Part

 1    1|        sakai, Veronika jau ruošia mums užkandą? - klastingai merkė
 2    2|    abejingiausiai tarė:~    - Kas mums? Kirvius už juostos, tarbas
 3    2|              Tegul sau kerta, kas mums?~    - Jis jau nekirs, nebijok.~    -
 4    2|         paklausė:~    - O po kiek mums mokėsit?~    - Po kiek?
 5    2|           tą ir norėjau sužinoti. Mums neskubu. Tą patį mes paimsime
 6    2|     skubat, mes to galim nežinot. Mums tai nekliudo. Mes turim
 7    2|           direktoriaus.~    - Kas mums direktorius? Jis sau, o
 8    2|        Žiu, ponas nežino, po kiek mums moka!~    - Nugi po litą
 9    3|       knabę lakti, tai ir dainuot mums neužgins, - šiaušėsi apstagaravusiais
10    3|         Mes geriam ir žibalą. Kas mums? - pasigyrė Tilius.~    -
11    3|        niekina uniformas, bet kas mums? Svarbu, kad gerai ir pinigo
12    4|         snaudaliai! Brangią žinią mums atnešė. Aukso žinią. Į sveikatą
13    4|             Vyreliai, gerus metus mums žada. Valdžia kur imasi -
14    4|       kaklą prie burnos Tilius. - Mums, darbininkams, ir iš viso
15    7|   Laurynas. - Čia ponybei, o kaip mums, tai geriau pro virtuvę.~   
16    7|     gaidys dabar su bobų būriu. O mums dar geriau. Ir išeini, ir
17    8|           tai pali įbėk ir išnešk mums porą pakelių "Regatos".
18    9|            visus degtindarius. Ką mums tai reiškia? Ir kuris ten
19   10|           pasikasa į kūtes. Andai mums išvilko peniukšlį. Ir šuva
20   10|           Motin, kaip mislini, ar mums nepraverstų? Pas medsargį
21   10|             Kas buvo tas, pasakyk mums, tu, sterva?~    - Jei nepasakysi
22   10|      sterva?~    - Jei nepasakysi mums, savo gimdytojams tikriesiems,
23   10|            kad, tėveli dvasiškas, mums netinka jis į žentus, -
24   11|       matau, jo paisot.~    - Kas mums? Mes tik padieniai.~   
25   11|         Čia jau kita sritis, nors mums taip pat gimininga. Čia
26   12|          Taip, mane atvežė.~    - Mums pasakė Krivickas, užėjęs
27   13|      kaktų.~    - Bėgam! Ištrinks mums nugaras. Lendam po tuo medžiu.~    -
28   16|     ponybė ir išsiskirstys. O kas mums iš to? - spjaudėsi vyrai,
29   16|        nusilenkė viršaitis.~    - Mums mat toliau.~    - Užtat
30   17|         Doveika, sako, pasakyk ir mums, kur tokios gražuolės auga.
31   17| nepavyksią. Nunuodysim sunis, kas mums, įsismaginęs troško inžinierius.~    -
32   17|        žmoną.~    - Laikas jau ir mums, žmonele, pailsėti.~    -
33   20|                 Nagi, žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~   
34   20|           tikrai neis čia. Ir jie mums netrukdys.~    - Ne. Jiems
35   20|           jis ten.~    - Laurynas mums nepavojingas, - ji susimastė.
36   22|            įspėjo mergaitė. - Jis mums langą akmeniu išmušė.~    -
37   23|       mokanti prieiti.~    - Argi mums negera taip?~    Jis manė,
38   23|    įsigalės ruduo?~    - Ir ruduo mums tarnaus. Ir žiema taip pat.
39   23|        tave turėsiu. Ir žiema bus mums maloni ir palanki. Mums.
40   23|           mums maloni ir palanki. Mums. Ar tu girdi? Kitaip negali
41   24|  viršaičiu perrinkti.~    - O kas mums darbo? Alaus stiklinė tikrai
42   26|      visad maniau, kad tu iškrėsi mums kokią nors šunybę. Vyras -
43   26|      samdinys. Imk ir pasakyk, ką mums daryti, nes kitaip bus blogai,
44   26|       žinią tau atnešu. Ši naktis mums vieniems tepriklauso...~   
45   26|     bėkime iš čia. Aš dirbsiu, ir mums visko užteks. Monika, tu