| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ivyktu 1 ivykusi 1 ivykusia 1 iš 1030 išaiškinai 1 išaiškino 1 išaiškins 1 | Frequency [« »] 6077 ir 1361 jis 1065 ji 1030 iš 982 kaip 935 kad 911 tai | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances iš |
Part
501 14| ant tokios žemės pėdos, iš kur viskas pasiekiama, iš 502 14| iš kur viskas pasiekiama, iš kur galima pradėti kelionę? 503 14| palikti batai. Parvežė jį iš Biručio malūno tuose pačiuose 504 14| ir svyruodamas nusileido iš viršaus sparnas. Jis išgulėjo 505 14| sparnai vienas po kito lyg iš debesų leidosi, girgždėdami 506 14| savo smarkumu patraukdami iš vietos visą malūno kūgį 507 14| apie ką šnekėti. Grįžęs iš kur nors ir išgėręs alaus, 508 14| tai auksinis, o ūsai - lyg iš smulkučių vario vielelių 509 14| gyvas leidžiasi į kapą ir iš jo nebeiškils. Tačiau vietoje 510 14| semdavęs aukso dolerius stačiai iš maišo. Taip, tikrai iš maišo. 511 14| stačiai iš maišo. Taip, tikrai iš maišo. Žinoma, tiek kiek 512 14| dairėsi ko nors geresnio. O iš to gerumo liko tik tiek, 513 14| akių prikrėtimą. O jis buvo iš jo paties piniginės. Ten 514 14| vienišai rymąs ant jo. Matomas iš visų pusių, teuždengiamas 515 14| žinodamas, jog, išlipęs iš jų, galės daryti savo. Jis 516 14| kąsnis siekimų viršūnė, tai iš tikrųjų kam? Ne žinių gausume, 517 14| būriui ir dalintis nėra iš ko. Jis lengva širdimi atsižadėjo 518 14| smarkiausius, ir, jei jis ne iš tokių, tai bent labiausiai 519 14| tegalėjo pasakyti - kas iš to? Leisdamas maloniai laiką 520 14| valsčiaus daboklėje, svarstė iš visų pusių kvailai susiklosčiusią 521 14| buvo labai daug. Taip daug iš karto, jog sukosi galva. 522 14| nusileidžia, ir šešėliai atslenka iš miškų, iš tyrelio, iš ežero 523 14| šešėliai atslenka iš miškų, iš tyrelio, iš ežero jo vidury. 524 14| atslenka iš miškų, iš tyrelio, iš ežero jo vidury. Su rūkais, 525 15| stiklinę. Krivickas lenkė iš abiejų. Ūmus pakvietimas 526 15| aiškinęsi. Ir vėl dabar iš naujo. Geriau jau juokais 527 15| bėdos suvedė kaimynus, taip iš pažiūros nepanašius ir skirtingai 528 15| Kad, Krivickai, pats iš tuščio į kiaurą pilstai. 529 15| nereikėjo dergti manęs, o iš karto kreiptis, kaip į žmogų. 530 15| vėlu.~ Žmogus klausėsi iš paniūrų, galvą nuleidęs. 531 15| Tie vyrukai apsižiūrėjo ir iš karto nutarė, kad neverta 532 15| savo turėtų dviejų hektarų iš valdžios dykai gavo dar 533 15| pirkti, kas nori, kas turi iš ko ir kam paranku. Nupirko 534 15| Jo akys krypo į Tilių. Iš pat pirmos dienos tas berniukas 535 15| uodegą, kad daugiau išloštų, iš pagalio vežimą prikrautų. 536 15| manydami, kad jam tai ir iš rankovės byra. Ir jis - 537 15| atpildo. Žinoma, atleidimas iš viršaičio nebuvo nė malonus, 538 15| susidėjo, ką čia bedejuosi. Iš pavydo ir keršto vedami 539 15| Naujakurius žlugdęs ir žemes iš jų atiminėjęs. Ką dar? E, 540 15| atiminėjęs. Ką dar? E, jei iš pagrindų tuos reikalus kas 541 15| padėti. Viršaičio tarnyba ne iš paskutiniųjų. Tad ir atsiuntė 542 15| metrikų knygas ir tada kaip iš pirties, močiutės nuglostytas, 543 15| jėgos ir žavesio gyvenimu. Iš kitos pusės paėmus - ir 544 15| nemalonias dulkes, parsivežtas iš turgaus. Didelė dorybė per 545 15| mintį diktavo kažin kas iš šalies. Po to gailėtis ir 546 15| pasielgimų, kurie vėl ir vėl iš naujo, naujais priekaištais 547 15| pačiam - tai išrūgas sunkti iš akmenų.~ - Taip tik atrodo.~ - 548 15| jis rimtai, ar juokiasi iš savęs piktu, gaižiu kaip 549 15| naudai ir gerovei plaukia iš laukų uorės ir vežimai į 550 15| svaigti, išbučiuoti kiekvieną iš visų pusių. Menki, nežymūs 551 15| įvarvinusi dar kelis lašus iš kito bulelio, iš vieno tų, 552 15| kelis lašus iš kito bulelio, iš vieno tų, matytų indaujoje, 553 15| savyje nuodus, surinktus iš pelkių žolių dar tais laikais, 554 16| neatsisakantys uždarbio iš šalies, nors tai ir būtų 555 16| pačioje rugiapjūtėje. Pabėgę iš ūkininkų bernai, driskiai 556 16| ūkininkų bernai, driskiai iš miestelio turgavietės ir 557 16| turgavietės ir net moksleiviai iš gimnazijos.~ Jų būrys 558 16| traukė visų akį.