Part

 1    1|         jau itin pratįsusios. Kai saulė įspindi pro šakas, sniegas
 2    5|         pridengusi, žiūrėjo prieš saulę.~    - Kad užperėsiu su
 3    5|    Varlinėje ant šaligatvio prieš saulę, kepurę užsmaukęs ant akių,
 4    6|       užsimerkęs, veidą atsukęs į saulę. Tamsiose lūžtvėse ir jaunuolynų
 5    6|         susigniaužia kumštis.~    Saulė kybojo aukštai ant miškų
 6    6|         vėžių. Pražulni pavakario saulė variu blizgėjo upės posūkyje,
 7    7|           vakarienės ruoša.~    - Saulė dar per tris sieksnius nuo
 8    7|    apsitvarkė su tiek gyvulių, ir saulė prasisunkė pro sodo šakas.
 9    7|          apinasris šniūrinis.~    Saulė liepsnote liepsnojo skardiniame
10    8|           kartus aplinkui, tekėjo saulė ir pakibo ant eglių smailumų,
11    8|      karšta džiugesio banga, kaip saulė išlipusį iš šaltos rūsio
12   10|        vis tiek nebesuėjo.~    Ir saulę, rodos, kas nuo dangaus
13   11|               Kelkitės, miegalės! Saulė žeme ritinėja, žmonės laukuose
14   11|      artėjo jau nesulaikomai.~    Saulė skėlė kibirkštis tvenkinio
15   13|          laukti nereikėjo. Dar su saule pasirodė.~    - Koks stropus
16   13|          nieko sukeisto vietomis. Saulė skriejo puslankiu, pasišokėdama
17   14|           tokiu gyvenimu ir tokia saule, kuri niekad nepakrypsta
18   14|           nesulaikomu veržimusi į saulę ji buvo pasišokusi ir atsiplėšusi
19   18|        Pro medžius įstrižai plūdo saulė, šakų ir lapų suskaldyta
20   18|     derlių savo dvarui, šmirinėjo saulė grindyse. Paukštė giedojo
21   19|    sunkėsi dviejų pėdų gylyje, ir saulė kaip sukurtas laužas iš
22   19|        gulėjo Petras ir Tugaudis. Saulė jau gerokai buvo persisvėrusi
23   20|       vandenis, ir ne karščiausia saulė jų neišdžiovino. Vandens
24   20|         atnešti lietaus šuorelis, saulė, rytmečių miglos. Ji lengvai
25   20|         išsivertė be tų rūpesčių. Saulė čia košėsi pro išsikerojusių
26   21|             DVIDEŠIMT PIRMAS ~    Saulė kilo ir leidosi. Troški,
27   21|          kad nuo jos pasispirtų į saulę, į debesis, į mėlyną ir
28   21|          nė pėdos nesitraukę. Bet saulė vėl laužėsi pro debesis,
29   21|        būtų, ir baisiausiai įdegę saule, bet žvalūs ir kiekvieną
30   21|  nepalyginama giedra ir pavasario saule akyse.~    Saulė pakyla
31   21|        pavasario saule akyse.~    Saulė pakyla ir nusileidžia. Basiuliškių
32   23|      nusistojo giedra, ir svilino saulė be gailesčio ir meilės artojų
33   25|           tuščia. Dūmų prigesinta saulė plaukė tartum per drumstą
34   25| apsitraukė niūriais šešėliais. Ir saulė, matoma pro dūmus, jai buvo
35   25|          pro dūmus, jai buvo nebe saulė, švietusi jos vaikystės
36   25|       žino vienadienis drugys, su saule pakilęs iš savo lopšio,
37   25|         mažesniu lanku beapskries saulė, vis giliau ją gramzdins
38   25|       akis turi nenusileidžiančią saulę. Ji sekė sėjikų būrius,
39   25|      ūgliai rungčiomis veržiasi į saulę. Daug našiau, daug tvirčiau.
40   25|         jų daugiau nebematys.~    Saulė dar švietė, bet jau pasvirusi
41   26|        Plačia krūtine atsirėmęs į saulę, į vėtras ir kietomis rankomis
42   26|         pat. Jis lydėjo gęstančią saulę taip, lyg jų regėtų paskutinį
43   27|     rudenio lietūs. Tai gerai. Ir saulė turėjo leistis į debesį.