Part

 1    2|        ir bjauriom žiurkės akim senis.~    - Tavo lašinių atsipjausiu.
 2    2|        spragino mažąsias akutes senis su žiurkės pažande. Kad
 3    2|        ir tik tada kalbėti.~    Senis visai apkvaito, o miškakirčių
 4    2|      braukti Pleikiui per nosį. Senis pasitraukė. Raudonasis Petras
 5    3|         dovanas, sėmė ir dorojo senis eigulys, dabartinio tėvas.
 6    3| įsmigusį aštrų kalaviją nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip švelniai
 7    3|       nedraugišką priėmimą.~    Senis Baikštys prunkštė begėdiškiausiu
 8    3|       tiko šešių hektarų ūkiui. Senis jau nieko nevaliojo padaryti.
 9    4|          sakau, užbėgsiu.~    - Senis išgerti eina, o senutę palieka
10    4|        Nebūtų įveikęs. Stingrus senis. Nepersidirbęs per amžių.~   
11    5|  pusbonkio. Ant ratų pasilipęs, senis mojavo rankomis ir bliovė
12    5|     Susirinkit!~    Už puslitrį senis šaukė visam turgui lyg kunigas
13    7|      prisijaukinti iš anksto. O senis, matyt, gerus šautuvus laiko.
14    9|  erzinamas šuva. Velnią galvojo senis. Jo blakstienos tankiai
15   10|    vyras ir pasiprašė nakvynės. Senis Striūna, parėjęs iš jaujos,
16   10|     aplaižė medinį šaukštą.~    Senis su pačia sėdėjo prie stalo,
17   10|       dulka vilnos.~    Pabuvęs senis klausė pačios:~    - Motin,
18   10|                Tas pats, - mojo senis dukters link, kuri klausėsi
19   10|    juokais nustebo pamatęs, kad senis sakė tiesą apie dukterį.
20   10|      laikė priekines kojas, kol senis prisitaikė ir, apčiupinėjęs
21   10|    klojimo ir supylus į maišus, senis paklausė, kur nuvežti.~    -
22   10|   Vaikis sekė įkandin - padėti. Senis turėjo savo nusistatymą
23   10|        nuo vieno prie kito.~    Senis graibstėsi vadžių, traukdamasis
24   13|       pritūpti už žalitvorės. O senis nesėdi ant suolelio po tuo
25   13|      pamanykite. Tik kažin kaip senis į tai būtų pasižiūrėjęs?
26   15|           Nieko sau moterėlė. O senis žvaliai apsisuko.~    -
27   17|  pasirodė itin keista, kad toks senis, kad ir Dievo padedamas,
28   18|             AŠTUONIOLIKTAS ~    Senis dar nemiega. Vartosi, girgždina
29   18|     katės žingsniais atšlepsėtų senis ir atsisėstų šalia. Juo
30   18|         laikas būtų susilaukti. Senis svajojo apie sūnų, kurį
31   18|    mylima žmona. Dieve tu mano! Senis iš proto ėjo kaskart didžiau.~   
32   18|          Tai kas čia blogo, kad senis atsigulė?~    - Tiek tau
33   21|          Kas man belieka?~    - Senis, žinoma. Kas tau belieka? -
34   22|    paramos:~    - O kas jai tas senis? Ar jaunų vyrų trūksta mūsų
35   22|  Laurynai, jūs muštumėtės? ~    Senis kniustelėjo galvą, lyg arklys,
36   22|    uždegė. Jam buvo neaišku, ar senis taip nusilesęs, ar apsimeta,
37   22|         mažiau už jį.~    - Kai senis užmigs, aš ateisiu pas tave.
38   23|     Monika - kad jos vyras toks senis. Vai Dieve, visi.~    Lyg
39   24|         už visą prarastą laiką. Senis jį tampė už skverno. Jis
40   25|         nušleikštino jos širdį. Senis išvažiuoja, ir Monikai visa
41   26|      kaip sakė šlubis Laurynas. Senis kai ką nuuodžia - šnabždėjo
42   26| priklaupusios ant grindų.~    - Senis negrįžta. Štai laiškas,
43   27|          Lyg didesnei apyjuokai senis savo veidą skuto, kai senelė
44   27|         balsu meldė pasišiaušęs senis, su ginklu vienoje ir lempa