~ Ne iš geros dienos vienam iš jų 559 16| Ne iš geros dienos vienam iš jų kilo toji mintis. Jis 560 16| smulkių išlaidoms. O kitas, iš turtingo ūkio, ir turėjo 561 16| ryšuliai ir virvės. Kiekvienas iš eilės, padieniui, atliks 562 16| Mergiotės jau dabar plėšosi iš smalsumo.~ - Ar tai kasinėti 563 16| užmautas ant kaklo, tai gal? - iš paniūrų dėbčiojo griovkasys, 564 16| plojo sau per kišenę vienas iš moksleivių, artėdamas prie 565 16| pečius ir suspaudęs kumščius, iš eilės išniro garbiniuotais 566 16| tokio neregėto įžūlumo, sėmė iš peties. Kumštis švilpdamas 567 16| Jie lėkę kaip įkirsdami iš valsčiaus, kad apskrities 568 16| Kada tai buvo? Tą žinau iš praktikos.~ - Netruks 569 16| aukštyn.~ Juk taip jau iš karto, kokiam apskrities 570 16| laikas brangus darbininkui, iš savo rankų gyvenančiam. 571 16| Pirmasis etapas - išsilaužti iš tyrelio ir miško. Jie traukė 572 16| senomis storomis šaknimis iš podirvio molio ir baltos 573 16| krantais, lėtais vingiais iš ten, iš ano, su dangumi 574 16| lėtais vingiais iš ten, iš ano, su dangumi susiliejančio 575 16| srove ji traukė vandenį iš tyrelio ežero, įsisupusio 576 16| kerpėjo, jos lipo tiesiog iš bruknienojų, iš viržių ir 577 16| tiesiog iš bruknienojų, iš viržių ir gailių krūmokšnių, 578 16| atsirado ir praktiškų iš moksleivių būrelio.~ - 579 16| Nušovęs nepaimtum. Kas iš to? Čia ir gervių nuo seno 580 16| perisi, - aiškino žmogus iš patyrelių kaimo.~ - Šunį 581 16| neatrodė pasipūtęs, vienas iš tų, neseniai baigusių mokyklas 582 16| išsiskirstys. O kas mums iš to? - spjaudėsi vyrai, laukdami 583 16| dešimtininku darbavosi sušilę pagal iš anksto išvestą liniją, nužymėtą 584 16| šįryt viršaitis išvertė iš lovos šeštą. Nu, ir kas 585 16| lovos šeštą. Nu, ir kas iš to? Netvarka. Lėkė, puolė, 586 16| pirmiausia. Tada gali ir iš kitų to paties pareikalauti,- 587 16| viršaitis.~ - Pareikalauk iš jų. Tiek jie jūsų ir boja, - 588 16| kiauliškais skundais. Išėdė iš visur, sudirbo, ir dabar 589 16| artinosi prie tilto, kai iš miško išlindo automobilis 590 16| valsčiaus narį, staiga lyg iš po žemių išdygusį su kepure 591 16| per kurį taikėsi šokti, iš anksto nujausdamas nemalonų 592 16| nepaisė savo valsčiaus vyrų, iš menko, apipešioto gaidžio 593 16| žemę, kurią buvau gavęs iš reformos.~ - Kaip tai 594 17| tas buvę gerai.~ Vienas iš jų labai mėgęs sūrį su kmynais 595 17| dorojo šaltieną. Išgerti pylė iš keleriopų butelių, ir vis 596 17| Tiliui ji viską atpasakojo iš naujo. Ir tai, ko namiškiams 597 17| bučiuodami žiūri į akis iš pažemių. Visai ne taip, 598 17| Mesiu savo varną ir pradėsiu iš naujo. Nu nu, pons tvarkytojau, 599 17| purtosi, bet geria viską iš eilės.~ - Kas jiems.~ - 600 17| esu važiavusi automobiliu. Iš kur aš būsiu? Tai jis man 601 17| ir nyku kaip kapuose. Kad iš gyvenimo nieko gero nesą 602 17| jei jau aušra pasikelia iš miško ir namo sienose išsiskiria 603 17| Ji ne tik neprašė nieko iš jo, bet ir nekliudė jam 604 17| nekliudė jam laisvai šienauti iš kairės ir iš dešinės. Jis 605 17| laisvai šienauti iš kairės ir iš dešinės. Jis buvo valdininkas, 606 17| rūpesčiai likdavo namie. Dabar iš jo juokiasi, jo nieks nebebijo, 607 17| gyvenimo reikalauja žemė iš žmogaus, gyvenančio ant 608 17| vadžių, nejučiom galėjo ir iš kelio išsimušti. Bet atlaikyti 609 17| Basiuliškių laidaryje, paleidusi iš rankų kibirus, klausėsi 610 17| padienes moterys, parėjusios iš daržų ir laukdamos vakarienės, 611 17| rytoj. O kai atsikeli, vėl iš naujo. ~ Doveika čiuženo 612 17| nuo oro ir tvankos, bet ne iš vidaus. Ta ranka kaip pagalys 613 17| lygiai tokie pat kiaulės, ar iš kaimo srutyno, ar iš naujoviškos 614 17| ar iš kaimo srutyno, ar iš naujoviškos kiaulidės su 615 17| Tegul jau būtų, nes yra iš ko. Bet naktį žmona turi 616 17| atėjo čia ir apsigyveno, ir iš karto galėjo pasijusti kaip 617 17| siūlė Doveika, grįždamas iš miesto. Nušvitęs, gal išgėręs 618 17| Atrodė neblogai jis, kalbant iš tiesų, žinant jo amžių ir 619 17| be priekaistų. Matyt jau iš viso, jog dykai neleidęs 620 17| pasakyti? Daręs tai jau viska iš pagrindų, nes toks jau jo 621 17| buitį turinčio pakeisti iš pagrindų. Ji laukė to, kas 622 17| lankėsi Basiuliškėse ir iš jų grįždavo tartum pailsėjusi. 