| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] kainas 1 kainos 2 kainuoja 2 kaip 982 kaipgi 6 kaipgis 4 kaipmat 1 | Frequency [« »] 1361 jis 1065 ji 1030 iš 982 kaip 935 kad 911 tai 866 i | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances kaip |
Part
501 16| pas Doveiką. Pasikirstumėm kaip reikiant skilandžio.~ - 502 16| paupy. Doveika svarstė, kaip jis turi pasielgti. Nuo 503 16| kitaip, gal prakiši. Bet kaip? Žinok tu, žmogus. Ilgai 504 16| balas nesivels. Priešpiečiam kaip lik laikas būtų. Po lempelę, 505 16| būti blogas? Jį skyrė, tai kaip neužims tokios vietos. O 506 16| O tačiau nejauku kažin kaip, ir tiek... Ar vieną kartą 507 16| beveik šeimininkas.~ - O kaip ten nubristi?~ - Takelis 508 16| ponai.~ - Ogi Petras! Tai kaip kruti, kaip gyvuoji? Sveikinosi, 509 16| Petras! Tai kaip kruti, kaip gyvuoji? Sveikinosi, spaudė 510 16| valandžiukei. Užkąsim, atšvęsim. Kaip spėju, ilgai nesugaišit 511 16| sugrįšim.~ - Velniai žino, kaip mes ten ir nuklamposim. 512 16| ir nusiklausęs, kas ką ir kaip vadina. - Aš norėjau paprašyti 513 16| gavęs iš reformos.~ - Kaip tai atėmė?~ - Ogi atėmė. 514 16| atėmė?~ - Ogi atėmė. Kaip neatims, kad uždarė mane 515 16| Ir išklosiu visą teisybę, kaip buvo. Teisybė mano pusėj - 516 16| netrukus!~ - Lauksim! - kaip įmanydamas garsiau atsiliepė, 517 17| papasakojo Agnė saviškiams, kaip jiedvi sukosi su Monika, 518 17| ko namiškiams nedrįso. O kaip jie žiūrėjo į Moniką, tai 519 17| pažemių. Visai ne taip, kaip moterys, klebono ranka pasigavusios. 520 17| Jis tai jau kurgi. Pučiasi kaip rainasis, per nugarą braukomas. 521 17| tokia viežlyba poniutė, kaip jau ten... Ką, viežlyba? 522 17| Ką, viežlyba? Bjauri kaip velnias, o pikta jau - kaip 523 17| kaip velnias, o pikta jau - kaip raganų motina, - sako tasai 524 17| tiek, kad ir apsakyti nėra kaip. Doveika tik pilsto, Monika 525 17| nepaprastai puiki. Tai vėl kitam kaip žiedas bijūno, kurį anas 526 17| pamatęs ir taip primušęs jį, kaip nežinau ką.~ - Už ką 527 17| tu, patarška. Myliu tave kaip mylėjęs. Bet visų vis tiek 528 17| tave kalbins, nors ir kažin kaip smarkus būčiau.~ - Tai 529 17| krūtinės taip švelniai, kaip niekas prie jo nebuvo glaudęsis 530 17| alsavo dienos karščiu ir kaip siena uždarė jų mažą, vienišai 531 17| Ji buvo kiaurai perlieta kaip smarkaus lietaus stiprių 532 17| Bet dar nesakiau tau, kaip jis norėjo mane pabučiuoti.~ - 533 17| tave myliu.~ - Jūs ten, kaip girdžiu, gerokai pasiplepėjote, - 534 17| liūdna esą kartais ir nyku kaip kapuose. Kad iš gyvenimo 535 17| dar nebuvo, kad pagniužtų kaip pašutintas karklas. Jeigu 536 17| kokia daržinėlė, šnabždėjo kaip žiogų žolėje prikritusių 537 17| dažniausiai virė ne ką kita kaip akėtvirbalį arba kirvį, 538 17| būtų ko.~ - O Jėzau, kaip gražiai dainuoja! - Basiuliškių 539 17| tarp medžių ir vandenų, kaip ji netilpo Basiuliškių ir 540 17| dainorius. O Každailai tai kaip su mazgote per snukį.~ - 541 17| pasiklydusio, beveik sutirpusio kaip ledo luitas ežero platumoje. 542 17| kodėl?~ - Visokios mintys kaip žuvys neršto metu jaukiasi 543 17| bet ne iš vidaus. Ta ranka kaip pagalys su pritaisytais 544 17| Doveika atsisėdo ant lovos. Kaip jis ta galėtų pasakyti kitam? 545 17| daugiausiai šitaip atsitinka kaip dabar. Ateini pasiilgęs, 546 17| taip sausai pasitraukti kaip dabar nuo savo tikros, nuosavos 547 17| galima laikyti tokius dalykus kaip pasirinkimą paties tinkamiausio 548 17| iš karto galėjo pasijusti kaip vienintelė, neprivalanti 549 17| galėjo sakyti, ką nori ir kaip nori. Aiškintis, teisintis, 550 17| gatve pereiti. Taip sau, kaip su dėde, atvažiavusiu pasipirkti. 551 17| moka nejučiom prasitarti, kaip namuos pasidaro nyku, kai 552 17| manęs. Moteriškosios vis kaip drugiai, kaip peteliškės 553 17| Moteriškosios vis kaip drugiai, kaip peteliškės į geles, į žiedus. 554 17| nebuvo susiradusi - štai kaip puikiai jai klojosi. Bet 555 17| tartum pailsėjusi. Ji matė, kaip yra pratinama prie to ūkio, 556 17| Taip, prieš užgavėnes, kaip ir būdavo senovėje. Paskutinę 557 17| dar prieš vestuves. Tik kaip Doveika manąs? Matyt, rimtai 558 17| Taip turi būti, nors ir kaip tas sūnui nepatiklų. Doveika 559 17| savo jaukaus lizdo puošimui kaip tikri įsimylėję jaunuoliai. 