Part

 1    1|        vaikas.~    - Tu, Petrai, vyras rimtas, pagyvenęs ir kandęs
 2    2|          prisidėjo atokiau sėdįs vyras, džiovindamas šlapias kojas
 3    3|     matai, kokia tu, - smaginosi vyras. - Teisybė, be arklio, kitos
 4    5|     smuikeliu, o Ušvila, tvirtas vyras, kaip įkastas stovėjo ties
 5    5|        Lukošius, liesas apysenis vyras, ir klausė, kokio žmogaus
 6    5|        juos kelmai, užmirškim, - vyras pasipurtė ir prisimerkęs
 7    5|            Neatsimenu, - susiėmė vyras galvą. - Daug ko neatsimenu.
 8    5|         su Doveika.~    - Šitas! Vyras kaip levas!~    - Sveiki,
 9    6|            džiūgavo Milė. - Toks vyras, išsidykinėjęs kaip jautis.
10    7|         nepajėgė atsisakyti. Jos vyras sėdėjo valsčiuje ir draugavo
11    7|       tvarkomas ūkis - nusprendė vyras, lik įkėlęs koja pro vartus.
12    7|        tik nesimaišytų nė vienas vyras troboj. Kai pačią parsivedė.
13    7|        Tarpdury stovėjo žemlūžis vyras žilais paausiais ir riesta
14    8|            riktelėjo iš brikelės vyras, durdamas oda aptrauktu
15    8|        Tilius niūriai šyptelėjo. Vyras tebemojavo pinigu, lyg įspėdamas,
16    8|      prie veido piktumas. ~    O vyras su oda aptrauktu botkočiu,
17   10|           žiemkeliu atėjo jaunas vyras ir pasiprašė nakvynės. Senis
18   10|      siuntė, - ramiausiai atsakė vyras.~    - Ar Baltramiejaus?
19   10|         jums žentą į namus. Toks vyras, tokios rankos ir širdis, -
20   10|        panešiosiu tave, varloži. Vyras išaugsi kaip pečius.~   
21   10|     didėjo ūkis, didėjo šeimyna. Vyras vis ką nors naujo vežė iš
22   10|        Ji kaupė pinigus, o leido vyras. Bet jie nemažėjo. Ne. Tiek
23   12|         gyventi ant žemės, kurią vyras, kaip savanoris, gavęs iš
24   12|          malūno grįžtąs Doveikos vyras. Ir kad tai toks daiktas,
25   13|   susilenkti nereikia, - skatino vyras.~    Šlubasis dėl to pasijuto
26   13|      nesitverdamas pykčiu pamanė vyras. Savo liežuviu ir pliauškimu
27   13|         kojos, laukdama, kol jos vyras pabaigs sandėrį su bernu,
28   15|     Jeigu reikia, tai ir muškit. Vyras nusijuokė:~    - Pas notarą
29   15| pasipirkti, - lyg ir pasiteisino vyras.~    - Dviratis ne pro šalį.
30   15|         Ką kalbėt, - pritarė jai vyras. Jis galvojo praktiškai.
31   16|     ranka, sveikinosi akiniuotas vyras.~    - Ne, neseniai, pons
32   17|          ką ji sakė? Kad tu toks vyras, kokio reikia paieškoti.~    -
33   17|    Doveika, vis Doveika. Aš tavo vyras, Monikute. Pagal Dievo palaiminimą
34   19|      tartum nulieta ant kūno. Ir vyras nuaugęs jau neprastai. Kur
35   19|        aš negaliu. Koks iš manęs vyras, jei bijau susikibti? E,
36   20|        daryti, ką nori. Tu mat - vyras.~    - Tai kas?~    - Ir
37   20|      poros delnų dydžio sienoje. Vyras, jį ten pakabinęs, matyt,
38   22|        priesaiką ėmė, ir jis jai vyras, ir jį turi gerbti ir šėnavoti, -
39   23|            Ištrūks, ištrūks mano vyras laidokas - ~    Ištrūks,
40   23|            Ištrūks, ištrūks mano vyras laidokas - - - ~    Dar
41   23|         nevargino. Geras, puikus vyras. Tilius siekėsi atverti
42   23|       jauna. Ir Monika - kad jos vyras toks senis. Vai Dieve, visi.~   
43   25|         jau nežinau, ką tas mano vyras ir beveiks? Bus jam liūdna.
44   26|        brolio kaip visai suaugęs vyras? Bet kad jo pirštai būtų
45   26|          mums kokią nors šunybę. Vyras - ne su pirštu dirbtas.
46   26|        lyg negirdėjęs, varė savo vyras, - galės pasiieškoti kito.
47   26|          aš nevaleika apsigimęs. Vyras kaip mūras, ką tu niekus -
48   26|     pliekia Petras. Toks jau čia vyras. Tik iš pažiūros. O kai
49   27|    beleido išskirti, kuris iš jų vyras ir kuri žmona. Lyg didesnei