| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] kainas 1 kainos 2 kainuoja 2 kaip 982 kaipgi 6 kaipgis 4 kaipmat 1 | Frequency [« »] 1361 jis 1065 ji 1030 iš 982 kaip 935 kad 911 tai 866 i | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances kaip |
Part
1 1| pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis 2 1| bjauriai susiraukšlijusia oda, kaip atsitinka skalbėjoms, jog 3 1| sudirbtos, sumuštais delnais, kaip sunkvežimio padangos. Ką 4 1| Dėl to, kad raudoneglė. Kaip stiklą trupinte trupinu,- 5 1| liemeniu, Petras stovėjo kaip sustiręs, kaip įkastas, 6 1| Petras stovėjo kaip sustiręs, kaip įkastas, perlūžęs pusiau, 7 1| Petras, žaltys, neparodo, kaip svarbu sulaukti to vakaro. 8 1| šeštadienis?~ - Žmoguti, kaip tu taip? Ar nežinai, kad 9 1| tratėjo, skilo. Pjūvis žiojosi kaip žiovaujančio šunies nasrai. 10 1| pavėjui. Žalia ir kupli kaip vanta eglė, dunkstelėjusi 11 1| pypkakotis.~ - Pačiam tai jau kaip motina.~ - Motina motinai 12 1| kol nepriėjo. O paskui jau kaip su samčiu.~ - Pasakos.~ - 13 1| giminystė. Nuo pančio radimo, kaip sako pas mus. Tačiau kartą 14 1| tempdamas įkyrią mintį kaip siūlą iš susiraizgiusios 15 1| Va šiandien aš toks, kaip batus ant kojų sumainęs. 16 1| po peroną raudona kepure kaip gaidys su skiautere. Arba 17 1| Kartą pamėginęs, mat tai kaip girtuoklis, nors šleikštu 18 1| Trauki per dantį?~ - Nu, kaip čia pasakius?.. Uniforma 19 1| siekiu, Petrai? Juk tu žinai, kaip yra iš tikrųjų...- pasijutęs 20 1| nors ir nuplikusi būtų taip kaip mano. Kokie čia juokai? 21 1| mes gražūs! O kad durni kaip mano čebatas, to per blizgėjimą 22 1| esu...~ - Ar jaunas? Kaip tu pasakei? - pilvu sududeno 23 1| gaują alkanų vaikų. Visi kaip lazda nubraukti. Aš vyriausias. 24 1| jau prastypęs, bet plonas, kaip gysla. Ir tiek ten tos tvermės. 25 1| judesiais švaistydamasis, kaip tą buvo daręs savaites, 26 1| Gali būti, kad šiandien kaip tik baigiasi jo laukimo 27 2| gero miško - juodalksnių kaip meldų, beveik be šakų ir 28 2| jokio džeržgimo, slysta kaip per sviestą. Jei epušei - 29 2| vėlėsi po ilga ir užknebusia kaip kobinys nosimi. Įsispraudęs 30 2| Neskubink, Pleiky. Prarysi kaip muilą ir nebežinosi - ėdąs 31 2| Ot tai tau! Uždėjo kaip su mėšlakabe šake.~ - 32 2| nuo pagalio, atsisėdo, tuo kaip ir prisijungdamas prie darbininkų. 33 2| prabilo šitaip:~ - Tai kaip einas, vyrukai? Sniegas 34 2| atsikėlęs kaukdamas bėgtų kaip šuva apsitūpti ant spalių 35 2| po dvi. Ale jūs padarykit kaip su keturiom rankom. Gausit 36 2| keturiom rankom. Gausit pinigą kaip už keturias. Taip sako ponas 37 2| Tačiau ypatingais atvejais, kaip pavyzdžiui dabar - iškilus 38 2| urėdijoje.~ - Nu, tai kaip dabar? Ponas girininkas 39 2| aiškiai nerimavo:~ - Tai kaip bus, vyrai? Kelkit rankas, 40 2| Raudonasis Petras murksojo kaip katinas, mėgaudamasis tingiai 41 2| Mes turim darbą ir žinom, kaip ir kada jis dirbamas. O 42 2| nustebo užvis labiau pamatę, kaip sušneko įgaliotinis po Petro 43 2| Mokės. Sakau, kad mokės, kaip aš čia stoviu. Kelias bėga. 44 2| rinkosi kirtėjai.~ - Nu kaip?~ - Ar išdegs kas?~ 45 2| negaus greitosiom.~ - O kaip su vežimu?~ - Kalbėk 46 2| kirtimuose, ir vyrai šmaikštėsi kaip šmėklos priepirtyje. Lašų 47 2| namo. Reikia nors kartą kaip žmogui pasielgti. Bent jau 48 2| litai nekris kišenėn lengvai kaip dovana. Sunkiai juos teks 49 2| Špico jis pradėjo neapkęsti kaip nenaudėlio, jam galinčio 50 2| ir dar tuom nesibaigs. Kaip gali baigtis, jei visuotinis 51 2| prailginus ją, ją pataupius kaip stiprybę teikiantį balzamą 52 2| niūriu, juodu, bekraščiu kaip tyrelis rudens vakarą beviltiškumu 53 2| raudona, greičiau violetinė, kaip ir obuolių dydžio dėmės 54 2| laikui. O Melamedas stovėjo kaip sustojęs. Apmetė kirtimus, 55 2| dienos darbą. Pinigus gausite kaip ir visad. Viena sąlyga: 56 2| patys turit pasiskirstyti. Kaip?~ - Sutinkam! - atsakė 57 2| atslūgo. Tilius nusikeikė kaip bemokėjo šlykščiau.~ - 58 3| išmaltas kelelis kirto vieškelį kaip tik ties liepa. Ji žymėjo 59 3| pasimesdavo beregint. Jų spiečius, kaip ir visas apsčias miško dovanas, 60 3| nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip švelniai šlavinėdamas į 61 3| šlavinėdamas į rėtį biteles. Kaip dera doram bitininkui, jis 62 3| Eiguvai paliko šešis hektarus, kaip to reikalavo įstatymas, 63 3| vieškelį ir surentė tiltą kaip tik eiguvos palangėse. Tada 64 3| padarydami smulkius ir jaukius, kaip ir tiko šešių hektarų ūkiui. 