560 17| jį iš viršaičio pareigų kaip tik tuo metu. Jis tik sukando 561 17| kumštis ir niekam neparodė, kaip skaudžiai buvo įspirtas 562 17| sklandžiai. Žodis žodin, kaip buvo sutarta ir numatyta. 563 18| prie krūties. Ji stebėjo, kaip stambesniais lašais išsipylė 564 18| tesuvokiama ir paliečianti kaip kalba iš namo gilumos, už 565 18| įsitempimo ir veiklos. Kad ir kaip niekindama visa, kas jos 566 18| kada jis turi ateiti. Taip, kaip ateina pavasaris. Jis gali 567 18| su didesniu šiurpu mastė, kaip bus toliau, kaip ji išsisuks 568 18| mastė, kaip bus toliau, kaip ji išsisuks iš jo glėbio 569 18| pasiimti? Argi tu nematai, kaip esi laukiamas ir geidžiamas?~ 570 18| geidžiamas?~ Jis neateis. Kaip jis galėtų ateiti? Juk tada 571 18| nieko dar nesupranti?~ Kaip ir kur jis galėtų ateiti? 572 18| persisvėrusi į vandenį. Ta balta kaip palazdė, traški ir linksma 573 18| palazdė, traški ir linksma kaip vėjas mergina. Ji gali vadžiotis 574 18| turėti patį geriausia ir kaip tik tą, kuris ir kitiems 575 18| durys.~ O ji liko viena kaip buvusi ir laukė aušros. 576 18| pabertais iš sėjėjo delno. Kaip auksinių skruzdžių pulkas, 577 18| ryto iki vakaro. Va taip kaip mudu dabar. Ar ne, žmonelyt?~ 578 18| norėdamas. Tai ar ne ponas mano? Kaip spėju, jau ir kunigas turėtų 579 18| ant tilto ir stebėjosi, kaip tiksliai ir nuovokiai jis 580 18| Kas jam užgins siekti to, kaip nieks neužgynė iki šiol 581 18| Toli toli nubėgo pradalgė kaip praraustas takas vešlioj 582 18| smarkiai ir nirtulingai kaip gyvenime žmogui - siūbuojant 583 18| susižvalgė. Šlubis numetė ranka kaip niekur nieko.~ - Čia 584 18| niekur nieko.~ - Čia kaip ir mano. Pasakiau, kad reikia, 585 18| spaudžiama kraupios baimės. Kaip einama į naują savo neturtingo 586 18| didybe. Kada žmonės vaikšto kaip lunatikai, staigiai pakylą 587 18| apskaičiuotais judesiais ir kaip vaidiniai sumirga išvargintose 588 18| nematant jokių kilų kelių, kaip tik tą, kuriuo turėjo išeiti 589 18| užlietoje pamiškėje. Ir čia, kaip visur, galiojo tie patys 590 18| atėjęs prie pieninės. Pamokė, kaip saugotis gyvačių, jeigu 591 18| minutę neužmiršo žmonos, kaip pridera pavyzdingam vyrui. 592 18| susipynusių medžių stogu juodu kaip rašalas vandeniu, nusunktu 593 18| būrelis sekė jai įkandin, kaip tik į eigulio kiemą.~ 594 18| jos nuotaikoms. Lankytojų kaip ir nebuvo, jei ne ta pora 595 18| Pasistatė palapines ir gyvena kaip čigonai.~ - Kanalą kasa, - 596 18| Bet dainuoti tokiu metu kaip ir nepritiktų, - šnekėjo 597 18| pripildė visas žemės duobeles kaip vanduo iš kalnų, kaip rūkas 598 18| duobeles kaip vanduo iš kalnų, kaip rūkas iš padebesių. Ji buvo 599 18| žolėje, šešėliuose ir nakty kaip gaili rauda pavargusio ir 600 18| viską pakeliui ir nustebina kaip daina skurdžią šermenų giesmę.~ 601 18| palikti ir užsiėmė niekais, kaip buvo įpratusi anksčiau, 602 19| prisitaisę pakabius kotus kaip tik savo rankai. Nuo saulės 603 19| dviejų pėdų gylyje, ir saulė kaip sukurtas laužas iš viršaus 604 19| smulkius ir nebesumojus, kaip sudurstyti galus. Taip klegėdamas 605 19| klausėsi kalbų, ieškodami būdų, kaip sulaikyti bernus. Jei pasius 606 19| pjovėsi durpynu. Tiesus kaip styga ir gražiai nusvertu 607 19| nuotakumą. Darbas virė juodame kaip smalinyčia durpyne, uogienojams 608 19| sąnariai ir sielos atsileido kaip marškiniai, patiesti ant 609 19| ką nors iš tokių dalykų kaip žmona ir vaikai. Ir nė ūkis, 610 19| čia seniai tai buvo? Ir kaip netruko ateiti iki šiol! 611 19| ištrintų. Ką čia terleniesi, kaip su kojom. Ar tai tavo darbas? - 612 19| sau draikiojies po svietą kaip šuva perkaręs. Grįžtum namo 613 19| Grįžtum namo ir ūkininkautum kaip žmogus. Duonos pas tėvą 614 19| neužteks... Tik kad grįžti nėra kaip. Užpjautų ten mane visi 615 19| rasi kitą tokią uniformą kaip pasieniečio? Nerasi - neieškok. 616 19| jog po metų kelių ūkį, kaip tėvo, galėsiąs atpirkti. 617 19| O parvažiuoti vis nesą kaip. Pareigos didžiai atsakingos 618 19| kad jis būtų toks kietas, kaip kiti mano. Jam esą labai 619 19| Aš irgi negalėčiau. Taip kaip tu dabar.