Part

 1    1|        išvertę savo krovinius prie upės. Jos pakraščiu, šiek tiek
 2    1|         pušim. Miškas traukėsi nuo upės tokiais plotais, kokius
 3    3|      grandinių. Vyrukai gėrė juodą upės vandenį, mito žemuogėmis
 4    3|            ir lieknais, žliaukiama upės ir užtverta tyvuliuojančio
 5    3|            buvusios jaujos.~    Už upės, Basiuliškių vienkiemy,
 6    3|        kalnus, renčiami tiltai per upes ir pylimai per balas. Jis
 7    3|        praplėsdama tuščią tarpą su upės juodalksniais ir pora telefono
 8    4|            kalnas prietema lipo iš upės, juodalksnius prilenkdama
 9    4|  šeimininkė spėjo nugirsti, kad su upės prakasimu nesibaigs. Prasidės
10    6|       labiau sugniauš kaimelį prie upės, tarp miškų.~    O ten,
11    6|     pavakario saulė variu blizgėjo upės posūkyje, sužiebė liepsnas
12    7|                  SEPTINTAS ~O ten, upės ištakose, ežero pusėje,
13    7|       Rykavo pempės pakalnėje. Nuo upės sklido ūžesys, tilto poliai
14    7|         gelsva smiltimi.~    Ir už upės, kur žvangėjo kalvio priekalas,
15   11|            gaiva, tartum reginys į upės sietuvą su dangaus mėlyne
16   12|            aplink išteriojo, ir už upės, kur nuo amžių ramiai snaudė
17   12|       sūnus.~    - Upę kasti... Ar upes kas kasa? Jos pačios išsikasa
18   12|            kieno nors daržinėje ar upės vingyje, šieną nupjovus.
19   12|             Sutemos tirštai gulė į upės klonį. Iš jo pasikėlė rūkas.
20   12|        tartum iš žemės vidurių, iš upės, paskandindama tilto rentinį,
21   13|            pagaliau tapo ištisiniu upės šniokštimu. Miškai ir visas
22   13|          jo. Ten, už tilto, anapus upės, už blizgančiai tamsių juodalksnių
23   14| blizgančiom akim, ji žvelgė anapus upės, kur ant kalno, tarp aukštų
24   15|            pakalnėje, juodu, ramiu upės vandeniu, su namais toliau
25   16|        drąsiai galėjo traukti prie upės ir pradėti. Taip skelbė
26   17|             Jie sėdėjo po medžiais upes vingyje, kur status nugriuvęs
27   17|       katiliukais.~    Miške, prie upės, sausesniame jos krante,
28   19|          miškų viršūnių iki juodos upės sietuvos. Sustojęs klausėsi
29   20|            rasti tam pavyzdžių. Už upės dainavo mergaitė, kaip žolė
30   21|           kelią ir aukštumą anapus upės. Jei ji tik to norėjo.~   
31   21|     pasiliko ir kodėl neišėjo prie upės?~    Būtumei gyvenęs pas
32   22|      pavasario dvelksmas miškais į upės slėnį, anuomet lyžtelėjęs
33   22|             Jis skendo naktin, lyg upės sietuvon. Nėrėsi iki pažastų,
34   22|           su visais rėmais.~    Už upės garsiai šūkavo. Triukšmas
35   23|     užuolankomis mišku, krūmais ir upės pakraščiu į lauką, kur jis
36   23|         traukte traukė nueiti prie upės, atsisėsti ant žolės ir
37   24|        praūžė jo kampu. Ji plėtėsi upės link, bet jei kiek vėjas
38   24|       įgavo naują kryptį ir ugnies upes nešė ten, kur jos nieks
39   24|       traukėsi gilyn. Degė išilgai upės ir artėjo į tyrelį su vis
40   24|            tarėsi ir traukė antron upės pusėn, į Veronikos krautuvę.
41   24|            to laiko, kai prasidėjo upės kasimas? Nugi, kad taip.
42   25|          miško gelstančių lapų. Iš upės, kuri jau nebebuvo ta pati
43   26|          parudusio pievokšlio prie upės, prie kūpsančio kupstais