Part

 1    1|           viskas. Pažiūrėk, kokios rankos! - kišo Tilius savo letenas
 2    1|           sukukeno tartum ežys. Jo rankos kėlė pagarbą ir pasigėrėjimą.
 3    1|       pjovė pačioje pašaknėje. Tik rankos švaistėsi plačiai ir laisvai.
 4    1|          augo jo mintyse, kartu su rankos judesiu įkirsdamas kažkur
 5    1|            įsismagino paspjaudytos rankos ir kirvius leido iš peties.
 6    3|         Rėksnys atsilošė. Gyslotos rankos su baisiais mėlynais piešiniais
 7    3|           vaidinys. Kieno jis? Tos rankos ir išlenktas kaklas?~   
 8    3| prisidirbau. Žiūrėk, Agnyt, kokios rankos! Kaip šunies letenos. Laikas
 9    5|           valgomąją.~    Lukošiaus rankos visi bijojo.~    Tilius
10    5|        dūmų debesį ant skaudančios rankos. - Negi ir nežinojot? Juokiatės
11    7|           trumpų rankovių įveržtos rankos pamažu nusileido, jas brūkštelėjo
12    7|   nesiruošė priimti butelio iš jos rankos. Teko tad jam. O kamštis
13    7|       mergų kategorijos skirti. Jo rankos ilgos ir liežuvis apyilgis,
14    7|            Kai jie prasidės, visos rankos kibs į žemę, ją purens,
15    8|          pasiųsta erdvėn. Ir kitos rankos, lygiai nematomos ir tolimos,
16    8|         Agnė tvirčiau įsikabino jo rankos, ir jie pasitraukė į kelio
17    9|  painiojosi už pašalinių daiktų ir rankos graibstė ne tą, ką reikėjo.
18   10|      Vedėsi Striūnai ūkis. Ėjo nuo rankos gyvuliai. Jis ir nesiskundė
19   10|          namus. Toks vyras, tokios rankos ir širdis, - klebonas dar
20   10|             Darbai sekėsi, ėjo nuo rankos. Pavasaris išaušo gražus,
21   10|     stagarojo, ir kaulai sustembo. Rankos tokios kaip verstuvės. Visas
22   11|     minkštu įdubimu virš sulenktos rankos. Jeigu ne sesuo, jei ji
23   12|         išretėjusias medžių šakas. Rankos, pečiai ir šlaunys įgavo
24   13|    pasileido pirma, tempdama jį už rankos per kiemą ir, stabtelėjusi
25   13|         ant laiptelio, trynė juodu rankos krumpliu akis ir rąžėsi
26   14|            savo rankose, ir laimės rankos ją glėbė taip karštai, taip
27   16|   brangioji, - susigraudinęs siekė rankos Doveika. - Ar tu sugebėsi?
28   17|      klebono ranka pasigavusios. O rankos, ir pabučiavę, dar tuojau
29   17|          tartum žąsinas, kiekvienu rankos judesin ir žodžiu ar juoku
30   18|          tvirčiau pajusti neramios rankos spūsnį. Kieta, sunki ta
31   18|           ir minkštos, nesudirbtos rankos prisilietimas. Užteko pajusti
32   20|        paskutiniojo. Ir darbininkų rankos, ir sėjėjo giedriai žibanti
33   21|           kaip čigonas griovkasys. Rankos jo tai nelyginant žagrės
34   21|            kvepiančios mosties. Gi rankos, tai nežinau, ką su tokiomis
35   22|      kartais pavedąs po žudikiškos rankos kirčiu. Pastatąs ir paliekąs
36   23|            ji neuždedanti švelniai rankos ant peties, kai jis pašaukiąs
37   24|          Dirbsiu kaip dirbęs. Mano rankos dar tvirtos. Dar dešimtį
38   26|           Ar jis tik neprivėrė jos rankos, užtrenkdamas duris? Per
39   27|     statinėje. Su rankšluosčiu ant rankos, nuolankus ir įsitempęs
40   27|         jis nebežinojo, kur pulti. Rankos bejėgiai nukrito prie šonų.
41   27|           numetė. Pasižiūrėkit! Jo rankos kruvinos.~    Liaudis gūžčiojo
42   27|            Jis puolė ant ištiestos rankos, leidžiančios vieną po kito
43   27|      betrūko, ir būtų išvengęs tos rankos. Jie susidūrė ir krito abu.~    -
44   27|         savo sugadintos kojos. Bet rankos jo buvo kietos ir vinklios,
45   27|           kad beveik neskauda. Jos rankos taip nuostabiai švelniai