~ - Vieną kartą 620 19| laiško. Rašau ir ašaras kaip pupas barstau ant popieriaus. 621 19| nuolankiai, taip nusižeminęs, kaip būdavo rašys laiškus iš 622 19| nuplyšusį? Tegul šunys, kaip tada buvau prirašęs. Dabar 623 19| tu ir nusikeikti nemoki kaip reikiant. Bus tau nelengva 624 19| Kai sutiko merginą, ir ji kaip akuotas užkrėtė akį. Neišimamai, 625 19| nukrečiančio tokiu stiprumu kaip nejučiom užgriebta elektros 626 19| ir buvo tai ne kas kitas kaip nepasitikėjimas savimi, 627 19| atsiminti? Jis prisiminė žiemą kaip laiką, tartum susnūdusį 628 19| savo vienatvėje? Ne ilgiau kaip iki saulės grąžos. Jos ir 629 19| teisinosi Tilius kukliai, kaip pirmametis.~ - Pas mus 630 19| O todėl, kad mes kaip šunes, kaulą radę. Kol jį 631 19| norėję lik pasiginčyti.~ - Kaip ne? Jis žino, ko nori. Jis 632 19| nėra kas pakasytų. Ne taip kaip mes valkatos - vienadieniai.~ - 633 19| nedašutęs ir kad tavo puodynė kaip kazalėko, tai visi žino. 634 19| ir Tugaudis, pasišiaušęs kaip šernas.~ Petras trenkė 635 19| Tugaudis kramsnojo žolę kaip tikras žolėdis ir spjaudėsi 636 19| jokias kalbas. O būdavo kaip šilkinė.~ Grįžo Každaila 637 19| Tugaudis tą prisiėmė sau kaip nuoskaudą:~ - Nesijuok. 638 19| kur laumės tokios gražios kaip galvažudžių žmonos ir lygiai 639 19| lygiai kraujo ištroškusios kaip anos. Ir ji iš čia nebeišeis. 640 19| pat jaunas ir ištikimas, kaip ir tada, labai seniai. Kaip 641 19| kaip ir tada, labai seniai. Kaip ir aną tolimą pavasarį, 642 19| tebebuvo toks pat jaunas kaip ir prieš dvidešimtį metų. 643 19| Mano juoda kepurėlė~ Kaip juodavus, taip juoduuuooos...~ 644 20| Jam sekėsi. Jis buvo kaip upė, sugerianti savin gausybę 645 20| nuostabus pavakarys. Garsus kaip bičių avilys prieš spiečiaus 646 20| susėdus. Nors to jau nebebus kaip seniau, kai lūždavo abu 647 20| savo gimtinės atsižadėti kaip ir nepriliktų. Ir dar mokytam, 648 20| daugiau. Jo minčių tėkmė kažin kaip suiro, jos tirpo lyg sumerktos 649 20| ilstelėjusia ranka. E, tėvo širdis kaip ledo plytelė. Nukrinta kelios 650 20| kur ji, jo jaunoji žmona? Kaip ją išsivadinti į lauką, 651 20| didingame nuošalume. Mat gamta, kaip Dievo kvėpsmas, alsuoja 652 20| Niekad ji neišėjo į lauką kaip ūkininko žmona ir niekad 653 20| pačiam po to pasidarė kažin kaip gaižiai šleikštu paširdžiuose. 654 20| O vasara pleškėjo kaip laužas, kirtėjų miške sukurtas, 655 20| pančiojo jų kojas ir našta kaip kalnu užsivertė ant pečių. 656 20| galėjo jį išmesti iš vietos kaip žaislinį žiogą. Jis šalinosi 657 20| krito valktis ant jo veido kaip apinasris jaunam, neišmokytam 658 20| Už upės dainavo mergaitė, kaip žolė gležna ir lengvai numinama 659 20| beliko tik prisiminimas kaip melsvas miško brūkšnys, 660 20| dvidešimt treji metai ir žalias, kaip iš vandens ištrauktas? Jis 661 20| išnyko ir iš naujo pasigirdo kaip šlamėjimas žolės, kaip čežėjimas 662 20| pasigirdo kaip šlamėjimas žolės, kaip čežėjimas šieno. Jis pasikėlė 663 20| laukiau tavęs. Nebežinau, kaip esu tavęs pasiilgusi. O 664 20| negalėjo nieko pasakyti. Nebuvo kaip praverti burnos. Ji vėl 665 20| pasiilgau. Rėkdama parbėgau kaip mergaitė. Ar tu žinai, ką 666 20| Jis nesijautė saugiai taip kaip miške. Taip kaip naktį. 667 20| saugiai taip kaip miške. Taip kaip naktį. Kiekvieną minutę 668 20| ji atėjo pas jį. Įsiveržė kaip vėjo blūškis, ir padvelkė 669 20| sotinosi tuo nuostabiu reginiu kaip vagis, įsilaužęs miesto 670 20| kedeno jo sužėlusią krūtinę. Kaip visa tai atsitiko ir kaip 671 20| Kaip visa tai atsitiko ir kaip susiklostė toji istorija? 672 20| nepajėgė tęsti. Ji buvo kaip per daug otriai užgrūdintas 673 20| tolygiai kieta medžiaga, kaip medžio šaka, ir todėl staigiai 674 20| pulsuojančiu krauju ir atsiduodanti kaip niekas ir niekada iki šiol.~ - 675 20| lengviau pasiekiama?~ - Kaip?