623 17| skubino pritarti, kad tai iš tikrųjų labai rimtas reikalas.~ 624 17| užsakai?~ - Jokių užsakų. Iš dekano gausim indultą. Nuvažiuosim 625 17| apie tai kalbėjo, kad jam iš karto pasidarė aišku, jog 626 17| Užteks poros sklypų, nupirktų iš savanorių. Ir tai nemažai 627 17| nesvyruodamas. Atleido jį iš viršaičio pareigų kaip tik 628 17| visai negražiai pasijuokti. Iš savęs ir iš savo sūnaus.~ 629 17| pasijuokti. Iš savęs ir iš savo sūnaus.~ O tegul 630 17| atsikvošėti. Tai taip buvo aišku iš anksto. Tai buvo jos kerštas 631 17| Ji nieko nebenorėjo imti iš kito rankų. Tai, kas vienu 632 17| tai dėkoti.~ Ir už ką? Iš tikrųjų?~ 633 18| naktyje įsižiūrėti vieną, iš visų išskirtiną daiktą. 634 18| ir paliečianti kaip kalba iš namo gilumos, už kelių sienų. 635 18| žvaigždžių akimis žvelgiančių iš aukštai ir sėjančių nerimą.~ 636 18| ir sėjančių nerimą.~ Iš toliau, iš laukų ir miško 637 18| sėjančių nerimą.~ Iš toliau, iš laukų ir miško jis atėjo. 638 18| sietuvoje - balsu, ateinančiu iš žemės krašto, tolybėje pasimetusiu, 639 18| pasakyti, kas tai žinojo, iš ko susidėjo trumpa balkšva 640 18| pastebima visur. Buvo ir iš ko pritaikyti įgimtą sugebėjimą, 641 18| kantrybės, ir susiras takelis iš tos nuobradžios ir slogiu 642 18| toliau, kaip ji išsisuks iš jo glėbio ir nuolatinio 643 18| tvaikas būtų svaiginęs, iš karto pasijusdavo įnešta 644 18| žmona. Dieve tu mano! Senis iš proto ėjo kaskart didžiau.~ 645 18| nueiti šalin. Ji pašoko iš lovos nesiklausydama, ar 646 18| stengiasi sugauti krabždesį iš jos. Ji priėjo ir uždarė 647 18| vasaros lietumi, plūstančiu iš aukšto, šniokščiančiu krūmų 648 18| Ji svaigo, save iškėlusi iš tamsos didžiulėje veidrodžio 649 18| žingsnius žengia. Ir kodėl ji iš karto gali turėti patį geriausia 650 18| Tai jis, Tilius, grįžo iš mergaitės, lėtai statydamas 651 18| grūdais, gausiai pabertais iš sėjėjo delno. Kaip auksinių 652 18| rėkauja dabar, nesiliaudamas iš džiaugsmo. Nuo ryto iki 653 18| klojimo ruošė šienapjūvę. Iš pienines grįžo Laurynas 654 18| koja, nukinkė kumelę. Ji iš anksto lenkė galvą, pati 655 18| turėjo ką papasakoti, grįžęs iš pieninės. Ir tas žinių tiekimas 656 18| Ar tas senutėlis iš pamiškės? - klausė padienis 657 18| Tas, eigulio tėvas.~ - Iš kur taip gerai žino, kad 658 18| nujautė. Sako, gyvatės bėga iš tyrelio. Parveskit kunigą, 659 18| prusnas! Žinok, piemengali, iš ko šaipytis! - užsimojo 660 18| jo mirties nieko neliks iš senosios Basiuliškių kartos. 661 18| Ar neatsitinka taip, kad iš sunkiausių ligų išsirita?~ - 662 18| sunkiai klibikščiuodamas iš kiemo.~ Ji pasekė dar 663 18| kelias. Ar jis bandė kada iš jo išsukti? Gal ir bandė, 664 18| pradėjusius savo kelionę iš to paties kiemo ir atsivariusius 665 18| atsivariusius iki šiol. Kuris iš jų išeis laimėtoju? Gaiži 666 18| Plaukė varpas, liūliavo iš pašiurusios, kaitrų ir darganų 667 18| savo rūpesčiais ir nematė iš niekur pagerėjimo. Kelios 668 18| turintį viska pakreipti iš pagrindų, visai nesuvokiant, 669 18| vietą prie kito lango ir iš ten lydėjo juos tol, kol 670 18| atskyrusi ir tamsoje vien iš jo šešėlio, iš aukšto ir 671 18| tamsoje vien iš jo šešėlio, iš aukšto ir sunkaus silueto, 672 18| itin keista popietė. Viena iš tokių, kada viskas lyg sutirpsta 673 18| tartum debesys iškylančių iš už miško. Nematomų, bet 674 18| lunatikai, staigiai pakylą iš guolio, tiksliai apskaičiuotais 675 18| pačių primityviausių formų. Iš prakaito ir kraujo kvapo, 676 18| prakaito ir kraujo kvapo, iš mosto ir atodūsio, iš neramaus 677 18| kvapo, iš mosto ir atodūsio, iš neramaus akių žvilgsnio 678 18| Visai arti, arčiau negu iš tikrųjų, glaudėsi viena 679 18| perkelti šion trobon, vaizdą iš eigulio sėdybos, ir sutalpinti 680 18| mirusiojo. Jai neliko išsiskirti iš kilų, jeigu jau kartą atėjo 681 18| skatino Doveika. ~ Iš priebučio jis turėjo platų 682 18| palaidosim gražiai.~ Iš miško traukė griovkasiai 683 18| rašalas vandeniu, nusunktu iš tyrelio, iš durpynų, iš 684 18| vandeniu, nusunktu iš tyrelio, iš durpynų, iš ežero, telkšančio 685 18| iš tyrelio, iš durpynų, iš ežero, telkšančio jų vidury. 