65 3| vietose, ant kalnelių. Paskui, kaip statė namus, drėbė iš molio 66 3| kalė iš lentų daržines. Kaip apleistas dirvas plėšė naujakuriai, 67 3| svaiginamųjų gėrimų parduotuvė.~ Kaip iškaba, taip ir patsai namas 68 3| atsirado labai skubinant, kaip būtinybė, tik paskelbus 69 3| prasikals pinavijų daigai ir kaip išsilaikė rūtos, trempiamos 70 3| priemenę su kamara podėliui, kaip visose kaimiečių trobose. 71 3| kojos sukėlęs, tvarkėsi kaip jam patiko, pagal savo įpročius 72 3| nemažai ten jų prislėgta. Kaip skiedros čeža. Ir nebijo 73 3| eini per svietą gerdamas, kaip jautis išsiganęs, - erzino 74 3| nė ten.~ - Kur puoli, kaip uodegon įkirptas!~ - 75 3| prie ūsų ir paausių, rodė, kaip smarkiai jis buvo darbavęsis 76 3| uždarbis patraukė ir tokius kaip Doveika. Du jo vyrai ir 77 3| blauzdas apgenėsiu? - išsiviepė kaip šeškas, sparnus nuleidęs, 78 3| liaudį žiūrėjo su panieka. Kaip ir Raudonasis Petras, jis 79 3| būti ir tikruose miestuose, kaip Klaipėda, ir duoną pelnytis 80 3| uteniškiais kalamaškininkais, kaip amaras užplūstančiais visus 81 3| Uh, tai moterėlė! Kaip žemuogė - šmukšt, prarytum 82 3| viršutinius drabužius, atsisegti kaip autkojai įjuodusių marškinių 83 3| suopiai neišmanytų. Mačiau, kaip susiraukė Melamedas, kai 84 3| Petras sušuko: pustrečio! Kaip su kirpente rėžė.~ - 85 3| priešvelykio savaites bliauti kaip veršiams.~ - Jei galim 86 3| šiaušėsi apstagaravusiais kaip vieversys žandais plačiaburnis 87 3| Nebijok, aš mačiau, kaip eigulys jų dienos kirtimą 88 3| pasikėlė Každaila ir kaip kryžius galva braukdamas 89 3| nepradėkit. Kad jūs tuoj kaip maži vaikai.~ Každaila 90 3| Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą. Ar supratai?~ Tas, 91 3| sako. ~ Tilius juto, kaip tvinkčioja smilkiniai, kaip 92 3| kaip tvinkčioja smilkiniai, kaip atsileidžia nuvargę sąnariai, 93 3| atsileidžia nuvargę sąnariai, kaip šlapių drabužių nemalonus 94 3| akyse, ir kaklo iškirpimas - kaip nušviesta aikštelė vidury 95 3| Tiliaus širdis tirpo kaip lajinė žvakė. Lašėte lašėjo. 96 3| lajinė žvakė. Lašėte lašėjo. Kaip ji tvarko krautuvę ir dorojasi 97 3| virtuvėje ir kursto ugnį, kaip vanta iš pirties kiaurai 98 3| nukeldamos į naktų glūdumas, kaip juodą mišką, kur nieko regimo, 99 3| kaklas?~ Apgrabinėjo pilną kaip akį stiklą ir gėrė gurkšniais, 100 3| Patsai jų nesuvokė, kam jie, kaip daugelio aplink ir dar daugiau 101 3| pat ausies ir šnabždėjo kaip kunigui prie klausyklos 102 3| sakai, - tvirtino Tugaudis kaip berželis svyruonėlis.~ 103 3| Gerai, kad negalima. Kaip aš šokčiau su tokiom baisiom 104 3| atvažiuosiu. Be dviračio tai kaip šuva be uodegos.~ - Tai 105 3| krepšiais. Daugiau nieko. Dieve, kaip čia liūdna...~ - Aš todėl 106 3| prisiminęs.~ - Matai... Kaip čia tau pasakius? Aš gaunu 107 3| turiu išvykti į miestą. O kaip iš tiek toli atvažiuosiu? 108 3| kad gerai ir pinigo turi kaip velnias pelų. Gyvenimėlis, 109 3| Žiūrėk, Agnyt, kokios rankos! Kaip šunies letenos. Laikas jau 110 3| ir netikėtumo, kruvinas kaip gaidys šoko mergininkas. 111 4| Lietaus sukapota, sunki kaip kalnas prietema lipo iš 112 4| sudraudė motina, šmirinėdama kaip lapė apie savo urvą.~ - 113 4| Ne dėl patikimo. Tik kaip su karvėm?~ - Aš ne jautis. 114 4| Tik, kol viršaitis, nebuvo kaip. Dabar jau jis pradrįso 115 4| sekundes, per kurias išbalo kaip popieris ir vėl pasidarė 116 4| Kol jie spėjo susikibti kaip reikiant, į tarpą, kaip 117 4| kaip reikiant, į tarpą, kaip perekšlė pasišiaušusi, metėsi 118 4| degtukus.~ O Vargdienis kaip ūmai šoko, taip ir susileido 119 4| Pats paskutinis iš miško, kaip ir pridera miško sargui. 120 4| Būtumei matęs. Kad šoko kaip levas. Peilio tik nesugraibė 121 4| per dantį? Šiandien visi kaip gailių prisiuostę, - nekantravo 122 4| Sakyk, sakyk. Nesibrangink kaip merga parugėj. ~ Eigulys 123 4| artyn. Tik šlubasis Laurynas kaip tyčia kietai įmigo. Jis 124 4| miešė vandeniu. Pabalusį kaip ožio akis, nenusistojusį 125 4| Baikštys smulkiau papasakojo, kaip jis sužinojo iš girininko. 