Part

 1    1| kvailiausias palyginimas.~    Aha, Tugaudis, - svarstė toliau Tilius,
 2    3|         ima su pirštinėm, - nutarė Tugaudis, buvęs policininkas.~   
 3    3|         Gerai tu sakai, - tvirtino Tugaudis kaip berželis svyruonėlis.~   
 4    3|            Aš tau padėsiu, jei jau Tugaudis, kiaulė, nesusipranta, -
 5    4|      žmogus? - Tiliaus papurtytas, Tugaudis kniosterėjo ir iš karto
 6    4|        niekinamai atvėpė lūpą.~    Tugaudis jau seniai galando iltį
 7    4|           į sukiužusį žmogėną.~    Tugaudis irgi būtų davęs. Tik jis,
 8    4|            tarnaujant.~    Ne, ne. Tugaudis žmonių nemušęs, būdamas
 9    4|           negražiai kabinėtis.~    Tugaudis, vaikinas, karpo ausim,
10    6|        darbavosi Petras, Každaila, Tugaudis ir kili, dviem pamainom
11    8|            kad ateis Petras ir gal Tugaudis? Dėl to taip linksma pas
12   11|       Raudonasis Petras, Každaila, Tugaudis - buvęs policininkas ir
13   11|    smulkučių raukšlių spinduliais. Tugaudis irgi šypsojosi ir liežuviu
14   11|    numatoma jau, - skatino Petras. Tugaudis, truputį pasilikęs, patempė
15   11|           iki Virsnių.~    - Na, - Tugaudis rausėsi po kišenes, lyg
16   13|       pasirodė.~    - Koks stropus Tugaudis.~    - Iš kur žinai?~    -
17   13|              Saldainių. Ką daugiau Tugaudis veš?~    - Taip. Bet nepaprastų.
18   17|            Su juom ir Každaila, ir Tugaudis. Pas eigulį susimetė koks
19   17|      migdamas suvapėjo Petras.~    Tugaudis prunkštė, rankas pabrukęs
20   19|            šieno, gulėjo Petras ir Tugaudis. Saulė jau gerokai buvo
21   19|   vakarykščią, ir patraukė paupin. Tugaudis susigraibė marškinių pundelį.~    -
22   19|                   Sakiau, - sutiko Tugaudis. - Kai išgeriu, tai ir atsiveria
23   19|           prašęsis priimti. Tik ne Tugaudis. Jis nutarė žūt būt laikytis
24   19|          ir poilsio smagumais.~    Tugaudis purtė galvą. Dievuliau mano,
25   19|         šioje ašarų pakalnėje.~    Tugaudis suliko, kad bus nelengva.
26   19|              apmaudingai atsikando Tugaudis.~    - Visi tą sako. O nepagalvoja...~    -
27   19|               ramino Petras. - Jei Tugaudis sako, tai gal ne tuščiai.~    -
28   19|             neatlyžo Každaila.~    Tugaudis permetė baltom ir atsakė
29   19|     pamokslo nesako, - pasikėlė ir Tugaudis, pasišiaušęs kaip šernas.~   
30   19|          gerai. O dabar matai kas. Tugaudis kramsnojo žolę kaip tikras
31   19|            užmiršk.~    - Duokš! - Tugaudis paėmė atkištą stiklinę.~    -
32   19|            pagirtas. Ir tuo drauge Tugaudis tą prisiėmė sau kaip nuoskaudą:~    -
33   19|        Nesuskaityčiau. Neee...~    Tugaudis snaudė, galvą įspraudęs
34   21|           ir nėra ko norėti. Užtat Tugaudis tai jau kaip barsukas rudenį.
35   22| atsakančiai išakėjo, - atsiminė ir Tugaudis anuos laikus.~    - Bet
36   22|         jeigu galima sužinoti?~    Tugaudis ir Milė, lyg susimokėliai
37   23|       tasai tarbaklynis. - aiškino Tugaudis. - Na, tasai, kuriam kartą
38   23|          skverbėsi, akį primerkęs, Tugaudis. Jam viskas buvo pasidarę
39   23|           policininkas turėjo būti Tugaudis, jei galėjo taip nušnekėti.
40   25|           išsiviepėlis turėjo būti Tugaudis, buvęs policininkas, iš
41   26|        linkime.~    Kas tokie jūs? Tugaudis, Každaila? Kas dar? O pasakyk,