~ - Paprasčiausiai. Ar 676 20| išsemto išdykumo mišinys. Jo, kaip saulės spindulio, prasiskverbusio 677 20| dovanos ar velniai žino kaip pavadinamo daikto. Jis turėjo 678 20| šešėlio, kad galėtų tvoti kaip sunkiu ir patogiu puolamuoju 679 20| laimę - ji buvo niekas kitas kaip svaigulys. Ir jos tęsinį 680 21| Troški, kvapi, įkaitusi kaip šeimininkė prie ugnies, 681 21| praėjo šienapjūtė. Žemė buvo kaip vaistinė, sutelkusi savin 682 21| debesis, į mėlyną ir ištirpusį kaip žiogo akis dangų.~ Pūtė 683 21| tyrelio, iš ežero jo širdyje kaip ir seniau. Tik pritilusi, 684 21| Nauja, gilia ir tiesia kaip ištempta virvė vaga. Plačia 685 21| skaičiavo, ką galės pirkti ir kaip sunaudoti vasaros pelną. 686 21| pelną. Šis ruduo jiems bus kaip žemdirbiui, gerai užderėjus 687 21| Eime. Negi reikės prašytis kaip davatkos, kad susimylėtum?~ - 688 21| degtienės. Tai rytą galva kaip samanų prikimsta.~ - 689 21| jos manymu, ne toliau, kaip dera. Ir antroji taip pat 690 21| ar žemaičiuodami, ar taip kaip tiltą stačiusieji meistrai.~ 691 21| Jai darėsi graudu, kažin kaip gūdžiai liūdna ir ilgu, 692 21| nepažįstamas. Didelis, juodas kaip čigonas griovkasys. Rankos 693 21| geltonplaukis, aukštas ir lieknas kaip pušelė skynime. Kitas jau 694 21| gerokai. Kakta jau blizga kaip užkulas, bet už jos tėvą 695 21| jaunų merginų? Yra, yra, kaip nebūsią - tvirtino krikštomočia. 696 21| labai daug - mergelės ten kaip naudatkos, geroje žemėje 697 21| Vis juodesnis kasdien, kaip juodalksnio žieve nutrintas, - 698 21| Užtat Tugaudis tai jau kaip barsukas rudenį. Plaukas 699 21| Plaukas lik blizga, brauk, kaip nori: paplaukiui ar prieš.~ - 700 21| tave pavežčiau. Bet nėra kaip. Geriau tu mane palydėk.~ - 701 21| Nagi luo pačiu noru. Ek, tu kaip erškėtrožė.~ - Kvailys 702 21| pykstu.~ - Abidvi. Vaje, kaip žiauru.~ - Nėra mamos, 703 21| su dviračiu slinko kartu. Kaip ranką, taip ir kojas statė 704 21| graži ir gaiviai švelni kaip aušros užlieta eglės viršūnė. 705 21| Velniai žino. Jau tu kaip šarka. Ar kad neatėjau?~ - 706 21| tavęs nebus.~ - Apsieisi. Kaip apsiėjai aną vakarą.~ - 707 21| kitaip, negu buvo pavasarį. Kaip buvo prieš savaičių keletą. 708 21| atsivežusi. Aš laksčiau kaip beprotė paupiu, tavęs ieškodama. 709 21| Aš ne avelė, kad vežtųsi kaip į turgų.~ - Ne, tu labai 710 21| dėl tavęs kazoką šokti. O kaip jis atrodo?~ - Kaip šventas 711 21| O kaip jis atrodo?~ - Kaip šventas Juozapas su rykšte 712 21| nežlibas? Tik prieš tave kaip žvirblis.~ - Lengva duona. 713 21| vargonininku buvo bažnyčioje, kaip jis puošdavosi. Ūsai suraityti 714 21| nebeišeis. Ir gerai. Nudainuosiu kaip tavo pusdėdis Petras savo 715 21| tikrųjų, kur jis ėjo? Ir kaip jis mane susitvarkyti? Jis 716 21| nebesuvaldomos. Jos kariasi kaip vijokšlis ant pirmo pasitaikiusio 717 21| tvoros statinio.~ - Matau, kaip rūpinasi tavim. Laikas jau 718 21| pasidarė nejauku, lygiai taip kaip grįžus iš daboklės ir atkeliavus 719 21| ir nerimą nešėsi glėbyje kaip motina kūdikį, kaip varginančią 720 21| glėbyje kaip motina kūdikį, kaip varginančią ir neįkainojamai 721 21| neįkainojamai brangią naštą. Kaip svaiginamai tvoskė miškas 722 21| kalnelyje po pušim. Jis ėjo kaip į šventę ir šventišką pakilimą 723 21| neminėsime tokių smulkmenų kaip apsistumdymas šokių vakarėlyje. 724 21| Mintys trūko, plaišiojosi. Kaip ir kuom pasibaigs, ar ne 725 22| ir gražiai pasivaišinti, kaip būdavo daroma nuo seno, 726 22| būdavo daroma nuo seno, kaip to laikėsi tėvai ir seneliai 727 22| nesugestų tokiame laike kaip liepos pabaiga, kada nuo 728 22| Kurgi Tilius ruošiasi? Kaip? Kada apylinkė plati suvažiuoja 729 22| padovanoti motinai. Ir, kaip visada jam tokiais atvejais 730 22| didyn, storyn ir riedėjo. Kaip sniego gniūžtė pakalnėn, 731 22| Jis lėkė netrukus po to kaip pašėlęs, tarsi vienu matu 732 22| Paimkit...- jis nesumojo, kaip pasiteisinti, kaip atsiprašyti. 733 22| nesumojo, kaip pasiteisinti, kaip atsiprašyti. O pinigas drėko 734 22| Ir man rūpėjo, tik nėra kaip žemės palikti.~ - Neilgam. 735 22| viskas pas Doveiką ir yra, kaip sako? Ir elektra, ir telefonas, 736 22| ir namas įrengtas visai kaip mieste? Taip, beveik taip. 737 22| tik pirklių žmonos, tokių kaip Melamedo ar Finkelšteino, 738 22| Tik aš nesuprantu, kaip už tokio seno tekėjo.~ - 739 22| bet į brolį tebežiūrėjo kaip į vaiką. Jei Tilius kalbėtų, 740 22| kas buvo nugrimzdę jame kaip anie prarastieji metai. 