Part

 1    2|         būrį. Niekas neprasižiojo. Kiti, kuriems rūpėjo uždarbis,
 2    2|          Žabelis. Jam įkandin sekė kiti.~    - Kodėl manęs klausi?
 3    2|            balsas.~    - Kodėl ne? Kiti nieko nesako? - Melamedas
 4    3|     sprandus ir laužė blakstienas. Kiti ramstėsi į sienas, šviežiai
 5    3| policininkas.~    Vieni nėrė lauk, kiti spraudėsi vidun. Vežėjų
 6    4|         Tugaudžiui, tik šis neėmė. Kiti negaišdami traukė ir degėsi.
 7    4|            Už kitus jis neatsakąs. Kiti gal. O jis neužgavęs skaudžiai
 8    4|           nesigailėk. Nenorėk, kad kiti visą laiką muštųsi dėl tavo
 9    4|    parodydama. jog ji žino tai, ko kiti nežino.~    - O aš žinau.~    -
10    6|          Bet tada kam rūpėjo. Buvo kiti laikai, kitos nuotaikos.
11    7|        karpomų rožių stiebeliai ir kiti dekoratyviniai krūmai. Lygi
12    8|    Triliavo vieversiai ir švilpavo kiti paukščiai. O tetervinų burbuliavimas
13    8|            pasmerktas mirčiai. Kai kiti tuo tarpu aplink gyvens
14    8|         platus ir ilgas. Atvažiuos kiti, sustos, prisiriš arklį
15    9|               Judėk nejudėjęs, tai kiti išjudins. Laurynas išėjo
16    9|            jis neatsimenąs. Tačiau kiti tuo visiškai patikėjo ir
17   12|  matininkai atėmė iš jo žemes, kai kiti, į tuos panašūs, išbraidė
18   12|         sakant, ne dėl pinigo kaip kiti. Va jei, duokim, painiojasi
19   12|    tinkamiausia. Ėmė tai, ką skyrė kiti, kas kitiems buvo atliekama
20   12|     nenorėjo. Taip daryti ją vertė kiti. Tie kiti buvo už ją galingesni.
21   12|          daryti ją vertė kiti. Tie kiti buvo už ją galingesni. Jie
22   13|           Ar patikės, jei pasakys. Kiti iš jo juokiasi, neįsivaizduodami
23   14|           lyg piktas visą laiką, o kiti sakė, jog tai aukso širdies
24   14|           Tu puskarininkis? Ir tau kiti pagarbą atiduoda, - gėrėdamosi
25   15|          sakė. Nebūtum klausęs, ką kiti sako, tai šiandien mes nesibartume.~    -
26   15|          visi žmonės. Vieni žagre, kiti kirviu. Jis mat šunų lodymu.~    -
27   16|           pirmas parodyti. Rodė ir kiti. Mėčiojo rankomis, aiškinosi,
28   16|      sekretorius atsilikdamas, kai kiti jau ruošėsi leistis į balas.~    -
29   17|      puikus. Ir dar nevedęs. O tie kiti - jau su pačiom ir vaikais
30   18|          net dulkių nenupūsdama, o kiti pasiėmė savo dalį. Kai kas
31   18|       miestelin karsto pargabenti, kiti su kastuvais patraukė išversti
32   19|         jis būtų toks kietas, kaip kiti mano. Jam esą labai sunku.
33   19|             akis muilina,-nesutiko kiti, norėję lik pasiginčyti.~    -
34   20|      knygos rašomos tik pramogoms. Kiti tvirtina, kad knygos esą
35   21|      darbininkų iš viso pasviečio. Kiti net kalba kažin kokia tarme
36   21|          kalvis. Bet abiem užteko. Kiti nė iki vidurnakčio nebūtų
37   21|        plaukė ant skiedros, o visi kiti buvo vėjas, srovė ir sūkuriai.
38   22|             Aš to negalėjau - mane kiti vertė. O tu gali. Ir jei
39   22|     svečiai. Vieni plėšėsi išeiti, kiti juos traukė už skvernų atgal.
40   23|            zimagorai. Praeis melai kiti, kol ūkininkai išlygins
41   23|          Taip ar taip jau jo mergą kiti vedžiojasi. Kiti dėl jos
42   23|          jo mergą kiti vedžiojasi. Kiti dėl jos ir mušasi.~    -
43   23|           ten šukavo? - susidomėjo kiti.~    - Sako, aptikę prie
44   24|       nuošaliau nuo kitų trobesių? Kiti pagalvojo, kad pieninė pleška,
45   24|         jis matė, tai kodėl nematė kiti? Kodėl jis, kurs kasdien
46   24|           Eime, tik negaiškim. Dar kiti išris.~    Ėjo ir Baikštys.
47   24|        metų, tai kas man dar vieni kiti. Išnyks Doveikos vardas
48   27|       prasmės. Tegul dabar saugosi kiti. Šunes jį apipuolė ir. vizgindami