek. Paskui jau ką gi. Sustembau. Šešerius metus
 2    2|           kas?~    - Ot ir galvelė gi tavo!..~    - Tylėkit! Ateina.~    -
 3    2|            užmačioms. Pagaliau kas gi? Spjauti ir - namo. Reikia
 4    2|                  Ar pašėlai? Už ką gi? - kreivai pasižiūrėjo Petras.~    -
 5    2| Miškakirčiai neramiai žvalgėsi. Ko gi tas velnio siuvėjas, Raudonasis
 6    3|          ant stalelio. Driežas jis gi, ne tik skaičiuoti ir išmokėti
 7    3|       kiaurai nudrengtas miške. Ką gi Gužas - pavargęs. Ne tokio
 8    3|        veiksi?~    - Tarnausiu. Ką gi daugiau? Tarnyba tam ir
 9    4|           ir bus sausa. Durnumėlis gi jūsų barštinių, kad kur.
10    5|             Jam trūko iškalbos. Ką gi čia alus - vanduo nuo epušių
11    5|         vienu - šlubas būsiąs. Jie gi nesirūpino, kaip jam sekėsi
12    6|       būdavo per daugelį metų. Kas gi tos šventės, laistomos liesu
13    6|          taip tave kvailino?~    - Gi Petras ir Baikštys, vakar
14    7|          turtą Melamedas, negalėjo gi suvaryti tiek žmonių, kad,
15    7|         jau blūdija apie lovas. Ką gi tu išmanai apie lovą? Nabagėli
16    8|            Tik nesivėlinkit!~    - Gi mūsų birbilo taip ir nemėginot
17    9|                Karvių.~    - Kieno gi daugiau? O vis vien tarnystė.~    -
18   10|           O jau vaišinosi - tai ką gi. Moterys dar apdalino pirštinėm
19   10|  apžėlusios ir su nagom? Atsiliepk gi, nevaleika tu!~    - Nemačiau
20   11|     linksmą šokio meliodiją.~    - Gi be to bieso recepto ar jau
21   13|        vieną, po du. Julė, jaunoji gi, žerglioja, pėdas statydama
22   13|           šaudykles. Ir šnekumėlis gi jos - jūs tik pamanykite.
23   14|           nebegeidžiant?~    Kokie gi jo planai yra buvę anksčiau?~   
24   15|            Šeimininkė jaunoji - ką gi, lėlė, pirmą kartą uždėjusi
25   15|            ir nebuvo padaręs. Gero gi - tai begales. Vieškelį,
26   15|       gražios. Gal sakysi, kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip išstypusi.
27   15|           Ece, auga mūsų jaunimas. Gi, Tiliau, ar ne pats ten
28   15|         vis toliau nuo namų. Namie gi pati kaip bravoro jautis,
29   15|          kito galvoj neturėtum. Jo gi burna pati juokiasi, mergą
30   16|       sotus, ir merga ne pro šalį. Gi tereikėtų palipti į kalnelį,
31   16|               Kokia daržinę?~    - Gi mano paties daržinę, ponali...~    -
32   17|           išsivežti. Ir žinai kas? Gi šoferis jų tasai. Plonas
33   17|          kodėl aš Doveika?~    Jis gi ūkininkas ir šiuo metu turi
34   18|      kartos. Ką jaučia Petras, jis gi jau bus tada prisivaręs
35   18|            joje nesukeldama. Kodėl gi taip negalėjo būti?~   
36   19|         pasakyk, kas bus?~    O ką gi jis, jei nieko nežino? Jo
37   20|         klaidžioja ir paklysta. Ką gi veikia sūnus? Nejau dar
38   20|       paeinant toliau.~    Su kuom gi ją palyginti, jei jam tik
39   20|            užeiti pas kleboną. Jis gi parapijos komiteto narys.
40   21|      pritepti kvepiančios mosties. Gi rankos, tai nežinau, ką
41   21|         nebebuvo vis tiek kur. Jis gi puikiai atsiminė dieną,
42   22|                Labai norėčiau.~    Gi pačius Basiuliškių šeimininkus
43   22|           storžievis. Tilius - kas gi tai per velnias? Ji buvo
44   24|         girininko pagalbos.~    Ką gi girininkas? Jis tegalėjo
45   25|          tai kada? Va tai tau, kas gi čia dabar? Kada reikėjo,
46   26|   Švilpauji sau po mišką. Nes koks gi ten darbas? Nors Tilius
47   26|     kumščiais. Petrai, Petreli, ką gi tu dabar pasakytumei? Ką
48   26|           tu dabar pasakytumei? Ką gi tu dabar, senas valkata
49   27|    klausėsi savo balso. Palauk. Ko gi jis gailėjosi? Užmuštojo,
50   27|      nekilo nepaklausyti. - Reikia gi Petrą Doveiką surišti.~