126 4| gers. Daug bus tokių dienų kaip ši. Įžvalgi šeimininkė spėjo 127 4| Nuovargis sunkėsi į kaulus kaip nakties pagėla. Kas jį atlaikė, 128 4| mergoms pasididžiavimą kelia. Kaip mušasi ir smaugiasi dėl 129 4| čia tarp miškų. Ant mergų kaip užkurti.~ - Saugok, Gužien, 130 4| nagai, nebijok. Mergelės kaip katės, - ramių ramiausia 131 4| Žiūrėk, koks jos kaklas, kaip ji, viliokė, kraipo strėnas, 132 4| Vėdina kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis? Sėdi jis 133 4| svetimiem įkelti. Nėra tvarkos, kaip tu besakysi. Jei jau dėl 134 4| krūtinę graužėsi nerimas kaip kinivarpa į sausą medį. 135 4| gražiausia. Išdžiūtų bematant kaip rėmens svilinamas gomurys.~ - 136 4| kad be laiko sudžiūčiau kaip rugelis ant kalno.~ - 137 4| viena... Išbučiuočiau tave kaip nežinau ką... O, po šimts...- 138 4| matyti.~ - Vis tebelyja. Kaip rėtis dangus prakiuro. O 139 4| tamsumėlis - ganą, gana. Kaip reiks parvažiuoti, sako 140 4| kamaron. Jo dantys kaleno kaip prie.s minutes, apžiojus 141 4| galvos. Moterys sukliko kaip pempės, kažin kas suriko: 142 4| tvirtai laikė.~ - Snukis kaip vėdaras, paruoštas kepimui. 143 5| senų mūrinių namų. Visi kaip vienas, suskirstyti vienodais 144 5| Už du aš kalakutą kaip veršį paimsiu.~ - Prašom 145 5| šventųjų paveikslus, didumo kaip gryčios langas, taip skaisčiai 146 5| kitokie turgaus apsireiškimai, kaip janarolas Julikas paputusiu 147 5| o Ušvila, tvirtas vyras, kaip įkastas stovėjo ties šulinio 148 5| man, niu pas man! Silka kaip mierga plačia odega! Silka 149 5| mierga plačia odega! Silka kaip telyčia! Niu pas man!~ - 150 5| sieną, o kojas ištiesęs kaip ienas, ir snausdavo. Kas 151 5| pražuvėli. O pasirėdęs, kaip į vestuves!~ - Sveikas, 152 5| Sveikas, Baikšty!~ - O kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? - 153 5| savaites atpyliau. Už tėvynę, kaip sakoma. Vakar vakare tik 154 5| sakau, kad toks pablyškęs, kaip raštininkas. ~ Tilius 155 5| neatnešė užsakymo, nebuvo kaip nė kalbos pradėti. Tilius 156 5| samprotavo eigulys ir kaip tarnautojas, kartais susiduriąs 157 5| ir avižos, o vis daugiau kaip centneris. Ir atsimink, 158 5| padavė laišką. Tikrai toks, kaip mes juokaudami aną dieną 159 5| perprasti, toks dar, žinai, kaip obuolys subukytas. Atėjo 160 5| laikinai bet kur. O paskui, kaip sakot, žiūrėsiu.~ - Pala. 161 5| Doveika.~ - Šitas! Vyras kaip levas!~ - Sveiki, sveiki. 162 5| sveikinosi ir plepėjo Doveika, kaip buvo įpratęs per ilgus valdžios 163 5| Galop jis pasiteiravo:~ - Kaip būtų pavardė?~ - Telesforas 164 5| žinoma, stabdė, jį ragino. Kaip čia su vienu - šlubas būsiąs. 165 5| būsiąs. Jie gi nesirūpino, kaip jam sekėsi nugyventi ir 166 5| apžėlęs, šlapias ir nuplyšęs, kaip valkata paskutinis. Ir girtas. 167 5| kelias dviračiu.~ - Vis kaip nors. Tad iki pasimatymo.~ 168 5| pamažu dažė vaišių likučius. Kaip patikusi šeimininkė? Naujoji 169 5| nepaprasta ir netikėtina, kaip turėti tokią merginą. Vaikščioti 170 5| pasinešti tąja kryptimi. Gyvai kaip niekad sušvito Agnės šilkiniai 171 6| ne mieliau visiems kartu, kaip tai būdavo per daugelį metų. 172 6| sužinojęs, jog negaus atostogų. Kaip krimtosi, pavirtęs ant lovos 173 6| niekuom nepakeistų. Ir ten, kaip kempinė ištroškusi, laukianti 174 6| arklius ateinančiai sėjai. Kaip ilgametis artojas, jis turėjo 175 6| ketindamas išnaudoti ją kaip poilsį niekieno netrukdomai 176 6| nutoldamos ir sugrįždamos kaip virvė, kurios vienas pluoštas 177 6| matomus tos vietovės daiktus, kaip malūno sparnus ar bažnyčios 178 6| jis nebeįsivaizdavo taip, kaip buvo iš tikrųjų. Jis grobstė 179 6| jis žiūrėjo ir stebėjosi, kaip žalias miškas pamažu tamsėjo, 180 6| O aikštelėje buvo šilta kaip vasarą. Tirpo sakai, iš 181 6| vieton. Ji gąsdino ir traukė kaip kiekvieną nusikaltėlį žvilgterėti 182 6| Toks vyras, išsidykinėjęs kaip jautis. Tik gerą kirvį parūpink, 183 6| Ar tu neprikąsi liežuvio! Kaip mazgotę paleidusi visuomet, - 184 6| pagriebta vėjo suplazdėjo kaip didelis paukštis. Ir jos 185 6| rytą užmiršo. Tu išlėkei kaip perkūnija. Nieks su tavim 186 6| negalėjo susikalbėti. Dieve, kaip buvo baisu tą naktį...~ - 187 6| ją sugriebti srovė.