741 22| buvo? Seniai, seniai... Kaip viskas seniai yra atsibuvę - 742 22| pavasaris, muštynės, daboklė. Ir kaip visa tapę nebereikšminga, 743 22| visa tapę nebereikšminga, kaip likę toli praeity.~ Jis 744 22| ar jis nieko tau nesakė, kaip jam sekėsi Virsnėse?~ - 745 22| Bet niekas jai nesakė, kaip tiedu vyrai buvo susitikę 746 22| policijos nuovadoje. Ir kaip pasisveikino ant vieškelio 747 22| išaugusią ir brandžią, kaip sedula aikštelėje. Ji turėjo 748 22| mokykloje ji buvo išmokusi ir kaip apsirengti, ir kaip atrodyti 749 22| išmokusi ir kaip apsirengti, ir kaip atrodyti patraukliai. Ir 750 22| pavargęs. Jis nesurado būdo, kaip apsaugoti seserį, tą mielą 751 22| blevyzgojo ir ževernojo kaip įmanydamas nešvankiau, tartum 752 22| upę vienkiemio link, kur kaip tik tuo metu pasuko dailus 753 22| savo eilės. Tik išsilaikyti kaip nors, tik neišsiduoti nė 754 22| žinojo, kas kurią ves ir kaip bus toliau. Jau sutemos 755 22| įsisrėbę, akis pabalinę kaip jaučiai ir apivarus pasileidę 756 22| moka taip meiliai elgtis, kaip niekas su ja nėra elgęsis. 757 22| turėjo pamatyti Tilius, kaip ji linksminasi, ir kad nėra 758 22| ir su didesniu įnirčiu. Kaip vėjas, kaip karštas pavasario 759 22| didesniu įnirčiu. Kaip vėjas, kaip karštas pavasario dvelksmas 760 22| anuomet lyžtelėjęs jų veidus. Kaip nuplėšta žydinčios ievos 761 22| vaikų.~ Ten sukosi Agnė kaip verpeto nuplėšta žydinčios 762 22| Jis stovėjo ir žiūrėjo kaip ūkininkas į savo brangią 763 22| mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Ir tai taip paprasta.~ 764 22| taip paprasta.~ O tačiau kaip tą padaryti?~ Paskui 765 22| prasistums iš būrio ir pamažu kaip niekur nieko ateis ir atsirems 766 22| mieloji. Vėl viskas bus, kaip buvo. Vėl viskas tekės ir 767 22| išlaikytų - jis nesuvokė kaip. Jis nebepriklausė sau - 768 22| kad suaugusį vaizdavosi kaip savarankų ir nieko nepaisantį. 769 22| būsimąja, buvo nudreižę kaip prigulint. Ponai su savo 770 22| savose. Ir jie manėsi kaip parankiau ir jautėsi kaip 771 22| kaip parankiau ir jautėsi kaip begalint laisviau. Nieko 772 22| suręsta darbui ir vargui kaip reikiant, kaip doriausias 773 22| ir vargui kaip reikiant, kaip doriausias darbinis gyvulys, 774 22| gargaliuoja, galvą užvertęs, kaip antis, vandens prisigėręs, 775 22| jis turįs tokį grėblelį ne kaip visi - tikro plieno skustuvą. 776 22| žmogaus balsą. Tokio pat kaip ir jis. Vargstančio ir nežinančio, 777 22| Sakai, nesupranti, kaip šoka... Ogi nieko lengvesnio. 778 22| iki ano kaštano. Ir viskas kaip ant altoriaus.~ - Geriau 779 22| šūkavo. Triukšmas kilo ūmai, kaip turguje, susikibus čigonams. 780 22| tarė vėl kreivai per petį, kaip ir su nepasitikėjimu ir 781 22| sulaužytų kaulų kratinys, kaip raganius miške, prie savo 782 22| palaukti palangėje su mietu. Va kaip...~ Jį apniko žagulys. 783 22| kaušą. Man jau gomurys lūžta kaip perdžiūvęs avikailis.~ - 784 22| atbėgo Monika. Ji metėsi kaip audra ant jo kaklo. Ji drebėjo 785 22| ateisiu pas tave. Lauk manęs. Kaip kitaip jis begalėjo laukti? 786 23| nepalikusi už savęs pėdsakų. Kaip vėjas, kaip viską pakeliui 787 23| savęs pėdsakų. Kaip vėjas, kaip viską pakeliui siaubianti 788 23| niekai. Nieko nebeliko, kaip tik lankti ir sutirpti tame 789 23| ne dažniau ir ne ilgiau kaip ten esančių ir kaip būdavo 790 23| ilgiau kaip ten esančių ir kaip būdavo pačioj pradžioj. 791 23| miško vabalų bijojo lygiai kaip ir seniau. Ir grybus ji 792 23| medžio žievę. Kad ir kas ir kaip bus po to, be gilaus rando 793 23| Ir ją nešiosis su savim kaip neatperkamą nuodėmę? Jis 794 23| šerdį ir ėdanti, ėdanti. Kaip kurmis pačiam kiemo vidury, 795 23| save taip pat negudriai kaip ir visi, nežinantieji ir 796 23| kurio pabudus, žemė atrodo kaip saulėje žvarbantis upokšnis 797 23| akmenaičiais. Tokia buvo jos meilė. Kaip šviesi dėmė darganų nuplaktoje 798 23| su ašaromis ir džiugesiu kaip niekad nebesugrąžinama, 799 23| nekalba apie neištikimybę, tik kaip žvaliau apsisukti ir kuo 800 23| sužavėtas Tilius. Ir juto, kaip salo širdis, kaip ją graibė 801 23| juto, kaip salo širdis, kaip ją graibė svetimi pirštai.