Part

 1    3|      atsikorė į prekystalį priešais mergaitę ir nuolankiai panarino galvą.
 2    3|             Atsigaus širdis,- prašė mergaitė.~    - Man jau geriau...
 3    3|           Tai bus puiku! - nudžiugo mergaitė vaiko atvirumu ir vasaros
 4    3|            Hm... - liūdnai muistėsi mergaitė. - Kad aš nesu traukinio
 5    4|    policininke niekam tikęs, saugok mergaitę, tykok pašaly su mietu ir,
 6    4|       beveik pašnabždom, skiemenavo mergaitė. Patraukė jį už marškinių. -
 7    6|          nuostabiai lengva ir gera. Mergaitė pasislėpė, bet nuotaika
 8    6|             ranka apkabinęs, spaudė mergaitę vis arčiau ir tvirčiau,
 9    6|         erzino, begėdžiai, - papyko mergaitė. - Visko jie man pripasakojo.
10    6|    užspringo vaikinas ir apsikabino mergaitę. - Ne, nebūsiu stoties viršininku
11    8|     aukščiau! - rėkė kaip pablūdusi mergaitė. Pabrukusi sijonėlį tarp
12    8|          tarnai - ryžtingai atkirto mergaitė.~    Tilius niūriai šyptelėjo.
13    9|         antrą kartą, kai jis ėjo su mergaite, ir tokia giedra, saldžiai
14   11|            šią trumpą susidūrimo su mergaite akimirką. Ir visu vaizdo
15   12|         vytelė, rudom blauzdom basa mergaitė bėgo, įsikibusi į vežimo
16   13|             ir ji buvo lygiai tokia mergaitė, kokią įsivaizdavo prie
17   13|             kažkur toli, sudundėjo. Mergaitė sunerimo:~    - Pasukim
18   14|             Ji tad norinti pasiimti mergaitę, ją įdukrinti ir užrašyti
19   14| pablizgintais antpečiais, stebėjosi mergaitė.~    - Tai... Bet tai tas
20   17|             ten galėjai matyti?~    Mergaitė numykė patylomis, lyg jai
21   18|           Jau eini namo? - paklausė mergaitė.~    - Pasimeldžiau. O tu
22   18|     Labanaktis, Agne.~    Ji paliko mergaitę išpūstomis akimis, ieškančią
23   19|    brangiausias, kokia tai nuostabi mergaitė! Dėl jos jis čia pasiliko.
24   20|          pavyzdžių. Už upės dainavo mergaitė, kaip žolė gležna ir lengvai
25   20|    pasiilgau. Rėkdama parbėgau kaip mergaitė. Ar tu žinai, ką jos daro,
26   20|             Ir suprantu.~    - Apie mergaitę?~    - Apie ją. Taip. Ir
27   21|        visom jį užgriuvusiom bėdom. Mergaitė - priešingai kietai ir ryžtingai
28   21|          dalis. Jis viską žinojo, o mergaitė nieko. Ir ji tikėjo viskuom.
29   21|            ir smulkus prieš ją. Bet mergaitė to nežino.~    - Agne, Agne! -
30   22|             jis ten buvo? - sukluso mergaitė.~    - Velnias, sako, jį
31   22|            buvo į ką pasižiūrėti, į mergaitę, išaugusią ir brandžią,
32   22|      Neprasidėkit su juom, - įspėjo mergaitė. - Jis mums langą akmeniu
33   22|   šmigojančioje rankoje buvo ji, ta mergaitė. Prietemoje, vasaros tvankioje
34   22|            ir nenuperkama. Ten šoko mergaitė, jam vienam tepriklausiusi.
35   22|          buvo jo atsisveikinimas su mergaite. Su vieno pavasario nuostabiu
36   25|           nėra ko kvaršinti galvos. Mergaitė dar tokia jauna, kad ne
37   25|   nesiteiravo nieko patenkinta, kad mergaitė nusileido, tačiau sesuo
38   25|          senoje vietoje.~    Tačiau mergaitė negalėjo tokių vilčių įsileisti
39   25|                Ne, - lengvai atsakė mergaitė.~    - Na, saviškių kaip
40   26|            Visus rūpesčius išsinešė mergaitė su savim. Tik gyventi ir