686 18| praviroje kamaroje sriūbčiojo iš stiklinių, girdami pavykusį 687 18| Vakaro gražumėlis ir daina iš miško! Lyg nieko panašaus 688 18| Doveikienė, tartum atvykusi iš kito valsčiaus.~ - Bet 689 18| žemės duobeles kaip vanduo iš kalnų, kaip rūkas iš padebesių. 690 18| vanduo iš kalnų, kaip rūkas iš padebesių. Ji buvo girdima 691 18| gaivališkai plūsta lyg daina iš miško, ir jis užlieja viską 692 18| pieninėje. Kartą išėjusi iš savo kiemo, ji galėjo ir 693 18| berniokai ten miške.~ - Iš kur tu žinai, kad jie puikūs?~ - 694 18| Agne vos laikėsi savy iš pavydo ir apmaudo, kad gali 695 18| tu, vargšelė, nenumirtum iš sielvarto. Labanaktis, Agne.~ 696 18| smakrą, tartum norėdamas iš arčiau žvilgtelėti į tamsias 697 18| bučiuodama.~ - Bėkim iš čia... - sušnabždėjo jos 698 18| priešais keliuką, ateinantį iš sėdybos, eglės juodomis 699 19| saulė kaip sukurtas laužas iš viršaus be vėjo ir paunksmės 700 19| tyrelyje stūmė kuo greičiau iš tos niūrios vietos išsiveržti 701 19| dieną prieis striugė. Tai iš kur tada? Ir paliks bekėpsą 702 19| sumą prakirmysit! - šaukė iš apačios Veronika.~ - 703 19| atveju turėtų reikšti ką nors iš tokių dalykų kaip žmona 704 19| atostogų metu. Brolel dobilėl! Iš pavydo sprogo kaimynai, 705 19| kaip būdavo rašys laiškus iš Amerikos. Ar priimsit sūnų 706 19| šokinėjo ir trukčiojo visas iš linksmumo.~ - Oi oi, 707 19| nebuvo tikras, ar tai jie, iš senosios varpines, ar taip 708 19| pasilikęs, ir tai kilo ne iš noro daug uždirbti ir pasipelnyti, 709 19| uždirbti ir pasipelnyti, o iš baimės ir šiurpo, slankiojančio 710 19| svarbių sprendimų išvakarėse. Iš atstumų jis regėjo save 711 19| ten turėjo būti ir mokytis iš jų, pradėti nuo pačių paprasčiausių 712 19| žolelių pilna.~ Každaila ne iš karto susigraibė, apie ką 713 19| susigraibė, apie ką čia suka. Bet iš draugų akių ir linksmybės 714 19| ką tau pasakysiu? Spjauk, iš visos širdies atsikrenkštęs, 715 19| sutvarkytų. O aš negaliu. Koks iš manęs vyras, jei bijau susikibti? 716 19| jau valkiojasi su tokiu iš palapinės. Skautu - peilininku. 717 19| moksleivį su peiliu prie diržo iš palapinės ir paklausti, 718 19| dėl jos. Jis juk plėšėsi iš tų raganystėmis apsėstų 719 19| mergaites. Nė apie vieną iš jų. Nė apie Moniką. Niekas 720 19| Liks pelenai ir plėnys iš jo, iš Tiliaus. Iš čia jau 721 19| pelenai ir plėnys iš jo, iš Tiliaus. Iš čia jau jis 722 19| plėnys iš jo, iš Tiliaus. Iš čia jau jis nebeišeis. Kartą 723 19| ištroškusios kaip anos. Ir ji iš čia nebeišeis. Monika. Ji 724 20| skausmo ašaros, ištryškusios iš akuoto. Ant jų spiečiais 725 20| sparnus, nebeištrūkdami iš saldžios mirties, suposi 726 20| ir kaimiečiai traukdavosi iš kelio, susikūprinę ir patylomis 727 20| ūkininkais, bet pelną semiančių iš malūnų ir lentpjūvių ir 728 20| paveldėtos, tai nusipirktos iš nusmukusio savanorio ar 729 20| leidžia, tai prisisunkti iš kitur. Taip, taigi.~ 730 20| teturi, tai rinktis nėra iš ko. Kur tu nueisi su piktumais? 731 20| varpomis ir žiedais. Ir dūmelis iš jo pypkutės švilavo, kopdamas 732 20| taip, tai ir išmušta lazda iš rankų.~ Bus ir vaikis 733 20| Bus ir vaikis apsišovęs, iš anksto nudėdamas savo pamotę. 734 20| kurie tik ir laukė pragaro iš pat pirmos dienos. Protinga 735 20| retai tepasitaikanti dorybė. Iš pradžių jai gal ir nyku 736 20| stuobriui ir šaknims ir iš naujo sulapotų šviežiais 737 20| tvinkčiojančias gyslas ir iš jų pasisemti atgajaus ir 738 20| žmonių visai neseniai. Gal iš vakaro, gal naktį, bet greičiausiai 739 20| pelenų žiupsnelis, susidaręs iš numestos ir iki paskutinio 740 20| šienauja plačia pradalge ir iš peties.~ Tada jis grįžo 741 20| bet kada galėjo jį išmesti iš vietos kaip žaislinį žiogą. 742 20| sudrėkinus lietui ir saulei iš po nakties įspindus. Visa 743 20| jo patirtis ir susidėjo iš to, ką jis išgyveno pavasarį 744 20| niekuom nepasižymį niekeliai. Iš viso jis nebežinojo, ar 745 20| ir gairino jį vėjai, ir iš to beliko tik prisiminimas 746 20| treji metai ir žalias, kaip iš vandens ištrauktas? Jis 747 20| rėkti, bet jis tylėjo. Gal iš nuostabos, o gal iš to baisaus 748 20| Gal iš nuostabos, o gal iš to baisaus staigumo. Pripratinti 749 20| Žingsniai. Jie išnyko ir iš naujo pasigirdo kaip šlamėjimas 750 20| praverti burnos. Ji vėl iš naujo bučiavo, spausdama 751 20| pastebimas šulinio dugne, įkritus iš viršaus mažam šapeliui ir 752 20| mirtinai įsigeidžia?