~ 802 23| nieko. Atstumdama visus kaip širšė, parengusi nuodų geluonį 803 23| ir slaptai. Jis jautėsi kaip valkata, gausiai apibertas 804 23| Petras. Jiedu pasikalbėdavo kaip broliai. Broliui to nebūtų 805 23| atskleidęs. Jis neturėjo brolio kaip draugo. Jis augo vienas 806 23| reikia miško ir užuovėjos kaip žmogui draugų ir brolių.~ 807 23| Vasara noko. Šilta, karšta kaip prikūrenta pirtis šeštadienio 808 23| tebesilaikė gilus ir juodas kaip rašalas vanduo. Ten, pokaičio 809 23| įnagius, žiūrėjo pakabesnių, kaip vėzdelio ar akmens, jei 810 23| Milės.~ Tilius atsiminė kaip per dūmus.~ - Kažką negražiai 811 23| vaikiukas užsimanė pasižiūrėti, kaip Julė atrodo.~ - Jam Julė. 812 23| Geresnių dalykų ten buvo kaip Julė. Jis norėjo pačią Doveikienę 813 23| Tilius atsikvėpė kaip galint giliau. Žiovulys 814 23| drebėjo ir laukė. Petras kaip niekur nieko apsivertė šonais 815 23| kalbą kitur, jis sutiko kaip lengvo, atgaivinančio vėjelio 816 23| išdegsią. Ką, ar jie nematą, kaip Veronika jį akimis palydinti. 817 23| to nematą, tai esą žlibi kaip jaujos pečiaus kakta. Ir 818 23| aiškiau ir aiškiau girdėjęs, kaip šnekučiuojasi Veronika su 819 23| šiaip ir taip. Dar geruoju, kaip su žmogumi. O tas jau kur 820 23| tas jau kur tau brolelis! Kaip jautis pasibaudęs ir, sakyt, 821 23| dudena storai, tik šnypščia kaip ežys.~ - Šalin traukis, 822 23| kad ėjęs iš daržiniukės kaip tik tuo metu, kai viduj 823 23| geriau būčiau uždegęs. Va. kaip pasakiau. Mat tokia tūžmastis 824 24| suplaukė į daržines sausi kaip parakas, negavę nė lašo 825 24| skaisčiai žalia spalva. Tokia kaip pavasaris.~ Pjaunamoji, 826 24| bus galima atsipūsti. Dar kaip nors išturėti, nes giedra 827 24| išeidavo pasivaikščioti gervės. Kaip avių banda atrodė iš tolo - 828 24| darbo ir kito rūpesčio, kaip tik surinkti uogas iš tyrelio 829 24| Nors medžiai tebežaliavo kaip ir anksčiau. Ir vėlyvosios 830 24| įsakymui, bet nelėkė taip, kaip būtų lėkę, degant kaimyno 831 24| nudžiūvusiomis šakomis. Jos pleškėjo kaip pakulų kuodeliai, šnypšdamos 832 24| ir girininko, darbavosi kaip reikiant. Prisistatė ir 833 24| maišeliais ir pylė taip, kaip žaisdami vaikai iš smėlio 834 24| ir liepsnos šoko priešais kaip du raudoni ir mirtinai įnirtę 835 24| kasė griovį - ne taip gilų, kaip platų. Dideliu lanku juosė 836 24| savo mišką vertino beveik kaip gyvastį ir nedrįso jam nustatyti 837 24| Rodos, šulinį išrytum, kaip troškina, - skundėsi girininkas.~ - 838 24| klegesys kilo ne ką menkesnis kaip miško varžytynėse. Pašaliai, 839 24| ve žiūrėk, gale klėties kaip eglynas.~ Kas nesnaudė 840 24| Užsimanėme. Bet, Viešpatie, kaip tu išsitepęs! Oi oi, jau 841 24| dar ji pasakė išeidama, kaip gražiai ji padėkojo.~ 842 24| pašaliais, ir taip nenoromis, kaip nesavi, lyg dar ko nors 843 24| griovio susišaukti ir girdyti kaip veršius iki žiauksėjimo. 844 24| gyvenimo, tai jau aišku kaip ant delno. Julė tą numatė 845 24| Nugi, kad taip. Teisybė kaip diena balčiausia. Jau ar 846 24| Julė kaito ir virė viduje kaip anglių prikrautas arbatinis. 847 24| nebegalvojo apie darbus, tik kaip greičiau kur pakristi. Įvykis 848 24| Joną, kurs ir taip nirto kaip doras ūkvedys, negalėdamas 849 24| sėtuvės, purtė rankoje taip, kaip purtytų susigavęs neklaužadą 850 24| Išsikišęs kaklo kaulas kaip peilio žambas judėjo ryjant 851 24| tabako nuvirintais dantimis. Kaip užkeikėjas jaujoje ant pinigų 852 24| jis paėmė į savo rankas, kaip aš va dabar tą butelį. Petras 853 24| Doveika glemžė svetimą gerą kaip pakulas. O aš jo karves 854 24| šunį. Širdis mano didelė, kaip arklio. Ir kakta nelyginant 855 24| užmigtų. Butelis jo rankoje kaip žvakė, norinčio sau kapą 856 24| aš pasiliksiu. Dirbsiu kaip dirbęs. Mano rankos dar 857 25| viršutinis sluoksnis ruseno kaip jaujos pečius, sauskimšai 858 25| tokiom akim. Dviem mergom kaip ir nedera trintis namie. 859 25| mėlynumą įsisuko tamsūs ratai kaip dignis prieš mėnulio pilnatį. 