~ - Kaip puiku! O aš kažkodėl maniau, 188 6| proklamacijomis apsilipdęs, kaip vaizdžiai pasakė eigulys. 189 6| gražiausia pavasario apraiška, kaip žibuoklė alksnynėlyje, kaip 190 6| kaip žibuoklė alksnynėlyje, kaip svyrančio ant vandens gluosnio 191 6| ar ji pati nenorėjusi? O kaip jai būtų tikę rudas moksleivės 192 6| nesibastyčiau šiandien kaip valkata.~ - Visi žino - 193 6| suprasti, kas ten ir ką dirba. Kaip didelė varlė pūtuoja šonais. 194 6| šonais. Einu pažiūrėti, kaip jam sekasi.~ - O kada 195 6| Agne. Juk mes dabar būsim kaip namie.~ - Gerai.~ 196 7| vyktų priešingai. Kad ir kaip brangino savo turtą Melamedas, 197 7| Užnėrei kilpą, ir žuvis kaip branktas lekia į krantą. 198 7| Laurynas. - Čia ponybei, o kaip mums, tai geriau pro virtuvę.~ 199 7| baltomis plytelėmis, visai kaip kokliai, kur kiek aukščiau 200 7| bet ir pavargęs. Kažin kaip vakarienė? - šeimininkė 201 7| pabruko rankas po stalu - kaip skaldė malkas, su tom pačiom 202 7| troboj. Kai pačią parsivedė. Kaip gaidys dabar su bobų būriu. 203 7| Atėjau pažiūrėti, kaip lova, - atvertė antklodę, 204 7| žmogeliau.~ - Jau vėl riejasi kaip šeškas su kalakutu. ~ 205 7| gal, plonas ir ne kažin kaip sudėtas. Visa Basiuliškių 206 7| kurkti varlės begaliniuose kaip jūra plotuose. Tyrelis smilko 207 7| iš dangaus, tokio žemo kaip slogas virš galvos, rinkosi 208 7| Neatsimenu. Miegojau kaip užmuštas, be sapno. O gal?..~ - 209 7| žmogų ant visados. Aš tai kaip šiandien atsimenu: boba 210 7| tai, sako, landė visur kaip žiurkė po pašalius. Ir tai 211 7| šūvių išvarė? Sieną sugrąžė kaip sietą. O kur reik, nepataikė?~ - 212 7| kur reik, nepataikė?~ - Kaip nepataikė? Ogi čia kas? - 213 7| Ar kiaurai peršovė?~ - Kaip čia pasakius? Ne kiaurai. 214 7| šeimyna pusryčių.~ Jonas, kaip vyriausias artojas, savo 215 7| nepersidirba, nes dauguma mašinom, kaip pjaunamom, grėbiamom, sėjamom. 216 7| kitokio darbo prasimano, kaip būdavo seniau. Doveika viską 217 7| ir pasilaiko. Beveik nėra kaip ir išeiti. Iki pietų Tilius 218 7| daugiausia. Jonas mat įdiržęs kaip šikšna, tingus pasislinkti, 219 7| keturkampį. Dar kili pastatai, kaip malkinė, vazaunė padargams 220 7| slaptose tūno užkištas ilgesys kaip lik to palies tolimiausio 221 7| buvo apsėdusi vienkiemį, kaip ji apsėda kartais pavienį 222 8| šiaurę tūtuodamos gulbės kaip sidabro grandinė tyrai nuauksintu 223 8| suiro ir susimetė krūvon kaip darni paukščių rikiuotė, 224 8| vydamosi saviškius.~ Ji buvo kaip stirna jauniklė, žadinanti 225 8| vyšnių, kurios butelį Julė, kaip apdairi ir visą namų tvarką 226 8| kiekvienu, pašnekėdamas gražiai, kaip tokiai dienai pritinkama. 227 8| atmeta galvą grakščiai, kaip temokama tokiuose metuose, 228 8| gardų kartis. To šventiškumo kaip ir nesimatė tvartuose, nes 229 8| jis tau snūduriuos. Jis kaip gaidys, jausdamas vanagą, 230 8| neišvažiavo - brikelė tebestovi, kaip grįžo iš bažnyčios. Ir eržilas 231 8| Parsidrieksit perkarę, kaip vižlai.~ - Tavęs vis 232 8| susės tie už stalo, o ta kaip driežas, prie akmens prisiplojus, 233 8| aplink gyvens ir dainuos. Kaip kraujas iš prakirstos gyslos 234 8| prakirstos gyslos nulašės sula, kaip meliodijos iš anos paslaptingos 235 8| žibuoklin pluošteliai ir baltų kaip sniegas palazdžių. Ir saulės 236 8| karšta džiugesio banga, kaip saulė išlipusį iš šaltos 237 8| iki medžių viršūnių! Oi, kaip aš noriu pasisupti!~ 238 8| Aukščiau, aukščiau! - rėkė kaip pablūdusi mergaitė. Pabrukusi 239 8| Ir debesys prasiskirtų kaip atklanės, ir išverktų sutvenktą 240 8| nesibaigiančią dar lig šiol. Ir kaip ji gali baigtis, būdama 241 8| gyventi, remtis į ką nors, kaip Agnė dabar remiasi į jo 242 8| baigusis jų kelionė tą skaisčią kaip purienų žiedai pavasario 243 8| besąlyginį priklausomumą sau ir kaip brangią savastį siekėsi 244 8| pamažu išnyko. Jis išblyško kaip laikraščio skiautė, numesta 245 8| niekad. Geriau mėšlą mėšiu kaip mėžęs po senovei. Visą amžių. 246 9| policijon - policijos rankose kaip nusikaltėlis. Vachmistrai 247 9| to, kerštinga. Jis turėjo kaip nors gelbėtis - pabėgti, 248 9| krypavo atgalios lygiai taip, kaip buvo atkrypavę.~ Jis 249 9| aptrauktas botkotis taip pat. Kaip galios ženklas ir įnagis 250 9| koks nyksta, ar kumelį, kaip pats sakai, iščystyti reikia. 