~ Iš kur čia viską žinosi. Jis 753 20| pečius. Ir žiūrėjo į ją iš taip arti, kad viskas susiliejo 754 20| kito.~ Jis regėjo ją iš taip arti. Jis svaigo ir 755 20| bandžiusi ką nors atšaukti iš praeities. - Ar vienas? 756 20| kažkas?~ - Laurynas grįžta iš lauko.~ - Taip. Bet mūsų 757 20| merkėsi, erzinamos blakstienų. Iš apluoko, paleidęs kumelę, 758 20| vasaros tvanka, puolančia iš aukšto, kurios nusiaubiančiame 759 21| veido.~ O Vilkija plaukė iš miško, iš tyrelio, iš ežero 760 21| Vilkija plaukė iš miško, iš tyrelio, iš ežero jo širdyje 761 21| plaukė iš miško, iš tyrelio, iš ežero jo širdyje kaip ir 762 21| Jau išsimušė griovkasiai iš tyrelio. Baigė išeiti ir 763 21| tyrelio. Baigė išeiti ir iš miško. Jų kastuvai smego 764 21| paspaudė, nes pasamdyti nebuvo iš kur tokiu metu. Ir jaunąją 765 21| kalnelio Veronikos krautuvė. Iš kur eitum, iš visur ji matyti, 766 21| krautuvė. Iš kur eitum, iš visur ji matyti, ir taip 767 21| arčiau žmonių. Jau jie išėję iš gyvatynų, ir, kai dainuoja 768 21| pasirinksianti studentą iš anos brezentinės būdelės 769 21| nes kam studentui mergina iš miškų. Kur jis dėtų, patsai 770 21| išmano reikalus ir užuodžia, iš kurios pusės vėjas pučia. 771 21| keikūnų, tvirtų darbininkų iš viso pasviečio. Kiti net 772 21| atgal ir mėgindavo sukauptai iš naujo išgyventi? Ji to sau 773 21| einant, bet jau skiriamų iš visų kitų žingsnių. Jis 774 21| Jokiu būdu. Pro sodnelį, iš daržo pusės, lengvai praskirdamas 775 21| vos neužengė. Ko ir norėti iš tetulės - moteriukė gera, 776 21| Tiesa, ir Tilius toks pat iš miško ir balų zimagoras, 777 21| geroje žemėje pasodintos - iš lysvių virsta. Bet širdžiai 778 21| Bet širdžiai nepasakysi, iš kokios parapijos. Ji užsigeidžia 779 21| galėjo susprogti ir pražysti iš to ilgesio.~ Ir dar keletą 780 21| atvažiavo dviračiu. Nauju, tik iš sandėlio. Atrėmė sienon 781 21| sugražėjusi, kad susitaisiusi. Iš akių matosi, kad didžiai 782 21| vargdienis, Doveikos bandininkas? Iš manęs ir nėra ko norėti. 783 21| sienos girdėjosi.~ - Iš kur čia pagirios, kai žmogus 784 21| Turbūt pas eigulį? Bet iš to greitumo žengė priešingon 785 21| linksmintis. Manęs nebus.~ - Iš kur ten linksmybės, jei 786 21| krikštomočia buvo atvažiavusi. ~ Iš kur ten viską žinosi, kai 787 21| pasidaryti lengvaduoniu? Ir kas iš to išėjo? Nieko neišėjo 788 21| ir prakaulį, lyg sukaltą iš lentų, ir sendino retai 789 21| ją vis giliau. Jeigu taip iš karto ji būtų prapliupusi 790 21| bet šitaip daug geriau. Iš tikrųjų, kur jis ėjo? Ir 791 21| Greičiau! - plyšojosi balsas iš kiemo.~ Ir toks nebepažįstamas 792 21| vaikai auga. Mergaitės staiga iš po nakties pasidaro kažkokios 793 21| lygiai taip kaip grįžus iš daboklės ir atkeliavus čia. 794 21| atsiminė dieną, kai traukė iš namų su skalbinių ryšuliu, 795 21| pasirinkęs. Rinktis jis neturėjo iš ko. Ir anksčiau ne kitaip 796 21| jis buvo. Ji galėjo sekti iš savo kambario kelią ir aukštumą 797 21| ir vienu šuoliu išsinešti iš tos vietos. Kodėl jis pasiliko 798 21| sekė klusniai. Jis drebėjo iš baimės ir iš to baisaus 799 21| Jis drebėjo iš baimės ir iš to baisaus patirčių antplūdžio 800 22| žalių šakų šluotomis išvyti iš kamarų ir seklyčių. Užraugti 801 22| ir tik pasiprašė pinigų iš šeimininko. Brolis parašė 802 22| Jis tolo nuo kažin ko ir iš kitos pusės lyg artėjo, 803 22| Ji tegalėjo apsiverkti iš laimės. Nieko daugiau ji 804 22| žurnalus išsirašanti net iš užsienių. Pas ją tik pirklių 805 22| žmonės, ir aikštė, ir varpai iš ankštų bonių dvelkė kažkuo 806 22| Taip gal jaučiasi grįžę iš tolimų kraštų, palikę svetur 807 22| susidūrė su Špicu, išvirstančiu iš kirpyklos, su tuo stamantriu 808 22| seseriai. - Nieko sau gaidys iš policijos. Simpatija jos...~ - 809 22| smagiai, jog alus laistėsi iš jo laikomo ąsočio.~ Kokie 810 22| patį geriausią lapą, kur iš karto, tik viršelį atskleidus, 811 22| kur mėšlo krūvos likdavo iš po nakties, vešliai žaliavo 812 22| nublukusiais lyg linai iš po plūktuvės, ant akių virstančiais 813 22| driekėsi dulkių sūkuriai, iš lėto guldami šalikelėn. 