Part

 1    1|      paširdy. Neramumą, ar ką... Va šiandien aš toks, kaip batus
 2    1|         nesiruošiu mokyklon, ne. Va į mūsų kuopą atsiuntė kariūnų
 3    1|        kažkokios velnių, baigti. Va tau...~    - Tai kas?~    -
 4    1|         padėtis šį tą reiškia... Va, jo paties skatinamas, stojo
 5    3|           nė išgrauš jam. Ir tau va špyga. Aš geriu savo, -
 6    3|          į patežusį kiemą.~    - Va, kur mergiotė! Tokiai neįgnybsi
 7    4|         iš lovio. Kai įpranti... Va, Gužien, aš nukniaukiau
 8    4|      pasilieję auksiniu sriautu. Va ten, už tų durų. Kur jos
 9    4|     atveda ir paguldo šalia. Ten va, už tų durų.~    Jo keliai
10    5|       pastebėjo ir sušuko:~    - Va, Tilius!~    Petras vilkėjo
11    5|                Negirdėjau.~    - Va tai tau, - atsilošė Baikštys. -
12    6|         tarnyba irgi vien bėdos. Va, jei nori, paskaityk, ką
13    7|        kad paskui laiko nebebus. Va Julė jau nė pati nebesuskaito,
14    8|           E, tiek ten tos bėdos. Va, Laurynas jau seniai susidorojęs
15    8|      karolius, - trošku kažkaip. Va čia. Ar nebūsiu per daug
16   10|        dar pusė bėdos. Tik koja, va, tai per kelį vis girgžda
17   10|     nebespėju paskui akėčių, tai va, kur kliaudis. Ar moki žambrį
18   12|         nei lazdynų, nei ąžuolų? Va, prieš mėnesį jis matė dignį
19   12|    Paskui mostelėjo ranka.~    - Va, ir parašyta, jog čia. Juk
20   12|         toks žmogus, kad imčiau. Va, jei ant popierosų pakelio,
21   12|       nesakysiu jai. Ar sužinos? Va, pabėgsiu iki Gužienės ir
22   12|          ėda, ir seilėtekis toks va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė.
23   12|         ne dėl pinigo kaip kiti. Va jei, duokim, painiojasi
24   16| niurzgėjo neatsileisdamas.~    - Va tau ir atvažiavom laiku.
25   16|         tau ir atvažiavom laiku. Va tau ir punktualumas. Jis
26   16|        dabar kažkoks nesmagumas. Va, kas kelia abejones ir lyg
27   16|          muistėsi sekretorius. - Va, ir Doveika!~    - Laba
28   16|      neleidžia, pons viršininke. Va, Doveika neleidžia...~   
29   17|          metu jaukiasi po galvą. Va su tąja daržine, kad jų
30   18|  džiaugsmo. Nuo ryto iki vakaro. Va taip kaip mudu dabar. Ar
31   18|       atsikelia, o senas miršta. Va...~    - Ar jau taip suėmė
32   18|       Degtienės reikėjo išgerti, va ką aš tau pasakysiu, - mokė
33   20|        Palauk. Dar pora šapelių, va čia, ties smilkiniu. ~   
34   21|     varpelis jam išeinant.~    - Va,- pasakė Tilius, staigiai
35   21|           Reikia ir juodnugarių. Va ar nemėginau ir aš pasidaryti
36   22|          skaudžiai, dėduk?~    - Va, ten ji dabar. O tu nieko.
37   22|     palaukti palangėje su mietu. Va kaip...~    Jį apniko žagulys.
38   23|       kad geriau būčiau uždegęs. Va. kaip pasakiau. Mat tokia
39   23|    išeina. Kad aną kur. Každaila va irgi iltį galanda, nors
40   24|     paėmė į savo rankas, kaip aš va dabar tą butelį. Petras
41   25|        Ir, jei ketino, tai kada? Va tai tau, kas gi čia dabar?
42   25|            Jis ir nežinos.~    - Va, tai kaipgi? Jau jūsų gentystė
43   25|          gentystė nutrūko?~    - Va tau, - Agnė parodė seseriai
44   26|    rimtesnio, ir nebėra to vyro. Va tai tau. Įsikalbėjimai,
45   27|          ateiti ir pasakyti, kad va, ponas, pas jus taip klostosi
46   27|         užmušė, Vargdienį?~    - Va, pasižiūrėkit. Visas užtaisas