860 25| kalba krovėsi vienon vieton kaip sunkenybė, rinkosi stambiais 861 25| atsižadėjimų, tyliai, ramiai kaip drungnas vasaros lietus 862 25| ji neatsiminė. Ji buvo kaip beržas pragręžtu kamienu, 863 25| tą laiką taip paprastai, kaip jis būdavo praleidžiamas 864 25| už savęs nepasilikdama. Kaip ji galėjo sutikti ateinančių 865 25| neįžengiamame tankumyne, kaip daro kai kurie miško žvėrys. 866 25| suakėtas dirvas, ir stebėjosi, kaip jie galėjo pasirinkti tokią 867 25| Ji negalėjo sau atleisti, kaip kvailai darė per savo nežinojimą. 868 25| apmaudu vien pagalvojus, kaip su ja kalbėdavosi, kaip 869 25| kaip su ja kalbėdavosi, kaip vaikščiodavo ir klausydavo 870 25| suprantama kodėl. O ji, kvailutė, kaip ir seniau, visiškai pasitikėdama, 871 25| pačia pasielgtų, tik nebuvo kaip. Na, gal kada pasirodys. 872 25| vaizdavosi Moniką primuštą taip, kaip teko matyti primuštą girtuoklio 873 25| nėra su kuom net palyginti. Kaip sulyginsi, jei čia tik prasigėrę 874 25| kai Agnė pasijus viena ir kaip paveldėtoja namų ir žemės, 875 25| Ji žiūrėjo į Basiuliškes kaip į užburtą dvarą. į visų 876 25| kad jos kelias ne toks kaip jo. Ji leisis toli. O raišis 877 25| itin pasišvaisto.~ - Kaip man - užtenka.~ - O aš 878 25| sienos, prie lovos.~ Kažin kaip nejauku Gužui po to. Kai 879 25| kas beišeis...~ Ji buvo kaip tas medelis, kurio žievę 880 25| nieko nepadarysi. ir Agnė, kaip daugiau patyrusi, turėjo 881 25| nesapnuojat...~ - Oi, kaip tau bus gerai!~ - Žinoma, 882 25| bet ir kalba ir dainuoja kaip gyvi. Ten... Na, ten visko 883 25| sudžiūvusios uogos biro kaip rasa į žolę. Bruknių ji 884 25| nusekusią Vilkiją ir nejuto, kaip atsidūrė Basiuliškių palaukėje. 885 25| nieko. Užtektų to. Matytų, kaip jų veidai išbąla ir krinta 886 25| neverkusi. Ir nežinia dar kaip, jei autobusas butų vėlavęsis. 887 25| mergaitė.~ - Na, saviškių kaip saviškių. Bet ko nors vis 888 25| daug žinąs. - Ak, tokio kaip mūsiškis, menu, tenai nerasi.~ - 889 25| man jis? - ji atsiminė, kaip įlipdamas Doveika kažkam 890 26| jaunuomenę traukė ne mažiau kaip šventadienio išeiga, kaip 891 26| kaip šventadienio išeiga, kaip susibėgimai pievutėje prie 892 26| Prie jos turima priprasti, kaip ir prie įtampos darbymetėje. 893 26| žolės ir stebėti pasauliui, kaip atrodė žemė, rengiama poilsiui, 894 26| vykdyti praamžinojo įstatymo. Kaip giesmė paukščio širdyje, 895 26| giesmė paukščio širdyje, kaip sakų klodan įsuktas pumpuras, 896 26| lengviau ir paprasčiau, kaip sekti, įsitvėrus arklo rankenų, 897 26| aptamsinta ir sugelta širdimi, kaip ir visų, bėgančių iš savojo 898 26| nebenusileis vieną auksinį rytą kaip starta geltongūžė į vyšnios 899 26| pajuntamo sąnarių gėla, kaip nujaučiama audra dideliuose 900 26| angoje, kad pati įsitikintų, kaip reikalai yra susiklostę. 901 26| pasitraukė tyliai iš šio kampo, kaip buvo pasitraukusi anądien 902 26| Monika. Ji pasielgė taip, kaip retas tebūtų pasielgęs. 903 26| negu iš tikrųjų. Ūkininkas kaip visi, - negalėjo suvaldyti 904 26| negalėtų pavaišinti brolio kaip visai suaugęs vyras? Bet 905 26| šalčio ar drėgmės, tai kažin kaip keista, kai kakta rasoja 906 26| su visais! Man nesvarbu, kaip jie gyvena. Bet čia rašo, 907 26| laišku, įsibrovė į jų tarpą kaip trečias, visai svetimas 908 26| Kartą atvykęs, jis norėjo kaip reikiant susipažinti su 909 26| galvos linktelėjimu.~ - Kaip tai?~ - Tas popiergalis, - 910 26| apglamžytą laišką ir padėjo kaip tik prieš jo dubenį.~ 911 26| Skaityti aš moku. Bet kaip čia tau išėjo? Ar tu dėdę 912 26| sklandžiai ir sultingai, kaip temoka žmonės, amžių leidžią 913 26| laikysena buvo niekas kitas kaip įžeidimas taurios miškininkų 914 26| Jis žandų nesuko, o trenkė kaip kūle į pakaušį.~ Ar verta? 915 26| ne su pirštu dirbtas. O, kaip tau tiks žalia miškininko 916 26| lovos, pasakytų tą patį kaip išmankštintas kareivis, 917 26| susitraukus ir susirietus kaip žirnių kirmėlaitei ankšties 918 26| juodus gilius brūkšnius kaip jauna išdykėlė, žaidimų 919 26| ką aš darysiu be tavęs? Kaip aš išsiversiu be tavęs? 920 26| žodžius, kurie galėjo nuaidėti kaip šūviai vidurnakčio tyloje. 921 26| pripildys cypsinčių jauniklių. Kaip buvo vasarą ir daugelį vasarų 922 26| viskas.