Part

 1    3|      buvusios jaujos.~    Už upės, Basiuliškių vienkiemy, taip pat netvarka.
 2    3|         Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo atsiėdę
 3    6|           prasimušė raudoni stogai Basiuliškių tvartų ir klėties. Tilius
 4    7|            užkandę sočiai dešrų iš Basiuliškių viralinės.~    Gražiai tvarkomas
 5    7|           kažin kaip sudėtas. Visa Basiuliškių vyrija buvo susirinkusi
 6    8|    pienininkas, eigulio šeimyna ir Basiuliškių žmonės. Kas norėjo pakalbinti
 7    8|           Jonas užknarkė.~    Myli Basiuliškių moterys savo vyrus. Šeimyninės
 8   10|           bandininko dienos sename Basiuliškių vienkiemy, pas Striūną.~   
 9   10|           ir pagirtos vietos, kaip Basiuliškių vienkiemis.~    Gyvenimas
10   11|       ieškoti maištingojo piemens. Basiuliškių banda didelė - nesipirksi
11   13|            neužsidengusi, lyg visi Basiuliškių darbininkai būtų begyveną
12   13|          ugnelę, jam tik išėjus iš Basiuliškių kiemo ir leidžiantis pakalnėn
13   15|            būti visai padorūs.~    Basiuliškių taip greit neįveiks. Kol
14   16| markstydamos laidary, - rodė ranka Basiuliškių pusėn kitas, ne mažiau piktas
15   16|            mergaitėmis ir baigiant Basiuliškių Doveika, akylai stebėjo
16   16|      grasino kitas, ne kartą gėręs Basiuliškių alų ir šveitęs dešras.~    -
17   17|           ranką laikė uždėjusi ant Basiuliškių, ant savo senos, žilos tėviškės.
18   17|           kaip gražiai dainuoja! - Basiuliškių laidaryje, paleidusi iš
19   17|           vandenų, kaip ji netilpo Basiuliškių ir Virsnių žmonių širdyse.
20   18|           nieko neliks iš senosios Basiuliškių kartos. Ką jaučia Petras,
21   18|           miškuose ir plynėse.~    Basiuliškių žmonės lankė pašarvotąjį,
22   18|        užteko to žodžio apibūdinti Basiuliškių šeimininkei? Bet kalvio
23   20|             Daug miško tebežaliavo Basiuliškių žemėse. Eglyno ir pušyno -
24   20|       vasaros lobiais apsunkusioje Basiuliškių žemėje.~    Jis žiūrėjo,
25   20|         Tai ji, Monika Doveikienė, Basiuliškių šeimininkė, gulėjo paslika
26   21|       Saulė pakyla ir nusileidžia. Basiuliškių vienkiemyje taip neišpasakytai
27   22|            norėčiau.~    Gi pačius Basiuliškių šeimininkus visi buvo matę
28   23|            nevalia nagų kišti prie Basiuliškių šeimininkės. Niekam nevalia.
29   23|            anksčiau, negu atvyko į Basiuliškių šeimyninę. ~    Ir prijojo
30   24|            ryto iki vakaro našioje Basiuliškių žemėje. Talpniai primintos
31   24|      stačiai viršugalvyje. Gal tai Basiuliškių klojimas, stovįs nuošaliau
32   24|         gomurio nuplauti! - rėkavo Basiuliškių raišius taip narsiai, lyg
33   24|         lengviau širdžiai.~    Per Basiuliškių kiemą taip pat buvo praėjusi
34   25|           nusileido ant Virsnių ir Basiuliškių. Apšviesti besileidžiančios
35   25|        pašokdavo ir norėdavo bėgti Basiuliškių kieman ir, sutikus Moniką,
36   25|  krikštomočią.~    Taip ji pranešė Basiuliškių žmonėms apie savo sumanymus.
37   25|           ir nejuto, kaip atsidūrė Basiuliškių palaukėje. Sustojo ir žiūrėjo
38   25|        kažkam pamojavo. Taip, ten, Basiuliškių tarpvartėje, stovėjo žmogysta,
39   26|           kur visą dieną darbavosi Basiuliškių žmonės. Jis gundė ir Tilių
40   27|           pernakvojo pas senuosius Basiuliškių šeimininkus pirmąją naktį.
41   27|        namo, ėjo atsikariauti savo Basiuliškių.~    Ar besuspės? Ar nebus
42   27|    Raudonos gaisro dėmės krito ant Basiuliškių stogų. Medžiai, lyg iškelti