Part

 1    1|            tokį gilų pakirtimą? Ar vien kirviu ketini nužlegenti?~    -
 2    1|     didžiai pravartus gyvenime, ne vien kareivinėse. Su juom gali
 3    3|           ir negautų tarnybos, vis vien teks kur nors užsikabinti.
 4    3|           kad čia buvo šis tas, ne vien tuščiai praleisti ilgi žiemos
 5    3|     policijos vado vietą. Uniforma vien auksu žvarba. Petras, tiesa,
 6    4|            Dievuli brangus, šiurpu vien pagalvojus. O Agnė - vaikas,
 7    6|           vargo. O su tarnyba irgi vien bėdos. Va, jei nori, paskaityk,
 8    7|            mergų kamaros langą. Ne vien mergas ir šunis turi prisijaukinti
 9    7|            tik tam kartui. Jie vis vien buvo tolimi ir neprieinami.
10    7|            Doveikos važį, įtaisyta vien tam, kad jaunoji šeimininkė
11    7|          niekus, bet naktis nebuvo vien juoda, tuščia duobė. Ji
12    8|            vižlai.~    - Tavęs vis vien neprašysim.~    - Šaukštai
13    8|        pasidarė linksma nuo to. Ne vien žinia, jog ateis Petras,
14    9|     pasislėpti, sumėtyti pėdas. Ne vien pykti ir neapkęsti.~   
15    9|            Kieno gi daugiau? O vis vien tarnystė.~    - Matos, jog
16    9|           širdelė jai spurdėjo vis vien. Ir biesas atjojo jį čia.~    -
17   12|           kits kuškis. Juk man vis vien pakeliui buvo.~    Ji norėjo
18   12|     nematanti. Ir šleikštu darėsi, vien apie tai pagalvojus. O gimnazistėms
19   14|        gera. Bet tegul. Ar ji turi vien tik klausyti ir pildyti
20   14|     nebedrįso užkalbinti mergaitės vien dėl to, kad ją matė šokančią
21   14|            vietoje. Ilgą laiką jis vien tuom ir tesirėmė. Per daug
22   14|            žinojimo? Siekti mokslo vien dėl baltų rankų ir patogaus
23   14|          jėgą? Tos jėgos tūnota ne vien raumenyse. Į jį žvelgė lūkestingos
24   15|        rankovės byra. Ir jis - tai vien tik išnaudotojas ir niekšas.
25   16|  sekretorius.~    - Na, bet aš vis vien to neužmirštu.~    Kur jis
26   17|       kirvį, o sriuba išeidavo vis vien gera. Jau tokia gera, kad
27   17|       gydyti jis neketino. Bet vis vien keista jam darėsi pagalvojus,
28   18|      vasara ir ruduo, turtingas ne vien derliaus, bet ir jo sudorojimo
29   18|       Geras buvo, ir koks būt, vis vien jau to yra užsipelnęs, kad
30   18|          būtų atskyrusi ir tamsoje vien iš jo šešėlio, iš aukšto
31   18|            Toliau kiemo medžių vis vien ji negalėjo prasiveržti
32   22|           per strėnas ir nudiegia, vien jau pamislijus.~    Šviesa
33   25|           nirto ir plėšėsi apmaudu vien pagalvojus, kaip su ja kalbėdavosi,
34   26|            tartum ji būtų ta, kuri vien blogo tegeistų. Ji ne tokia.
35   26|   trupučiuką per daug. Visa vasara vien latravojimas ir pagirios.
36   26|      žinotumei, kaip mane skaudina vien tokia mintis, tai taip nesakytum.
37   26|    jaukalas iš manęs. Nieko gero - vien tik kvailystėms pasinešęs.
38   26|        tėkmę, nugrimzdę ir užsiėmę vien savim. O jis lašėjo, tiško
39   27|            tai netikra šviesa, kad vien tai jo akių dūmimui, jis
40   27| paaiškinimus ir prielaidas jis vis vien būtų atmetęs. Jis nesijautė