Part

 1    1|              kai viskas aišku ir norai tokie menki, jog užtenka vieno
 2    2|              vyrų ir su dviem lankais, tokie tai akmenis gali gniaužyti
 3    2|            sveikata - visi stipruoliai tokie, jog duodasi pusberniui
 4    3|              dar tada, kai nesivaideno tokie auksiniai laikai, turėjo
 5    3|                 Pinigai net braškėjo - tokie nauji, matyt, ką tik iš
 6    3|        nesuprato.~    - Laikraščiai jų tokie.~    - Kad laikraščiai,
 7    3|            troboj pavaišinti? Nuo kada tokie įstatymai, mes norėtume
 8    3|                 Nuobodu ir joms. O čia tokie dailūs vyrai šaligatviais
 9    5|              Prie grūdų vežimų maišėsi tokie, kam trūko sėklai, ir toks
10    6|              vertėsi per galvą, kai du tokie jaučiai susirėmė ragais.~    -
11    6|        vienkiemis, Basiuliškės. Ir ten tokie pat vargo kamuojami, ir
12    8|                tavo duris. Bet jei tik tokie, tai nekas. Labai nekas.~    -
13    9|              gerbiamoji ponia, jei tik tokie jaunikiai pas jus tesilanko.
14    9|               ponas viršininke. Tai ne tokie, kur arklius kankina ir
15   11|       darbininkai. Ne vienas jų vylėsi tokie pasidaryti, kur ir darbas
16   12|        saldumas!~    - Manai, kad visi tokie miegaliai kaip tu? ~   
17   12|               senstančiom meilužėm. Ir tokie, kurie, baigią penkiasdešimtuosius,
18   12|              amatininko šeimoje. Svėrė tokie dalykai, kad motinos sesuo
19   14|              išvežti.~    - Kur ir kas tokie tave nori pagrobti?~    -
20   15|             žmogus prie žmogaus ir vis tokie - pastatytom ausim, išsižioję,
21   15|                Julę ir knis savo žemę. Tokie knisliai duonos turės per
22   16|              ne juokais užsimota, rodė tokie dalykai kaip svečių atvykimas.
23   16|                       O kad ir teisine tokie pat vagys ir...~    - Blogai,
24   17|               jau nebebus, kai įsimetė tokie giedoriai.~    Daina plauke
25   17|               Kai pasigėrė, tai lygiai tokie pat kiaulės, ar iš kaimo
26   19|             pro marškinių antį veržėsi tokie pat raudoni gaurai. Plaukų
27   19|               šios vasaros metu... Jie tokie kvailučiai. Ir nieko jiems
28   20|              išdidžiai vadino dvarais. Tokie dvarininkai kartais užsukdavo
29   20|       piniginėje. Mat jau upeliai nebe tokie sraunūs. Ir skalsos tokios
30   20| nepriklausomumą. Toks jau jo būdas, ir tokie įpročiai nuo mažens. ~   
31   20|              vienkiemį. Visada ir visi tokie buvo. Medžiai tingiai judino
32   22|            taip pat nepėsti ir, jei ne tokie stiprūs ir drąsūs, tai jų
33   22|               rieškučiomis žarstomais. Tokie jie šaunūs, geraširdžiai
34   22|                  Šoka.~    Tik kas jie tokie? Sukišę galvas, gūžius atkraginę,
35   25|           mergaitės. Visko užtektų. Ne tokie jau jie skursnos, kad atsižadėtų
36   25|             kiekvieno kampo po penkis. Tokie mieste gatves šluoja ir,
37   25|              arkliams uodegas pjausto. Tokie... Et...~    Ten būsią tiek
38   26|               širdimi linkime.~    Kas tokie jūs? Tugaudis, Každaila?
39   27|          įteiks jo laišką. O Gužai jau tokie žmonės, kad, viską palikę,
40   27|        išgalėmis, nes ir jo norai buvo tokie pat kaip ir jos - džiaugtis