Part

 1    2|     įkandin sekė kiti.~    - Kodėl manęs klausi? Ir patsai turi galvą.
 2    3|        motinos, kad leistų Agnę už manęs. Ką, manai, neleis? Nu kažin...
 3    3|         nesiskubinu. Gali palaukti manęs, jeigu nori. Baisūs jie
 4    4|          Apsieis tavo karvės ir be manęs. Karčemoje man ne ponas
 5    5|         tave pavaišinti. Dabar nuo manęs. Į sveikatą!~    - Tiek
 6    5|      Turėjau eiti namo. Nes tikrai manęs laukė tarnyba.~    Abu vyrai
 7    6|               Tai tu nepyksti? Ant manęs? - pasižiūrėjo Agnė iš apačios
 8    6|         Rodos, to nematau. Gal kai manęs nėra? Bet dabar man nusispjauti.~    -
 9    9|         varžytis.~    - Baisu, kad manęs neišmestumėt. Teks jau eiti, -
10    9|            tada važiuoti.~    - Tu manęs nepamokysi, kai pats temoki
11    9|          ėjęs.~    - O o, nepaknis manęs bet kas! - baksnojo sau
12    9|     gulintį žmogų. Nusigandęs, nes manęs, jog negyvas. Vietoj kepurės
13   10|  nusižeminęs paklausė:~    - O nuo manęs, tėveli dvasiškas, ar nepriimtumei
14   11|     prižiūrėtoją.~    - Niršta ant manęs.~    - Gavo į skudurus ir
15   11|           už skverno.~    - Ir nuo manęs... Milei. Pasakyk...~    -
16   14|   sušnabždėjo:~    - Eikim iš čia. Manęs pasiges ir pradės ieškoti.
17   14|       dovanotų.~    - Krikštomočia manęs užsigeidė.~    - Na, kas
18   14|           skaudės?~    - Neapgausi manęs. Dėl menkniekio nebūtum
19   15|            Susimildamas, nepaleisk manęs tuščiom, - tylaus grasinimo
20   15|         teismais, nereikėjo dergti manęs, o iš karto kreiptis, kaip
21   15|           aš neisiu. Nenuvarys ten manęs. Ten sugrūdo visus pavargėlius.
22   16|         geras, Tiliau.~    - Jeigu manęs klausys, - ko jam nebūti
23   17|         tiek man puikesnis. Ir jis manęs klausė, ar aš esu važiavusi
24   17|         mušiu?~    - Už ką? Tai tu manęs jau nebemyli?~    - Eik
25   17|           tikrai norėjo.~    - Gal manęs pabūgo?~    - Greičiausiai.
26   17|      reikia paieškoti.~    - Nė tu manęs ieškojai, nė ką. Patsai
27   17|       nemėgsi?~    Na, jis taip ir manęs. Moteriškosios vis kaip
28   18|        neateini, kodėl tu neateini manęs pasiimti? Argi tu nematai,
29   19|      paklausė Tilius.~    - Atneš. Manęs dar jis klauso.~    O kad
30   19|  sutvarkytų. O aš negaliu. Koks iš manęs vyras, jei bijau susikibti?
31   19|                    Sakyk dabar. Tu manęs nebijok, - skatino Každaila.~    -
32   19|            Petrai brangus, nepalik manęs, - sudejavo Tilius.~    -
33   21|           Doveikos bandininkas? Iš manęs ir nėra ko norėti. Užtat
34   21|         visur ieškau.~    - Kur tu manęs ieškai? Aš juk ne Basiuliškėse
35   21|                   Tai tu labai ant manęs užsirūstinusi?~    - Žinoma,
36   21|         Galėsi vienas linksmintis. Manęs nebus.~    - Iš kur ten
37   21|            ten. Gužienė širsta ant manęs.~    - Bet žinai kodėl?~   
38   21|          Petras savo amželį, ir po manęs. Kas man belieka?~    -
39   22|          aš ateisiu pas tave. Lauk manęs. Kaip kitaip jis begalėjo
40   25|                  Tu atsikabink nuo manęs. Ir įsikišk sau tą Tilių
41   25| atvažiuosiu jūsų aplankyti. Ir jūs manęs nebeatpažinsit, taip aš
42   26|    Tepasiunta. Kas gali šaukti ant manęs? - didelis ir savarankiškas
43   26|    Nesisėsiu, ir nesivarginkit dėl manęs. Noriu kai ko paklausti.~   
44   26|            manim? Ką tu padarei iš manęs? Nežinau, nežinau...- tą
45   26|          Nežinai, koks jaukalas iš manęs. Nieko gero - vien tik kvailystėms
46   26|          jis. To tai nesulauksi iš manęs, kad užmirščiau. Tai turėčiau
47   27|            nesidrieki gulti?~    - Manęs nekeli iš ryto, tai ir vakare