814 22| Neblogas.~ - Tik iš fabriko, - gėrėjosi piemenys 815 22| graudumas lipo jo gomuriu iš gilumos. Kažin ką jis buvo 816 22| šio šokio ji prasistums iš būrio ir pamažu kaip niekur 817 22| ir nenutrinamas. Pakeliąs iš guolio naktų glūdumoj. Ir 818 22| išpiltas ir tebedunksinčia iš siaubo, dar neatsikvošimo, 819 22| o jo draugas ir giminė iš Sindriūnų šnekino Julę, 820 22| jiems, dykūnams, patinka iš neturėjimo ką veikti, bet 821 22| pamislijus.~ Šviesa plūdo iš svetainės į kiemą. Dalijosi 822 22| kad Laurynas žino viską. Iš kur jis žino, tas pusvelnis? 823 22| Jeigu Monika juomi pasitiki. Iš viso kokia čia velniava?~ - 824 22| Pastebėjo ir užuolanka iš kitos pusės atbėgo Monika. 825 23| akimirksniai, nuvogti ir išplėšti iš slogios kasdienybės, žaidžiant 826 23| žioravo kalvės žaizdru, matomu iš tolo plačiai pravertose 827 23| bijodamas pakelti akis. Iš jų juk galėjo pažinti jo 828 23| nuostabų gyvenimą, tokį žavų. Iš karto jis įgijo viską ir 829 23| Prabėgusi diena - sauja žvyro iš įkandin besivelkančio vežimo. 830 23| judesiais. Ji buvo moteris, ir iš tokių, kurias galima palyginti 831 23| Brastos akmenys išniro iš dugno, tik juodalksnių pavėsyje, 832 23| tarpmiškės kampas buvo išėjęs iš tvarkos ir subjuręs galutinai. 833 23| velnystei.~ Gegužinėje luposi iš peties. Keliais atvejais 834 23| tiesa, suręsti greitomis iš neobliuotų lentų, nuplaukė 835 23| Vielos su vėliavėlėmis iš spalvoto popieriaus nebeliko 836 23| pastebėjo laiku ir vaikištį iš medžio išpurtė lyg šunų 837 23| geltonkartis nepėsčias.~ Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, 838 23| kad nedovanos, - atsiliepė iš pakrūmės Krivickas Vargdienis.~ - 839 23| varvino. Ir siūlė susilažinti iš skaidriosios litro, kad 840 23| tik pasitaikė, kad ėjęs iš daržiniukės kaip tik tuo 841 23| apsigavo. Toks žmogelis, rodos, iš pupų nevaromas. Bet kai 842 23| neatsitiktų. Kad kokio peilio iš kišenės neišsitrauktų.~ - 843 23| rankas, lyg būtų ką tik iš malūno išnešęs miltų maišą. - 844 23| Vargdienis. - Nujos jam tą bobą iš po akių. Nesidžiaugs ilgai. 845 23| trobesiai gerai apdrausti. Iš to jis tik uždirbtų.~ 846 23| ištaisyti? Juk jis, sako, tave iš tarnybos išėdęs? - kamantinėjo 847 23| užspringo savo žodžiais, ir iš jo pasiryžimo nieko neišėjo. 848 23| paskutiniu metu Doveika.~ Iš verandos, apkerpėjusios 849 24| ožį, ir pusė grūdų šoko iš varpų. Paskui tik perleisti 850 24| vėjas. Piemenys išsileido iš suspaustų ganyklų į platumas, 851 24| surūdijusiu užkulu, nukniauktu iš šeimininkių, išsistovėjusiu 852 24| ten, kur tyrelis išsilieja iš miškų, kur jis pamažu išeina 853 24| Kaip avių banda atrodė iš tolo - pilkšvai marga, judanti 854 24| moterų kojas. Susirenkančių iš visų pasviečių, lyg ten, 855 24| kaip tik surinkti uogas iš tyrelio samanynų. Užsitraukusios 856 24| išvestas brūkšnys, ir blėso iš lėto, tartum nespėję išgarinti 857 24| ar ugnis įsigavo savaime iš numestos nuorūkos? Bet kas 858 24| kilti negalėjo. Ją atnešė iš kitur ir paliko.~ Prieš 859 24| prikelti gyventojai vertėsi iš guolių ir puolė pro duris. 860 24| stikluose.~ Seniūnas lėkė iš kiemo į kiemą ir visus, 861 24| dega? Kur dega? - šokdami iš miego, klausinėjo vienas 862 24| smarkumu, lyg ištrauktos iš žibalo markos, ir tučtuojau 863 24| aplinkui. Skaudus ūžimas kilo iš miško. Rodos, tūkstančiai 864 24| palaukėje. Kastuvas krito iš jo rankų. Ką su juo bepradėsi - 865 24| nereikėjo. Žmonės dirbo iš peties. Dūmų debesys tirštai 866 24| taip, kaip žaisdami vaikai iš smėlio išpila pylimą, įsivaizduojant 867 24| be žado ir rankas nuleidę iš nuostabos. Tada jau įniko 868 24| kastuvais ir vėzdais.~ - Iš peklos jų tiek daug?~ - 869 24| kanalą kasa. Kai nutrauks iš tyrelio vandenį, kai nebus 870 24| gyvates, besitraukiančias iš miško? Jei jis matė, tai 871 24| paišini ir nusmilkę, lyg iš jaujos grįžę po linų mynės. 872 24| stiklinių, tai galėsit gerti iš rieškučių. Kas atkišit kepurę - 873 24| įpils.~ - Eik jau, eik? Iš kur toks geras tavo gaspadorius?~ - 874 24| žinąs.