251 9| slenksčio, savo kojas išmetęs kaip netikusius pagaikščius. 252 9| danguje. Kambary buvo tylu kaip vidury miško, kai vidudienio 253 9| parengta žodžiui. Ji stovėjo kaip šmėkla kokia, įžengusi be 254 9| tįso iki lovos. Ji smego kaip iešmas nuo dailios, šilkine 255 9| veterinorium tuo pačiu, kaip gyvulių draugai, paėjėjo 256 9| ari žemę. Ot aš tai žinau, kaip gyventi.~ - Visi žino, 257 9| Kiek tik nori. Mergos kaip lydekos, dobilėli tu mano. 258 9| krimst, kriaukšt! ~ - Tai kaip daina?~ - Nieko sau. 259 9| O dabar nebėra.~ - Kaip nebėra? - įsižeidė Laurynas. - 260 9| laipsnį ir pavardę. Kariškai. Kaip tavo pavardė po tėvais, 261 9| tipas nesijuokia?~ - Kaip jis gali juoktis, jei jam 262 9| jei jam ašaros rieda? Ve, kaip pupos.~ - Tai ko tu bliauni, 263 9| Sėdi už stalo ir kriuksi kaip kiaulė, manydama, jog laidary 264 9| ten, atspėjai. Pataikei kaip pirštu į debesį. O ar atsimeni, 265 9| į debesį. O ar atsimeni, kaip pas mano tėvą žalmarges 266 9| Sąnariai suglebo. Visas kaip mazgotė pasidarė. Šlubis 267 9| Netruko žinia ateiti, kaip vienas iš pamiškiečių susidomėjęs, 268 9| degutu priveltos, kad nė kaip prieiti nebuvę. O jau snukis - 269 9| prieiti nebuvę. O jau snukis - kaip tekinio stebulė išdegutuotas. 270 9| nebūtų atpažinę. Kur jau.~ Kaip jis ten atsiradęs, tai visiškai 271 9| šonai aplamdyti ir pagirios kaip šunio iš veselios. Skarom 272 9| veselios. Skarom apmuturiuotą kaip bobą, kad nieks nepažintų, 273 10| klausė pačios:~ - Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? 274 10| darbo jis negaus.~ - Kaip ir praverstų. Tamstai strėnos 275 10| Ne vieną birkavą esu kaip šilką nutaisęs. Moterys 276 10| darganas, ar galu mėnesio kaip nukirsta.~ - Esu sėjęs. 277 10| negalėjom sukartoti. Žemelė kaip pelenas, perdžiūvusi ir 278 10| Mūsų duktė, kad ir tvirta kaip išdaris jautis, nebespėja. 279 10| Toks užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė. O sako, 280 10| Ji buvo lygiai tvirta, kaip ir negraži. Nuo jos žingsnių 281 10| išėstas, tamsus ir platus kaip duonkubilio dugnas veidas 282 10| akys vartėsi dideliuose kaip slyvos baltymuose.~ Vaikis 283 10| senos ir pagirtos vietos, kaip Basiuliškių vienkiemis.~ 284 10| nuo amžių išgraužta vaga, kaip vanduo upėje, užgožtoje 285 10| kiaulės veisėsi ir dauginosi, kaip ir paukščiai, nesulaikomai 286 10| Kol jie tavo klėty, tai kaip ir tavo. Bet neilgai jie 287 10| tikrai, moterys nustebo, kaip anksčiau to nesumetė, kai 288 10| kad ir taip esi plikas kaip kuilio bamba.~ - Nesigirsiu. 289 10| žengdamas turėjo mesti į šoną kaip kobinį kokį, vaikio, matyt, 290 10| gerą šviesą. Lajaus gabalai kaip girnapusės sulydyti šimtui 291 10| volioti po žolę ir kutenti kaip pašėlęs. Pasivoliojo net 292 10| rauplės visus septynius kaip su dalgiu paguldė žemelėn. 293 10| Piemenė ne piemenė, o merga kaip staklės subudavota ir nunokus 294 10| varloži. Vyras išaugsi kaip pečius.~ Moters akys 295 10| sustembo. Rankos tokios kaip verstuvės. Visas augimas 296 10| nesiklojo pagal jo valią, kaip visa kita. Tačiau laukdamas 297 10| kol koją įkėlė valdžion kaip valsčiaus tarybos narys. 298 10| patikėto čereslo. Ir gyveno sau kaip niekur nieko. Su siaubu 299 11| Basiuliškės staiga paliko kaip karvė be uodegos, Laurynui 300 11| Doveika toks jam tesąs ponas, kaip ir Žebris prie būdos antai 301 11| pieninėn buvo niekas kitas, kaip atvanga ir poilsis tokiu 302 11| klojosi išilgai kelio ir namo, kaip tik toje vietoje, kur žiemą 303 11| dėdės mirties. O tokią dieną kaip tik išpuola, - išaiškino 304 11| toks pat jaunas ir traškus, kaip rytas ir tie žiedai, ir 305 11| tie žiedai, ir svaigus, kaip jų susitelkusi kvaptis. 306 11| sprogstančių karklų tankynėje. Kaip tamsa, kritusi iš aukšto, 307 11| tamsa, kritusi iš aukšto, kaip tvanki ir aistri naktis, 308 11| kurios iš čia buvo ne toliau, kaip gera ariama varsna, ir girdėjo 309 11| Jos ir išsirengusios buvo kaip bažnyčion, gėlėtom suknelėm 310 11| jis turi keltis. Su aušra, kaip ir visi dori kaimo darbininkai. 