~ Jis tramdė save kaip įmanydamas, suleisdamas 923 26| dejavo gailiai ir patylomis kaip vaikas, pasimetęs ir paklydęs 924 26| pasisakyti, neišmanydamas, kaip palengvinti sau. Būdamas 925 26| didingoje praradimo akivaizdoje. Kaip būtų gera, kaip būtų lengva, 926 26| akivaizdoje. Kaip būtų gera, kaip būtų lengva, jei ne tai, 927 26| mylimosios. Ir virpėtumei visas kaip lapelis vėjo pagairėje? 928 26| Mano juoda kepurėlė ~ Kaip juodavus, taip juoduos... ~ 929 26| negaliu. Kad tu žinotumei, kaip mane skaudina vien tokia 930 26| Petras atsikrankštė, kaip ir pasiruošdamas ką rimtesnio 931 26| nevaleika apsigimęs. Vyras kaip mūras, ką tu niekus - pliekia 932 26| parudavęs Petro pirštas. Kaip tai? Nugi neapsimesk suvisai 933 26| šernams. Ir kabo parankiui, kaip sakė šlubis Laurynas. Senis 934 26| koks bjaurus nujautimas kaip slogutis naktį, tartum keliais 935 26| priekaištų nesigirdėtų. Ten jau - kaip Dievas duos.~ Jonas ruošėsi 936 26| linksma. Vaikinas svarstė, kaip jam atsiskaityti su šeimininku. 937 26| kibirkštėlę. O gal dar kas nors ir kaip nors?.. Gal to nereikės? 938 26| pusbalsiu ir storai dudendamas, kaip visad nepatenkintas savim 939 26| vieniems tepriklauso...~ Kaip tai? Jis sėdosi taip staigiai, 940 26| įvykių eigos. - Ir pamatysi, kaip esi laukiamas ir kaip viskas 941 26| pamatysi, kaip esi laukiamas ir kaip viskas tik tau vienam. Tik 942 26| pagalvoti. Aš neįsivaizduoju, kaip išsiversiu be tavęs, Monika. 943 26| glostydama delnais taip švelniai, kaip tėra liečiamas pats trapiausias 944 26| pats trapiausias žiedas, kaip glaudžiamasi prie gležniausio 945 26| visai nesvarbu. Yra taip, kaip yra. Ir taip turi būti.~ - 946 26| minutę vėliau jis galvojo, kaip užsikabinti rankomis už 947 26| ryto. Ir po minutės kitos, kaip ir kiekvieną kartą, remiamas 948 26| tinkamiausia tokiu metu.~ - Kaip tu gali šitaip, Tiliau? - 949 26| tai bus grynai mūsų. Dabar kaip tik gera proga, - jis patsai 950 27| pralekiantį tokiu greičiu kaip akmuo iš mėtyklės. Miškelių, 951 27| baltais plaukais, ir žiūrėjo kaip į visai svetimą. Iš ten 952 27| stovėjęs stačiai ir tvirtai kaip stulpai kelių susikirtime, 953 27| motiną. Viena tokia žila pora kaip tik netoliese sustojo, kai 954 27| gilių raukšlių. Jie buvo kaip kūdikiai savo naivumu ir 955 27| užgimę.~ Ir Doveika juto, kaip sunku susilaikyti neišliejus 956 27| verksmu ir ašaromis. Juto, kaip akys pildėsi drėgme ir sunkiais 957 27| nuolankus ir įsitempęs kaip vižlas, laukias medinčiaus 958 27| dabar vaikščiotų ramiausiai, kaip yra vaikščiojęs šimtus kartų. 959 27| gėrė baltą degtienę. Gryną kaip rasa dobilo trilapyje. Pūsta 960 27| būtų padaręs klaidą, ir kaip tik tame taške, kurį laikė 961 27| kelias. Ir pasijautė kažin kaip lengviau. Dar liko pora 962 27| Patarnautojas narstėsi kaip ungurys tarp staliukų, skubėdamas 963 27| suskaitomai kiekvienam, kaip buvo įgudęs, tvarkydamas 964 27| neužmigdo pavargusio žmogaus kaip kieta, suskeldėjusi žemė. 965 27| sustojęs parūkyti, klausėsi, kaip smarkiai kala širdis. Nėra 966 27| beprasmybė iškilo priešais kaip juodas miškas. Jis bus nugyvenęs 967 27| jo norai buvo tokie pat kaip ir jos - džiaugtis ir mylėti.~ 968 27| sustojo prie durų, galvodamas, kaip jas atidaryti, kad nesukeltų 969 27| Viskas priklausė nuo to, kaip jas atidaryti ir įeiti taip, 970 27| galo. Visu baisumu pamatė, kaip beprotiškai tą moterį mylėjo. 971 27| Gal ir išsivedė.~ - Kaip tu su manim kalbi? Velny 972 27| Berno guolis buvo tuščias, kaip ir jos lova jos miegamajam 973 27| ne viskas. Viena vieta, kaip tyčia, liko pabaigai. Jis 974 27| kniūpsčią.~ Daržinė degė kaip žibalu aplietas skuduras. 975 27| Jis taip pat tenorėjo, kaip ir Krivickas, išbėgti iš 976 27| apleido lygiai staigiai, kaip ir buvo atsiradusios. Jis 977 27| Aplink buvo šviesu kaip dieną. Basas ir vienmarškinis 978 27| atbėgusiems.~ - Nebegyvas? Kaip?~ - Kas jį užmušė, Vargdienį?~ - 979 27| pasižiūrėkit. Visas užtaisas kaip sauja suvarytas krūtinėn. 980 27| pasakė eigulys Baikštys kaip vienintelis, turįs ryšį 981 27| Ponia Doveikiene, kaip jums gerai viskas susiklostė. 982 27| buvo kietos ir vinklios, kaip kadugio šaknys. Jis prispaudė