~ - Manai, kad jis iš geros širdies? Pala, pala, 875 24| bačkeles? Jonis pridarys iš naujo. Turi iš ko. Jam tas 876 24| pridarys iš naujo. Turi iš ko. Jam tas tereiškia, kiek 877 24| nesigaili, jei nori išsipirkti iš policininko, kad palauktų 878 24| kaimynas. Dar susimanys iš naujo viršaičiu perrinkti.~ - 879 24| tvoros statinių, surankiotos iš viralinės ir virtuvės. Kas 880 24| nubraukę putas, leido aplink. Iš tokios kaitros, iš tokios 881 24| aplink. Iš tokios kaitros, iš tokios peklos išėjus - tik 882 24| kaušelį, staiga pasijuto lyg iš naujo šion žemėn atkeliavęs. 883 24| dangų.~ Su ąsočiu rankoje iš vidaus atbėgo šeimininkė 884 24| išsitraukusi skepetaitę iš bliuzelės rankovės, pabraukė 885 24| Ji ir prasižiojusi buvo iš tos nuostabos ir tik, rodos, 886 24| miežių salyklui užmerkti iš naujo. Negirdėta, kad Basiuliškėse 887 24| Jau ar tik nebus kuris iš tų, varlinėjančių per dienas 888 24| tai tikrai mato. Ir patsai iš pažiūros dailus. Tokiam 889 24| dienų tekėjimą ir išmušė iš tvarkos. Dūmai, suodys ir 890 24| mišką bus padegęs vienas iš tų nevalyvųjų griovkasių. 891 24| įtemptai galvojo. Kažką lyg iš sapno, lyg matytą per dūmus 892 24| pokalbiu? Jeigu taip, tai iš tikrųjų štukos mažos... 893 24| Ir kakta nelyginant akmuo iš pirties krosnies raudonai 894 24| Doveikos vardas šioje žemėje. Iš tikro sūnaus atėmė tėviškę 895 25| praamžinų medžių pavėsiuose. Iš kur tyrelis ir jį supą miškai 896 25| keliautojai ir žiniuonys. Iš tų aukštumų. gerą grūdą 897 25| Jei to nedarė, tai tik iš įpročio ir nenoro nustoti 898 25| sustembo. Maža kas bebuvo likę iš anos traškios ir gaivios 899 25| tvenkėsi krūtinėn, rinkosi iš laukų ražienų, iš voratinkliais 900 25| rinkosi iš laukų ražienų, iš voratinkliais mirguliuojančių 901 25| ir miško gelstančių lapų. Iš upės, kuri jau nebebuvo 902 25| kūdikis, kadaise maža atvežta iš tolimos gimtinės ir užaugusi 903 25| drugys, su saule pakilęs iš savo lopšio, kad už keleto 904 25| pasirinkti tokią vietą, iš kurios ji turi trauktis 905 25| Ir regėjo save vienoje iš anų, pro langus matomų sėdynių, 906 25| savo nežinojimą. O turėjo iš karto suprasti, turėjo nujausti 907 25| tiek verta, kad laimėtų iš senatvės apkvaišusį žmogų. 908 25| nieko nepaisanti mergšė iš pieninės. Aną vasarą atsidriekusi 909 25| sklypininko žmoną, išvarytą iš ūkio, apspjaudytą ir palaidotą 910 25| muštinai neatsimuš. Bus iš ko pasirinkti.~ Milė, 911 25| jei ir ką sakė, tai tik iš įpročio erzinti jaunesnę. 912 25| dvi dalis jau nelabai būtų iš ko. Tai tegul sau sveika 913 25| Tugaudis, buvęs policininkas, iš kurio Agnė pasijuokdavo, 914 25| nesigirti. Ir neturi kuom.~ Iš sesers kalbos jai ir nepaaiškėjo, 915 25| peržegnoti savo jaunas dienas. Iš ten nieko gero neišeina. 916 25| kumelę ir nerangiai žergliojo iš vežimo.~ - Kur jūs, dėduli, 917 25| vamzdžius pertraukia. Ir iš dėžės atrenka šovinius. 918 25| Ir gal tada galės pradėti iš naujo?~ Bet kažin? Kažin, 919 25| nebeišgelbės žalio augliaus iš pražūties. O žiūrėk! Nužliaukė 920 25| Laiškas jau buvo atėjęs iš tetulės, kuri, greičiausiai 921 25| tikrai nežinanti, bet jei iš viso esą, tai tos miesto 922 25| ruseno, ir dūmai sunkėsi iš jų versmių, lyg atnašaujant 923 25| Gal jau nebebus nė vieno iš tų, dabar dirbančių. O gal? 924 25| išbąla ir krinta viskas iš rankų. Ne, ji to nepadarys 925 25| medžių viršūnės plaukė lyg iš vandenų. Keistai atrodė 926 25| vėlavęsis. Bet jis laiku išnėrė iš miško, iš miglų ir, sucypęs 927 25| jis laiku išnėrė iš miško, iš miglų ir, sucypęs stabdžiais, 928 25| odinis portfelis, užsilikęs iš jo valdymo laikų. Jis pamatė 929 25| žiūrėk, tai smarkaus jo iš tikrųjų besama. Sakai, geresnę... 930 26| ir jie visomis kryptimis, iš visų kiemų - ežiomis, laukais, 931 26| knarkia. Ir tom pačiom akim iš ryto kiton vieton, beveik 932 26| pabaigtuvėse mašinistas ištraukia iš savo įrankių dėžės alyva 933 26| dar nespėjęs prasisunkti iš po marškinių.~ Lyg apyaušrio 934 26| Ir paukščiai, pasikėlę iš kažin kur, skrido ir nesustodami 935 26| kaip ir visų, bėgančių iš savojo krašto. Bet ji nebenusileis 936 26| nuvarginęs sapnas. Jis kliedėjo iš nuovargio ir pastangų pabusti. 