Part

 1    1|             galėtų jomis užkloti pusę stalo, trumpais storais pirštais,
 2    1|      nepaprasta?~    - Pareinu, o ant stalo laiškas. Nepaprastas laiškutis,
 3    3|             eiguvoje. Pasiskleidė ant stalo popierius, pabraižė juos
 4    3|               šikšninę tarbą kapt nuo stalo ir pro duris. Bene sugautų?
 5    3|        suglamžytą pinigą ir tėškė ant stalo. Jis turėjo iš ko ir leido
 6    4|           atlapą, o antrąja siekė nuo stalo butelį. Butelio nesugraibė,
 7    4|      virtuvėje, apkabinęs Milę. - Ant stalo prieš veidrodį, tarp visokių
 8    4|             Kėdės stumtelėjimą, duslų stalo atsitrenkimą į sieną. Žiovulys
 9    5|             pypkę. Ir alus lašėjo nuo stalo ir gėrėsi, nepalikdamas
10    5|           dienoms. Nieko stipraus ant stalo. Jie tik pavalgyti buvo
11    6|               ačiū.~    - Prašom prie stalo.~    - Jei šaukštą atsinešei,
12    6|            Agnė? Ji greitai dingo nuo stalo. Pasilikti ir mikčioti visgi
13    7|             šlubasis parodė kėdę prie stalo, padengto žaliai gėlėta,
14    7|         lenktinį peilį pasigalandęs į stalo pakoją, raikė duoną tokio
15    7|           pusryčių metu ir prie pietų stalo, nežymiai pažvelgdamas į
16    8|              su šeimyna sėda už vieno stalo ir daužo velykaičius. Tai
17    8|             kėlėsi vyrai nuo gausybės stalo ir vilkosi į savo kamaras.
18    8|            žmonėmis. Tai susės tie už stalo, o ta kaip driežas, prie
19    8| pavandeniavusiom akim klaidžiojo virš stalo, kaišiodamas burnon ragaišio
20    9|      Kvatojosi, net atsilošdamas prie stalo, aptraukto žaliu popierium
21    9|          geriausio ant gausaus vaišių stalo. Ir juos dar paragina pati
22    9|               mieli, - sodino juos už stalo ir skubino pilti stiklines.
23    9|            tavo žmogus?~    - Sėdi už stalo ir kriuksi kaip kiaulė,
24   10|            Senis su pačia sėdėjo prie stalo, o jų duktė stačia prie
25   11|            sodnelio ir patį sodino už stalo. Viskas ten ėjosi gerai.
26   12|           rytą, sėsdami prie pusryčių stalo.~    Ir, jai bedėkojant
27   15|              pakvietimas atsisėsti už stalo sujaukė jo užmačias, atėmė
28   15|             pasispyrusi, skrido kiton stalo pusėn. Doveika, nepakęsdamas
29   15|             buvo likę, ir vienas prie stalo Krivickas apmaudui užlieti.~   
30   16|               įsmeigus suomišką peilį stalo lentoje. Ir pasimušti teks -
31   16|             pusryčių, nors prie Dievo stalo eik.~    - Ot tai tau. Kur
32   17|          Kažin ko ypatinga nebuvę ant stalo, nes jie užgriuvę netikėtai.
33   18|         galvon.~    Ir kuris ten prie stalo gudravo, neva guosdamas
34   19|        Išgėręs buvau. Tai ir sėdau už stalo rašyti laiško. Rašau ir
35   22|          išgirsti susirinkusieji prie stalo, išnaudodami retą progą.
36   22|            kada sušluos trupinius nuo stalo, ir tada juos surinkti.
37   22|       trupiniai tenka nuo anos puotos stalo? Nuo anos? Ne. Ir kas turėjo
38   22|             ant šono ir užknarkti. Už stalo snaudė Jonas, o jo draugas
39   22|        laisviau. Nieko netrūko ant jų stalo, nieko. Dievo dovanos buvo
40   23|             pusryčių metu prie bendro stalo virtuvėje. Jų akys susitikdavo
41   26|          klojimo vaikas. Jį kvietė už stalo sėsti ir kartu papietauti.~    -
42   26|     išsiskirsčiusi. Jo dalis vėso ant stalo. Ir šeimininkė stovėjo,
43   26|             su šeimininku. Padėti ant stalo laišką. Taip. Autobusas
44   27|               palikdavo pusėtinai ant stalo. Prie jo šoko išsičiutnijęs