311 11| To nieks nepasakys. Ir kaip ji atrodė toje patalpoje, 312 11| Kuom jis ją suviliojo ir kaip jis ją gundė, tas žilis 313 11| nebesiskundė, net Petrui, kaip buvo įpratęs. Tuo atžvilgiu 314 11| Ir net nustebo pamatęs, kaip toli jon pasivaręs ir įpratęs, 315 11| kurion pusėn jam atrodė kaip praradimas. Jis nesusigraibė, 316 11| kartu su daugybe kitų mūrų. Kaip ir pylimas, iškeltas ir 317 11| kaminas išdygo virš pastatų kaip tikram fabrike. Be šešių 318 11| lūpas.~ - Taigi kas? Kaip Gužienė, mūsų geradėja, 319 11| staiga jį persmelkė purtanti, kaip svaigi pagunda, mintis. 320 11| Aš vis ketinu. Bet nėra kaip. Gal kurį šeštadienį.~ - 321 11| Ir tu būsi?~ - Aš juk kaip ir namie. Kas man?~ - 322 11| skambliojančią kumelę, jis nustebo, kaip iš karto nekilo tokia puiki 323 11| ir svaigime. Ir iš tolo, kaip nuo kalno žvelgiant, jos 324 11| mintis jam labai patiko kaip nauja ir išradinga. ~ 325 11| apyrankėmis laikrodėlių. Kaip tik ant jos riešo toks smagus 326 11| kibirkščiuodami, lygiai taip, kaip saulėleidžių gaisras pro 327 11| iš po stangių ir vešlių kaip dvi vantos ūsų. Atrodė, 328 11| tamstele, arba nuo gydytojo, kaip dabar sakome.~ - Kam 329 11| Aš ir nežinau... Kaip čia pasakius? Gal jūs, panele? 330 11| minėdama tokius žodžius, kaip koty, paris, levendel, esencija. 331 11| prakeiktoje krautuvėje, tylioje kaip koplyčia vidurnakty.~ - 332 11| ir įdegę veidai stagaravo kaip vieversio pūkais retais, 333 12| apsidengė skystu žalumu, kaip žalias pelėsių valktis ant 334 12| Tai elektra - sakė. Tokia kaip miestuose. Elektrą padaro 335 12| pamėginsim. Vagą padarysim tiesią kaip stygą. Vanduo nubėgs iš 336 12| dulkėmis nužviegusi juoda kaip kurmis mašina. Ir už laidarių, 337 12| nuotolyje, bet ne žalsvą, kaip turėtų būti, o raudoną, 338 12| nieko kito ji nebeatsiminė kaip reikiant. Nerimas ją apniko, 339 12| pasakė:~ - Būsim jau kaip šaute prišovę.~ - Ar 340 12| matytis. Tie žodžiai įsirėžė kaip įpjauti medžio žievėje ir 341 12| žmogus gaišta, ir stebėjosi, kaip ta mintis ją taip vėlai 342 12| ir atvežiau. Jau kad ir kaip, nebūčiau palikęs vidury 343 12| Kiek čia pačios sunkumo, kaip gera ankštis - arklys nė 344 12| taip sakant, ne dėl pinigo kaip kiti. Va jei, duokim, painiojasi 345 12| kraipytis į šonus. Arklys ėjo kaip jam patiko, išnaudodamas 346 12| skubinosi plona ir šmaikšti kaip vijurkas mergiščia, kurios 347 12| dabar jau jie sumigę, ir kaip juos prikelsi?~ - Jie 348 12| Jie keliasi taip anksti, kaip nežinau kas. Dar beveik 349 12| kad visi tokie miegaliai kaip tu? ~ Atėjo jų motina. 350 12| Šviesiaplaukė, šlakuota, liauna, kaip karklo vytelė, rudom blauzdom 351 12| paauglio piemens, nespėjus dar kaip reikiant nė įdienoti. Visi 352 12| ranka sausa ir kieta ir kaip vyrui maža. Ir pūslėmis 353 12| Ir pūslėmis nesudirbta kaip kaimiečio.~ - Tikrai, 354 12| Už ką dėkoti? Tai mano kaip ir darbas. Jeigu panelė 355 12| stačiai priekin, sudarydami kaip ir slogelius virš akių, 356 12| vyriausiu ir, kad būtų kam ir kaip tą vyresniškumą pareikšti, 357 12| miegamasis toks ir pasiliko kaip iššluotas, net aidėdamas 358 12| Doveika nuo savęs pasiūlė kaip nors naktį kitą pavargti. 359 12| arba padėjėją atsiųstų ir kaip reikiant supažindintų su 360 12| nesusipažinęs su rašto turiniu, kaip būtų pasakęs jo įstaigos 361 12| ant žemės, kurią vyras, kaip savanoris, gavęs iš valdžios. 362 12| gražuolę be atsidūsėjimo kaip uogą murkt prarytų. Tegul 363 12| apsisukti porą kartų aplink. Kaip apsisuko ne viena ir šiandien 364 12| svajoti taip pat sėkmingai kaip ir apie filmus ir teatrą. 365 12| ryžosi spaustis ir pasidaryti kaip sužiedėjęs nagas, bet algelė 366 12| praslinko turbūt ne daugiau kaip dešimt tokių pat vežimų. 367 12| už mūsų laidarių kirtime, kaip nuberta.~ - Kad bijau 368 12| dugnu, užgožtą medžių, ir kaip tik netoli. Saulėje greičiau 369 12| artėjančios mirties ženklų. Kaip tyčia, darėsi beveik dienomis 370 12| skruostus prasimušė raudonumas kaip aušra pro išretėjusias medžių 371 12| save. Didelę, grandiozinę, kaip sakoma, gegužinę ruošia 372 12| besitrinančių vienas su kitu kaip vėžių kerna krepšyje - iš 373 12| dieną nenusivilko švarko. Kaip jis būtų atrodęs be švarko? 374 12| išstypęs bulvės daigas. Kaip jis atrodytų, nuplėšus nuo 375 12| nuplėšus nuo jo marškinius? Kaip sliekas, kaip kirmėlė, saulės 376 12| marškinius? Kaip sliekas, kaip kirmėlė, saulės nematanti. 