Part

 1    1|             painioja kažin kas tau kojas. Ir tik paskui pradedi atitokti,
 2    1|   negailestingu, akmeniniu svoriu. Kojas išlenkė, pečius nuleido,
 3    2|        vyras, džiovindamas šlapias kojas prieš ugnį.~    Žiurkės
 4    2|         ant kūjokų ir nuolat daužė kojas į pasipainiojančius kelmus
 5    4|                Rodos, kad turi dvi kojas, nors vieną ir trumpesnę.
 6    4|       nukando bent žodį ir pavilko kojas, tutinėjo artyn. Tik šlubasis
 7    5|          nugarą atrėmęs į sieną, o kojas ištiesęs kaip ienas, ir
 8    7|           šono. Atidžiai nusitrynė kojas į plaušinį ir nuleido ant
 9    7|           ir taip smarkiai mušdama kojas, lyg pasiryžusi jas suvaryti
10    8|          ir aukštinelki pasidrėbė, kojas užkėlę ant galų su visais
11    8|       šonus, tvirtai pražirgdžiusi kojas.~    Ji mat namų sargyboje.
12    9|       prisėdęs ant slenksčio, savo kojas išmetęs kaip netikusius
13   10|          Zuzana ir laikė priekines kojas, kol senis prisitaikė ir,
14   10|           kalėdoti. Ir puolė jam į kojas, melsdami susimylėti ir
15   11|           užėmusi kvapą, pakirtusi kojas ir po to likusi juoduoti
16   11|         vadžias, išmetus rankas ir kojas, užsimerkus ar įsižiūrėjus
17   12|            Kai jis tingiai nuleido kojas nuo šalydrangio ir išlipęs
18   13|      rankomis į jo alkūnę, parietė kojas ir bandė jį palenkti žemyn.
19   13|        atsimušęs į žvyrą, plovė jų kojas. Vėsi banga tarpais siekė
20   13|      vagoje, plačiai pražirgdinusi kojas. Viena ranka įsisprendė
21   13|        ratų galą ant dugno lentos, kojas nukorusi žemyn. Tilius sėdėjo
22   13|        patraukė dobiliena. Ji supo kojas ratų gale. Tekiniai minkštai
23   13|     dailiai pasikraipyti ir mėtyti kojas kaip šaudykles. Ir šnekumėlis
24   13|    pasislėpti. Bjauri gėla pakirto kojas ir krūtinėje pasidarė šleikštu,
25   14|         prisėsdama. Rasa plovė jos kojas, šakos prisiliesdamos kedeno
26   14|           prie viralinės ir aunasi kojas. Julė šaukia vakarienės.
27   15|            ir smukdė nuotaiką. Lyg kojas būtų spaudęs perdžiūvęs
28   16|           susėdusių ant grindinio, kojas nukorusių žemyn, rūkančių
29   16|          vaškiniais lapais, traukė kojas aukščiau kelių. Įmintoje
30   16|            samana prieš einančiojo kojas, ir jis jautėsi lyg duobėje,
31   17|    švelniausių jausmų ir pagatavas kojas nubučiuoti. O ji tai pavargusi,
32   17|          dieną Doveika puolė jai į kojas ir pasisakė taip ją mylįs,
33   18|        mergaitės, lėtai statydamas kojas, saugodamas neužsiversti
34   19|        važiavęs pas tėvą, puolęs į kojas ir prašęsis priimti. Tik
35   20|           peteliškės ir, įklampinę kojas ir sparnus, nebeištrūkdami
36   20| neapskaičiuojama galia pančiojo jų kojas ir našta kaip kalnu užsivertė
37   21|         kartu. Kaip ranką, taip ir kojas statė nejučiom. Jie leidosi
38   22|            skubinosi dvi netvirtai kojas statančios žmogystos. Jiems
39   24|            stovėdavo, permainydami kojas, įtraukę kaklus, po kelias
40   24|      uogavimui išsibaudusių moterų kojas. Susirenkančių iš visų pasviečių,
41   24|         kilo drąsa ir narsybė, o į kojas leidosi sunkumas ir traukė
42   24|           spėjo pamatyti jos basas kojas, numirgančias tolumoj ir
43   26|      rėmėsi pečiais į durų staktą. Kojas nusmelkė negalia. Jas traukė
44   27|          įsirėmė rankomis į šonus, kojas išskėtė ir atsilošė. Jo