Part

 1    1|         gauja eigulių apmatuoti per vasarą, žiemą paguldyti ant šono
 2    2|         medžių be kitos žiemos. Per vasarą kiek medžiagos nueis niekais.
 3    3|           punktas. Pieninė klestėjo vasarą, o krautuvė žiemą, kai prasidėdavo
 4    3|             su bedarbiais Žagarėje, vasarą dirbančiais Kurše, o žiemą
 5    3|            jos žodžiai, kai tarė: - Vasarą čia nuobodu taip, jog gali
 6    4|             Jos krautuvė klestės ir vasarą. Šimtai vyrų apylinkėje
 7    5|      varvino, tvirtai pasiryžę, per vasarą ganydami, užsidirbti ir
 8    6|          aikštelėje buvo šilta kaip vasarą. Tirpo sakai, iš atsiknojusios
 9    8|         prie lovos. Jis išdžius per vasarą. Bus lengvas lengvutis ir
10   10|              Tokios pagados buvo tą vasarą, kad Dieve susimylėk. Rugiai
11   10|        žiemą šeriami, bet atsigauną vasarą plačiose ganyklose. Ožkavilnės
12   10|            jau po saulės grąžos. Ir vasarą, mojuojant dalgiais gyvatynus
13   10|          kūkčiojo uždaru juoku.~    Vasara buvo. Pats gražumas, pats
14   10|         Pavasaris išaušo gražus, ir vasara brendo, ir ruduo auksinis,
15   10|          Pamažu, ne iš karto. Vieną vasarą nugriovė senuosius laidarius,
16   11|                 Malūnas veikė žiemą vasarą. Atslūgus vandeniui, jį
17   12|         kuždėjosi, kad jau bent šią vasarą nebus nuobodu. Pasišokimų
18   12|             kad čia galima pasiusti vasarą. Bet ji vaiko metų atsikėlė
19   12|    perštėdavo nuo pudros dulkių. Ir vasarą jis mūvėjo geltonas pirštines,
20   13|             būtų begyveną paskutinę vasarą ir vietoj kraujo beturį
21   15|            skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais
22   16|           Jis turėjo užsidirbti per vasarą, kad galėtų baigti mokyklą
23   16|             Kai prasitarė, ką veiks vasarą, labai patiko ir kitiems.
24   16|           ir bus atlikta per trumpą vasarą. Ruduo tam nebetinka.~   
25   16|  liumpuojančioje ir besisupančioje. Vasarą jo nieks ir nemėgino pasiekti.
26   17|           kitaip daryti.~    Praėjo vasara, ir, rudeniui verčiantis
27   18|            taip buvo ir pirmąją jos vasarą? Gal buvo kas, o gal ir
28   18|   sukeliantį pavydo kitiems. Praėjo vasara ir ruduo, turtingas ne vien
29   19|             ką mes uždainuosim, kai vasara pasibaigs? Ar ne žiogo muzikanto
30   19|             kodėl tu nesigydai? Juk vasara, visokių žolelių pilna.~   
31   20|            mes ne laimingi?..~    O vasara pleškėjo kaip laužas, kirtėjų
32   20|      balzganame rūke.~    Toji pati vasara keistai ir neišaiškinamai
33   20|           vietą savo ūkyje. Ta pati vasara savo neapskaičiuojama galia
34   20|                   Tvanku ten.~    - Vasara, - svajingai tarė ji. -
35   21|          Aštuoniolikta savo amžiaus vasarą.~    Tilius prispaudė jos
36   22|             palikti.~    - Neilgam. Vasara pasibaigs, ir po uždarbių.~    -
37   23|        sausą kirtimų žolę.~    Toji vasara žioravo kalvės žaizdru,
38   23|          niekad nebuvo kitaip. Toji vasara pjovėsi aštriu giliu pjūviu
39   23|             vis pirmyn.~    - Taip, vasara, - svajingai ir su kraupia
40   23|        žmogui draugų ir brolių.~    Vasara noko. Šilta, karšta kaip
41   23|           nuotartys jį kankino visą vasarą. Bet jis guodėsi, kad atsiras
42   24| išsiauginusios tvirtus sparnus.~    Vasara dainavo, brisdama į galą
43   25|             mergšė iš pieninės. Aną vasarą atsidriekusi ir pas juos
44   25|     vyresnės sesers ar motinos. Dar vasarą, dar tada, kai laidojo eigulio
45   25|        bėdos su bernais. Kas dėjosi vasarą, kai apie ją drumstėsi spiečiais!
46   26|             ŠEŠTAS ~    Kai kam gal vasara atrodė buvusi per daug karšta,
47   26|      cypsinčių jauniklių. Kaip buvo vasarą ir daugelį vasarų prieš
48   26|           trupučiuką per daug. Visa vasara vien latravojimas ir pagirios.
49   27|    papurkštausi dėl jų. O paskutinę vasarą ji iš tikrųjų įtartinai