377 12| vieton. Ji ir pasiliko, kaip buvusi, tik punkto vedėja.~ 378 13| iš jo sesers anapus miško kaip neparduotą veršį is turgaus, 379 13| Doveika jau nebemelšiąs jo, kaip jis melžiąs jo karves. Pilnas 380 13| kačiukai. Šeimyna jau knarkė kaip reikiant, bet jaunoji šeimininkė 381 13| išrūgas. Nieko lengvesnio kaip apeiti gėlynų takais pasisaugant, 382 13| melus nepasitaiko daugiau kaip trys ar keturi. Koks nutinka 383 13| kuriems nelemta pasikartoti. Kaip nėra pakartojama jaunystė 384 13| ragana ta, barškinosi puodais kaip ant patyčių. Knietė labai 385 13| ji šukuojasi? Apsileidusi kaip telyčia nekreiktam tvarte 386 13| pėdas statydama į vidų, kaip žalmargė iš ganyklos, tešmens 387 13| ir sukosi. Ji skriejo oru kaip karuselėje, ir ji buvo lygiai 388 13| audinį tvinkčiojo kraujas kaip suspaustas garas akliname 389 13| ramaus lentinio stogo gaudimo kaip kažin ko nepaprasto, nereikalingo 390 13| miegojau, tai miegojau. Kaip ežys savo kinyje. Negirdėjau 391 13| skalsą. Tokio gražaus lietaus kaip tik trūko žemelei.~ Jis 392 13| kėlėsi iš pajudintos žemės kaip smilkalų dūmelis, ir kaito 393 13| saulės laikrodžio plokšte kaip niekur nieko.~ Nejau 394 13| neapibūdinamai pilko trūnėjimo, kaip darbas ir poilsis po jo. 395 13| nesutalpinusiu daugiau kaip vieną dieną ir vieną naktį. 396 13| tolino. Jis buvo niekas kitas kaip atklydėlis iš tolimo krašto, 397 13| patirties.~ Jis stebėjosi, kaip gali rastis kitų minčių 398 13| gyvuliai ir žinojo, lygiai kaip ir žmonės, jo tvarką ir 399 13| ir žmonės, jo tvarką ir kaip skirstomas laikas, ir kam 400 13| dideliam darbui.~ - Daugiau kaip trisdešimt centnerių neįveiksim 401 13| spaudėsi į vešlią žolę.~ - Kaip bus toliau?~ - Kas?~ - 402 13| Nėra už ką.~ - Kaip jūs vienas įsikelsit? - 403 13| susidomėjo krūva maišų.~ - Kaip nors.~ - O gal padėti? 404 13| pasikraipyti ir mėtyti kojas kaip šaudykles. Ir šnekumėlis 405 13| tik pamanykite. Tik kažin kaip senis į tai būtų pasižiūrėjęs? 406 13| nuskrido per kiemą, ir ne kaip moteriškė rimta, ir ne šeimininkė 407 13| Savo liežuviu ir pliauškimu kaip kerais bus užtaisiusi pinkles. 408 13| kai nebebuvo nė kur, nė kaip pasislėpti. Bjauri gėla 409 13| ypač didysis. Jo nagas - kaip anglis pajuodęs, ir iš panagės 410 13| prasisunkęs.~ - Ai ai ai. Kaip tu juos įkliudei?~ - 411 13| jis sekė įkandin, lygiai, kaip buvo sekęs pereitą naktį, 412 13| nuo lietaus. Ir nebebuvo kaip nė priešintis, nė spirtis. 413 13| kambarį ir padariusius jį kaip šiltnamio kampelį. Jo gale 414 13| matė ir save, didelį ir kaip stulpą grubiai nerangų. 415 13| Ji pakreipė galvą, kaip ir norėdama ją atremti į 416 14| mergaitės netraukia, tai ir nėra kaip stumti. Pažiūrėsim.~ - 417 14| griaustinio tai nė apsakyti nesą kaip. Trenkė į liepą. Nuo viršūnės 418 14| išdrebėjusios visą naktelę kaip epušės lapai.~ - Tau, 419 14| sukluso.~ Toji žinia kaip griūvantis medis visu smarkumu 420 14| prasidėjo jos gyvenimas kaip ugninės saulės kamuolys, 421 14| niekad nepakrypsta į vakarus. Kaip traškus ir svaiginamai baltas 422 14| skambėjo, širdis plėšėsi kaip įpūsta liepsna, kaip vėjo 423 14| plėšėsi kaip įpūsta liepsna, kaip vėjo pagairėje pakabintas 424 14| apsisukdama pasakojosi, kaip buvę ten ir kaip gerai viskas 425 14| pasakojosi, kaip buvę ten ir kaip gerai viskas pavykę. Vakaro 426 14| pavykę. Vakaro ji laukė kaip išganymo, vakaras turėjo 427 14| niekai. Staiga ji prisiminė, kaip mama sakė, jog teta jau 428 14| baisiausiai įžeista tų piršlybų. Kaip jos drįsta, tos senos moterėlės, 429 14| švenčiausią. jos vienos, kaip širdis ir siela tėra viena, 430 14| įdegusio sprando.~ - Kaip mane matai.~ Nuo pradžios 431 14| neviltis ją buvo suėmusi, kaip ji verkusi ir net pasiskandinti 432 14| Argi?~ - Ir pameni, kaip mes ketinome po jos šakom 433 14| pačiom akim. Ir aš galvojau, kaip būtų buvę gražu. Niekas 434 14| mintys. Užsimerkiu ir matau, kaip neša mane. O varpai skambina, 435 14| smarkus. Ir tavęs visi bijo, kaip ugnies. Neužmiršo dar, kaip 436 14| kaip ugnies. Neužmiršo dar, kaip tu trankei prižiūrėtoją 437 14| Niekis. Nuspaudžiau.~ - Kaip nuspaudei?