Part

 1    1|           šimtas aštuoniasdešimt du centimetrai. Krūtinės apimtis -
 2    2|        piršto lenk antrą, ir bus du.~    Įgaliotinis atsisuko
 3    2|        stovi.~    - Na?~    - Po du ir pusę.~    Šiurpi tyla
 4    2|     Patys drąsiausi svajojo apie du litu. Kad jį kur, tokį rudnugarį!
 5    2|       atsisuko.~    - Aš moku po du ir pusę lito už sukirstą
 6    3|    mažažemiai, laiką po arklį ar du, ir iš to sudarą didesnę
 7    3|          ir tokius kaip Doveika. Du jo vyrai ir piemuo vilko
 8    4|      Neškit degtienės!~    - Tik du pusbonkiai spirito bėra
 9    4|        kaklą. Kai atitraukė, per du piršlu bebuvo likę. Ištiesė
10    5|         Niu, sakyk, sakyk.~    - Du litai.~    - Už du aš kalakutą
11    5|               Du litai.~    - Už du aš kalakutą kaip veršį paimsiu.~    -
12    5| sutinusia nosimi brieklis.~    - Du tuzinas už lytų, venas až
13    5|          panų. Tik viena lytų až du šauki.~    Bernai badėsi
14    5|       pirkimu nesiskubino.~    - Du štuki až vena lytų! Kavalerai,
15    5|  nešantis atkišus nuo savęs.~    Du kartu per savaitę vyko turgai
16    6|    viskas vertėsi per galvą, kai du tokie jaučiai susirėmė ragais.~    -
17    7|         tam įgudimo. Reikia.~    Du šunes pasitiko ir, sukdami
18   10|      pūdymu. Tris pūrus rugių ir du kviečių gatavai nuo klojimo.
19   11|          ant jos balto kaklo. Ir du auskarai suposi, rausvai
20   12|          vėlai pasiekė. Suradusi du litu plonoje piniginėje,
21   12|         arčiau akių.~    - Ar ne du litai? Nugi kad du. Tai
22   12|         Ar ne du litai? Nugi kad du. Tai ką tamsta, panele,
23   12|      prasiveržė traški kalba. Ir du šešėliai artinosi, perkirsdami
24   13|  priklaupdama žeria po vieną, po du. Julė, jaunoji gi, žerglioja,
25   13|      dirvoje žymėjo dvi vagutės, du šviežūs brūkšniai.~    -
26   14|        tai jis tarnavo kareiviu. Du mėnesiu su viršum išsitrynė
27   15|    prisėsti ir pasišnekėti vienu du. Nors, po teisybe, to šnekėjimo
28   15|          neapleisti. Beveik kaip du jaunuoliai, susimylėję taip
29   15|       leido už vyro, jai pasogos du pūru pinigų davė. Smulkių,
30   15|      davė. Smulkių, varinių, bet du pūrus. Vienu arkliu nevaliojo
31   18|       matoma pro medžių šakas, į du vyru su kastuvais ant pečių,
32   19|        savyje pavyzdingon darnon du ne visai giminingus pojūčius -
33   19|          Pakartok!~    - Kunigas du kartu pamokslo nesako, -
34   20|    nesuims visko. Teks kulti per du kartu. Žemės padaugėjo,
35   21|   nusimušti nuo kojų. Mažiausiai du kartu per savaitę jis leidosi
36   21|          spausti, kad, išmanytų, du kailius nunertų. Praturtėti
37   24|      liepsnos šoko priešais kaip du raudoni ir mirtinai įnirtę
38   26|  nugriebimo punktas ir vieškeliu du kartu per dieną nuūžiąs
39   26|        akis, susiaurindama jas į du juodus gilius brūkšnius
40   27|         ir bejėgiu nesugebėjimu. Du kartu gyvenime žmonės tampa