Part

 1    3|      pirksiu dviratį ir vis pas tave atvažiuosiu. Be dviračio
 2    4|    Tugaudį reikia prikelti, kad tave saugotų nuo kavalierių.
 3    4|        kuom jį nusausins?~    - Tave gerai pakočios po liekną,
 4    4|   būtumei viena... Išbučiuočiau tave kaip nežinau ką... O, po
 5    4|            Tu tik prasižiok! Aš tave dar pasigausiu, - metėsi
 6    5|   nekantriai numojo Petras. - O tave visgi greitai stvėrė. Labai
 7    5| magaryčių. Vis atsiras norinčių tave pavaišinti. Dabar nuo manęs.
 8    6|     mergyt? Kas tie, kurie taip tave kvailino?~    - Gi Petras
 9    6|        gerų pasispyrimų, ir pas tave. Mažiau vargo. O su tarnyba
10    8|         negėrei. Aš išgėriau už tave.~    - Tau nieko. Tau dar
11    8|       Beveik teisybę.~    - Jis tave pažįsta?~    - Jis mane
12   10|       ir nebeišeiti, jei susuks tave ratu.~    Vaikis buvo kiaurai
13   10|                Eikš, panešiosiu tave, varloži. Vyras išaugsi
14   12|    arklį, tik įsisėdai, ir neša tave, kur nori. Jis matė jaunus
15   12|     neišgeri sulig miera. Rėmuo tave ėda, ir seilėtekis toks
16   13|       Laurynas piršliu.~    - O tave pasiprašys gėlių barstyti
17   14|                Kur ir kas tokie tave nori pagrobti?~    - Motina
18   14|       namai prie bažnyčios. tai tave davatka padarys.~    - Koks
19   17|      nesakys? Aš manau, kai tik tave pamatė, tuojau. Ar ne?~    -
20   17|         Eik tu, patarška. Myliu tave kaip mylėjęs. Bet visų vis
21   17|         nespėsiu išmušti, kurie tave kalbins, nors ir kažin kaip
22   17|          Aš tai jau labai labai tave, Tiliau. Nežinau, ką daryčiau
23   17|        nė ką. Patsai atėjau pas tave.~    - Užtat aš tokia laiminga
24   17|       aš tokia laiminga ir taip tave myliu.~    - Jūs ten, kaip
25   20|  valandą laiko. Aš skubėjau pas tave. Imk mane, mylėk mane...~   
26   20|        pievų atolo.~    - Myliu tave.~    - Monika...~    - O
27   20|   nežymiai virpėjo.~    - O kol tave suradau! Užbėgau šeimyninėn.
28   20|     kiton plotmėn.~    - Mačiau tave išvažiuojant bažnyčion.~    -
29   20|         šiol.~    - Aš sapnavau tave pirmąją naktį.~    - Tu
30   20|          Apie ją. Taip. Ir apie tave...~    - Ar tu manai, jog
31   20|            Neužmiršk, kad myliu tave.~    Ji atsisėdo. Papurtė
32   21|             Petras tai vis apie tave perkalba.~    - Taigi, Petras, -
33   21|  pasiėmė savo dviratį.~    - Aš tave pavežčiau. Bet nėra kaip.
34   21|               Vežios, vežios ir tave kurią dieną išsives.~    -
35   21|         dar nežlibas? Tik prieš tave kaip žvirblis.~    - Lengva
36   21|        nuo saulės.~    - Šaukia tave.~    - Aš tuojaus!~    -
37   22|     gali. Ir jei tu nemuši, tai tave lups, durniau tu. Aš nusižiūrėčiau,
38   22|    senis užmigs, aš ateisiu pas tave. Lauk manęs. Kaip kitaip
39   23|      žiema taip pat. Ir tada aš tave turėsiu. Ir žiema bus mums
40   23|       ištaisyti? Juk jis, sako, tave iš tarnybos išėdęs? - kamantinėjo
41   26|      sunerimęs berniukas.~    - Tave palydėsiu ir užsuksiu pas
42   26|          Tai mane liečia.~    - Tave? - eigulys padėjo šaukštą.~   
43   26|      karves.~    - Ir panašus į tave. Jūs turbūt visi medžio
44   26|       amen.~    - Kokis velnias tave apsėdo? Ar taip tave nugirdė
45   26|    velnias tave apsėdo? Ar taip tave nugirdė eigulys savo žoline,
46   26|         ant peties. - Myliu lik tave. Ir viską dariau, kad kitaip
47   27|       Pridėti: tavęs pasiilgęs, tave bučiuoju? Pasirašė be viso
48   27|      kuždėjosi.~    - Areštuoti tave, Doveika, reiktų tuoj pat.