937 26| Ji pasitraukė tyliai iš šio kampo, kaip buvo pasitraukusi 938 26| buvo pasitraukusi anądien iš kiemo, pamačius juodu su 939 26| jokių trukdymų nebesitikint iš šalies.~ Bet jis nesidžiaugė. 940 26| kai jis veržte veržėsi iš miško. Kai palaukė jį traukė 941 26| gelto visu smarkumu.~ Iš tokių dienų susideda gyvenimas. 942 26| dienų susideda gyvenimas. Iš tokių valandų, kurios tik 943 26| miško žvėrys, niekur neišėję iš savo gimtųjų lūžtvių.~ 944 26| ir rugiais užsėtų dirvų. Iš viso ko matėsi, jog jis 945 26| Geros žinios šiuo atveju net iš namiškio jis nesitikėjo.~ - 946 26| nesitikėjo.~ - Na, tai iš kur tu? - nebeiškęsdamas 947 26| dar esant atokiai.~ - Iš namų.~ - Kas atsiliko?~ - 948 26| krankštelėjo, išspjaudamas atoslūgį iš dusulio smaugiamos krūtinės. - 949 26| susirgo ar šiaip negero.~ - Iš kur ten? Visi sveiki ir 950 26| įdomaus? Daugiau prišneka negu iš tikrųjų. Ūkininkas kaip 951 26| Man? - tabakas išsibarstė iš sukamos cigaretės. Jis suglamžė 952 26| dėžutę. Ar jis nebuvo ką tik iš miestelio, kad negalėtų 953 26| Tarnybą būsi bene gavęs?~ - Iš kur tu žinai?~ - Tai 954 26| žinai?~ - Tai numanu iš viršaus.~ - Argi?~ - 955 26| galvodamas, bandė išeiti iš nejaukios padėties svečias.~ - 956 26| valandžiukę, kol pašaukė iš klojimo vaikas. Jį kvietė 957 26| Eigulys pavartė, atsikėlė iš užustalės ir nuėjo prie 958 26| tokiais pat. Tai, ką jis iš to vaikino išgirdo, ir apskritai 959 26| ir vidurnaktį išverstas iš lovos, pasakytų tą patį 960 26| išnaudojo laiką, suremtą iš visų pusių pavojų ir netikėtumų, 961 26| nesigailėjo. Net mirusios. Nes, iš kapų grįžtant, jau ta pačia 962 26| betgi sekamas šimtų akių iš visų aplinkinių langų.~ 963 26| su manim? Ką tu padarei iš manęs? Nežinau, nežinau...- 964 26| nepasikeis. Kregždės vėl iš naujo šaudys pro durų viršų 965 26| jau amžiams nebeišmuštumei iš savo galvos? Ir išgirdęs 966 26| ir pasidarysiu galą, ar iš tos tūžmasties kitą nugalabysiu. 967 26| Nežinai, koks jaukalas iš manęs. Nieko gero - vien 968 26| tikina jis. To tai nesulauksi iš manęs, kad užmirščiau. Tai 969 26| Toks jau čia vyras. Tik iš pažiūros. O kai ką rimtesnio, 970 26| griebi, štai kas, o reikia iš lėto, paviršium, nuosaikiai, 971 26| baugino. Aš nujaučiu. Iš pat ryto kažin koks bjaurus 972 26| eiti ilgai negaištant. Ir iš karto pabėgėti kuo toliausiai, 973 26| Taip. Autobusas jau grįžo iš miesto. Bet ko skubėli? 974 26| savo lovon. Garsai nyko iš kiemo vienas po kito, ir 975 26| Lauryno jis neturėjo išbraukti iš gyventojų tarpo. Jis atklišeno 976 26| gyventojų tarpo. Jis atklišeno iš nežinia kur ir pasiliko 977 26| atnešė laišką...~ - Tau? Iš kur?~ - Perskaityk.~ - 978 26| pranešiu, jei ir nekris iš džiaugsmo, tai vis tiek 979 26| ilgai netvers. Jis sprogs iš puikybės, kad laukiasi sūnaus.~ - 980 26| bijau... Geriau mes bėkime iš čia. Aš dirbsiu, ir mums 981 27| įnikdavo loti. Dulkų sūkuriai iš kuliamosios nasrų, dulkėmis 982 27| tokiu greičiu kaip akmuo iš mėtyklės. Miškelių, pavienių 983 27| žiūrėjo kaip į visai svetimą. Iš ten atsišvietė kitas žmogus, 984 27| mergaitės, iškeliaujančios iš namų.~ Senas ir pavargęs 985 27| žvarbus ryto rūkas ir traukė iš slėnio. Ar jis būtų pakėlęs 986 27| savo žlugimą. Lyg išėjus iš tamsios jaujos į dienos 987 27| bet kada ir bet kur. Ir iš viso jie pasirodė nebereikšmingi. 988 27| beleido išskirti, kuris iš jų vyras ir kuri žmona. 989 27| valdininkais, apmokėdamas išlaidas iš savo kaimietiškos piniginės. 990 27| reikia gabiai apsisukti. Ne iš karto, nesukeliant įtarimo. 991 27| Po trupinėlį, po dulkelę, iš lėto. O gal ji taip jau 992 27| Kodėl taip - dejonė išsprūdo iš jo lūpų klausimas. Kodėl 993 27| ką reikėjo. Jis pradėjo iš nieko ir visą laiką lipo 994 27| ir nesusiprotėjo.~ Ar iš viso jis ką nors žinojo 995 27| jų. O paskutinę vasarą ji iš tikrųjų įtartinai pasielgdavo. 996 27| buvo prarasta per daug. Iš painiavų reikia narpliotis 997 27| įteikti.~ Doveika pasuko iš kelio, nutrypta, kruvinai 998 27| dangaus paklodėn. Viena iš jų išsiskyrė ypatingai skaisčia 999 27| gyventojų kiemų. Jerubės kilo iš po kojų ir, skambančiais 1000 27| Nepanaši į jokią naktį iš vasaros, iš kitų metų laikų.