Part

 1    1|        išmintingą žmogų aš kepurę keliu ir be prievartos.~    -
 2    2|           kai atsiras vandens iki kelių, prigersi, - išjuokė jį
 3    4|          jog per lietų ir vėją už kelių varsnų girdėjosi. Jis užsidūrė
 4    5|      kokie tik įmanomi sutalpinti kelių sprindžių plote. Kai statė
 5    5|    padaryne. Krautuvių gale, tarp kelių nuolatinių būdelių su niekais,
 6    5|      netrukus jis grįžo tuo pačiu keliu su Doveika.~    - Šitas!
 7    6|       tačiau spėriai brinkstančiu keliu. Skalbinių ir darbo drabužių
 8    6|          atsisukdamas matė tiesiu keliu nutolstantį vežimą, mažėjantį
 9    6|                  Kas be to - visų kelių galas.~    - Kol atplaukiau
10    6|         taip aukštai, jog betrūko kelių pėdų iki grindinio. Jis
11    7|           eilės. Grindys išklotos kelių spalvų kvadratinėmis plytomis,
12    8|          pašventoriu toliau ir už kelių varsnų kabinosi į kitą.
13    8|     varsnų kabinosi į kitą. Ar tų kelių menkumas, ar pačios vietos
14    8|           kelmo. Ji sėdėjo ant jo kelių ir, kaklą apsikabinusi,
15    9|          dabar, ar grįš tuo pačiu keliu. Pasisaugoti visuomet ne
16    9|        kas ir ėjo, tai nuėjo savo keliu, ir jis tęsė toliau savo
17    9|          pasirodė.~    Ji buvo už kelių žingsnių, tame pačiam kambary.
18   10|           su ganyklom. Tik žiemos keliu prasilauždavo ir pasiekdavo
19   10| pasikaišius sijoną, įsibridus iki kelių, iškaitus, suplukus. Pasirūkęs
20   10|     žiemos ir nebesitenkino rogių keliu. Pasibalnojęs arklį, jodavo
21   11|      sodintais kaštanais apdengtu keliu nusileido pakalnėn ir tiltu
22   12|           leisti mokytis. Betrūko kelių mėnesių, kad būtų peraugusi
23   12|           mėšliniuose ratuose, už kelių varsnų smego po eglėmis,
24   12|        sulaukusios mėnesienos. Po kelių apsilankymų ir dantį atkandęs,
25   13|        leidžiantis pakalnėn liepų keliu. Ji visa tai matė ir girdėjo.~    -
26   16|      trauktis. Kai jis sustojo už kelių žingsnių. įtraukęs pečius
27   16|     lapais, traukė kojas aukščiau kelių. Įmintoje pėdoje sunkėsi
28   18|         kalba iš namo gilumos, už kelių sienų. Didelis ir neprieinamas
29   18|     paleidusi eiti kiekvieną savo keliu, staiga pasijuto nuošaly.
30   18|    alsavimo. Kas nors turėjo eiti keliu ir pasukti namo, nes šunes
31   18|          dar vargingai rypuojantį keliu. Matė dar ant tilto ir stebėjosi,
32   18|         ilgu, nematant jokių kilų kelių, kaip tik tą, kuriuo turėjo
33   18|      juodomis šakomis siekė žemę. Kelių šuolių užteko peršokti balkšvą
34   19|       apyniekiai, na, jog po metų kelių ūkį, kaip tėvo, galėsiąs
35   19|    brendantį ir nežinantį, jog už kelių žingsnių, už posūkio, už
36   19|    lazdynų krūmais, nuošaliai nuo kelių ir akių. Ten maudėsi duburyje,
37   20|         buvo, kai atkeliavo miškų keliu į šį vienkiemį. Visada ir
38   22|            Valanda vėliau ir kitu keliu parsidaužė Tilius. Ir sustojo
39   24|        nepavyks, tai visas kampas kelių dešimtų hektarų, įskaitant
40   27|           buvo tekę keliauti šiuo keliu, kur kiekviena smulkmena
41   27|           ir tvirtai kaip stulpai kelių susikirtime, atsparūs laikui
42   27|           aiškino Baikštys, vienu keliu priklaupęs prie lavono.~    -