~ Išsisukti 438 14| Išsisukti nebebuvo kaip. O manė nuslėpti, ir jau 439 14| švelniai paglostydama, kaip yra glostomas iš lizdo išimtas 440 14| lentynėlė, kur laikoma vaistų, kaip jodo ir kitokių, jei kas 441 14| tuojau kildami aukštyn. Kaip niekur nieko. O Gelažius 442 14| įgniaužime su dviem duobutėm, kaip tik suimti pirštais. Kamštis 443 14| žodis reiškia nieką kitą kaip degtienę, bet vaikams, klausantiems 444 14| didelis, baisus ir juodas kaip negras su peiliu, nuo kurio 445 14| spirdamas jam į blauzdą. Arba kaip tas su kukurūzine pypke 446 14| maža nuolauža, čia atvežta kaip akivaizdus įrodymas.~ 447 14| laiko. Jis lik stebėjosi, kaip šitoks netvarkingas jo jaunų 448 14| pavyzdžiui ir palyginimui. Kaip būtų daręs tėvas jo vietoje? 449 14| Pasiklausti jau nebebuvo kaip, nors ir didžiai knietėjo. 450 14| išmintingu, nė per daug gudriu. Kaip ir to prieraišumo, kurs 451 14| Svetimi kraštai jam tebuvo kaip ūkis, kuriame dirbdamas 452 14| vardan to, kas turės ateiti, kaip jauna motina, laukianti 453 14| kad pasotintų alkį. Bet kaip? Jis to nežinojo. Kur slėpėsi 454 14| niekino visa, kas ne jo, ir kaip tik dėl to, kad negalėjo 455 14| pažinimo našta. Jų laimė kaip tik rėmėsi akiračio siaurumu, 456 14| rėmėsi akiračio siaurumu, kaip tik ji puikiausiai tarpo 457 14| žinių gausume, o žinojime, kaip prieiti, tūnojo tasai magiškasis 458 14| tokia graži margaitė, ir kaip tau ne gėda vazotis su kareiviu? 459 14| Jis tik dabar tesužinojo, kaip baisiai buvo išsiilgęs moters.~ 460 15| nebūtų Krivickas prikibęs, kaip erkė karvei į tešmenį, kad 461 15| po teisybe, to šnekėjimo kaip ir nebūtų.~ Bet Krivickas 462 15| mat kaimyniškai norėčiau, kaip čia sakant. ~ Doveika 463 15| į kiaurą pilstai. Žinai, kaip yra tai, ir pabaikim vieną 464 15| manęs, o iš karto kreiptis, kaip į žmogų. Jei teisybė tavo - 465 15| pasikalbėjęs. o ne puolęs kaip šuva į blauzdą. Ir gal būtume 466 15| Tik šalto kraujo daugiau, kaip visuomet. Tą istoriją reikia 467 15| laisvas rankas ir patirti, kaip su grioviais.~ Be to, 468 15| numojo Tilius.~ O tas kaip tik labai ir paliko šeimininkui. 469 15| vyriškąją pusę jis vylėsi kaip nors įveikti, tai moteriškoji 470 15| rūpesčiams ir darbams.~ Ok, kaip jis mylėjo Moniką, savo 471 15| pirmais metais dar neužderėjo kaip reikiant, tai antrieji jau 472 15| po metrikų knygas ir tada kaip iš pirties, močiutės nuglostytas, 473 15| jis galės pasakyti Petrui? Kaip žiemą traukė skerspjūklį, 474 15| tarėsi ir spaudė rankas kaip seniausi draugai, prisižadėdami 475 15| kito neapleisti. Beveik kaip du jaunuoliai, susimylėję 476 15| ir atitaisyti jo nebėra kaip. Šiuokart niekam blogo nepadarė, 477 15| lenkti sparnai žybčiojo kaip peilio ašmenys.~ Šlubasis 478 15| juokiasi iš savęs piktu, gaižiu kaip sieros rūgštis juoku. Jis 479 15| Jis nori duoną užsidirbti kaip ir visi žmonės. Vieni žagre, 480 15| norėtų ją turėti. Tik nežino kaip. Buvo toks Pilvinis. Juodus 481 15| nuo namų. Namie gi pati kaip bravoro jautis, raudona 482 15| čia ateina ir pasilieka. Kaip šlubasis žiauriai suniokotas 483 15| puiki žmona tokiam žmogėnui kaip Doveika? Jis jau susitvarko - 484 16| gimnazijos.~ Jų būrys kaip lik traukė visų akį.~ 485 16| pagilinti ir išmonės pasisemti kaip miške, pelkėse ir prie vandens, 486 16| kurstys ugnį. Jie stengsis kaip galint išsiversti vietoje 487 16| pasimušti teks - to, kad ir kaip saugosies, neišvengsi. Smuklių 488 16| ir braidysim be kelnių, kaip gandrai. Juk bobų nebus 489 16| bobų nebus tenai, tėvel? Kaip manai?~ - Bobų tai gal 490 16| vaikinas pirštais ir burna, kaip jis gers, užsivertęs butelį.~ - 491 16| gyvatsnapi! Nutrėkšiu nagu kaip utėlę. Eik šen! Kas norit?~ - 492 16| mėčiojo rankomis. Jie lėkę kaip įkirsdami iš valsčiaus, 493 16| pamojus pirštu, nepuls visi kaip šunes prie numesto kaulo 494 16| podirvio molio ir baltos kaip sniegas saulėje smilties. 495 16| stuobriu, suspindo ežeras kaip milžiniška sustingusi akis.~ 496 16| žinoti, jei ištraukti nėra kaip. Miškas ežere nugrimzdęs.~ - 497 16| nenaudingo ploto - daugiau kaip penki šimtai hektarų. Po 498 16| užsimota, rodė tokie dalykai kaip svečių atvykimas. Net apskrities 499 16| niekad nesikėlė anksčiau kaip septintą, o šįryt viršaitis 500 16| žvelgdamas, nuolat juos tikrino, kaip buvo įpratęs tikrinti, ar