| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] kacapais 1 kaciu 1 kaciukai 1 kad 935 kada 105 kadaise 5 kadangi 3 | Frequency [« »] 1065 ji 1030 iš 982 kaip 935 kad 911 tai 866 i 835 o | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances kad |
Part
1 Inc| laidoko,~Tik man gaila, kad nedrūčiai surišo... ~ 2 1| Neįsipjauk.~ Tilius jautė, kad yra sekamas jo nevykęs darbas, 3 1| vieną į kitą.~ - Užtat kad su pirštinėm. Vegi, mano...~ - 4 1| Neišdribusios į plaštakas, kad galėtų jomis užkloti pusę 5 1| nužlegenti?~ - Dėl to, kad raudoneglė. Kaip stiklą 6 1| kaip tu taip? Ar nežinai, kad Veronika jau narsto silkėm 7 1| Gera moteraitė, kad ją kur pypkakotis.~ - 8 1| numetė vaikinas ranka. - Kad taip Veronika, vyrelis, 9 1| tai jau kita kalba. Arba kad ir vyresnioji... Bet ta 10 1| paskui pradedi atitokti, kad yra kažkas ne taip. O kas - 11 1| neišmanai, tai ir tylėk. Sakiau, kad negersiu, tai ir negersiu. 12 1| esant tokių metų, žinant, kad gali paskui ir nebetekti 13 1| tokių malonumų? Tik negerai, kad taip ilgai užtrunka. Ir 14 1| kviečia užimti vietelę. Kad ir laiškanešiu. Vis geriau, 15 1| toliau. O ar negali būti, kad mane priima policijon?~ - 16 1| Gali, gali. Matau, kad plačiai žioji.~ - Tad 17 1| Tai jis turėtų džiaugtis, kad jį atleido, jeigu šunies, 18 1| prastais žodžiais, ir yra tam, kad pridengtų plikus šonkaulius. 19 1| šitą stuobrį ir manysi, kad jau nuovados viršininkas. 20 1| čia juokai? Ar nesupranti, kad aš noriu pasakyti, jog uniformas 21 1| tik, kokie mes gražūs! O kad durni kaip mano čebatas, 22 1| prievartos.~ - Nenorėk, kad visi sargai ir pasiuntiniai 23 1| mokytos galvos susisuktų. Kad man tik pavyktų, nesiklausyčiau 24 1| valdininkėlį:~ - Tas ir blogai, kad tau to užtenka.~ Tilių 25 1| užtenka vieno pusbonkio, kad galėtų be mažiausio rūpesčių 26 1| neužtenka. Kas tau sakė, kad tik tiek aš tenoriu? Bet 27 1| Petras.~ - Ne, nesakau, kad labai jaunas, nes patys 28 1| irzliai nusipurtė Tilius.- Kad ir ką daryčiau, to, kas 29 1| Tai kas?~ - Tas, kad jį leido į mokslus, o mane 30 1| nusinešdamos kartu. Jis žinojo, kad tai, ką dabar šnekėjo Petrui, 31 1| viduje.~ Ar kaltas jis, kad jam tėvas nieko nepaliko? 32 1| kaklo. Iki tol. Gali būti, kad šiandien kaip tik baigiasi 33 2| medieną. Taką iškraipo, kad jokio džeržgimo, slysta 34 2| dar daugiau sukrauti, bet kad užtenka. Šioje vietoje jų 35 2| jam nusidavė geru ženklu, kad keičiasi oras, kad keisis 36 2| ženklu, kad keičiasi oras, kad keisis darbai ir vieną kartą 37 2| Je...~ - O ką?~ - Kad kirstume, sako, naktį.~ - 38 2| sniegą, pakočioti taip, kad atsikėlęs kaukdamas bėgtų 39 2| telefonu. Ponas Melamedas sako, kad reikia viską iškirsti. Kad 40 2| kad reikia viską iškirsti. Kad reikia nepalikti...~ - 41 2| labai rimtai. Aš sakau jums, kad naktys yra labai šviesios... 42 2| pasilikti po saulės laidos. Kad ir šviesiausia būtų, - perspėjo 43 2| būtų suirusios jo naginės. Kad vyks tokios derybos, jis 44 2| senis su žiurkės pažande. Kad Pleikys nagas, visi žinojo. 45 2| nedavė. Tilius pastebėjo, kad yra ir daugiau besigviešiančių 46 2| linksmumo. Taip pat buvo žinoma, kad Pleikys iš didelio taupumo 47 2| Oi, Petrai. Aš žinau, kad miškas nepabėgs. Bet kelias 48 2| sužibo auksinis dantis.~ - Kad jūs skubat, mes to galim 49 2| per plauką. Mokės. Sakau, kad mokės, kaip aš čia stoviu. 50 2| Ar išdegs kas?~ Kad buvo iškeltos sąlygos, jau 51 2| medžio prie kito.~ - Kad Petras kažin ko nori, - 52 2| vežėjų.~ - Tai teisybė, kad miesto darbininkai už mus 53 2| traukė nosį patenkintas, kad ir jo žodį išgirdo.~ - 54 2| malti. Štai kas...~ - Kad kur ugnin! Labai jau aišku.~ - 55 2| aišku, jog naktį nebešals, kad sniegas, tartum druskos 56 2| ne pinigo, tai supratimo, kad galima apsieiti ir be jo, 57 2| nepražudžius šventiškos nuotaikos. Kad prailginus ją, ją pataupius 58 2| vieno nepaliksi, tuo labiau kad jis, menkai tevertindamas 59 2| išnaudojimas. Reikia laikytis taip, kad bent tada, kai galim, įkinkyti 60 2| Špicui. Dievaži, sukulsiu, kad...~ - Ar pašėlai? Už 61 2| prisileisti medžių su šviesa. Kad užtektų genėjimo ir pjaustymo. 62 2| patekės netrukus po sutemų. Kad ir stipriai apsiniaukę, 63 2| jog niekas nebūtų įtaręs, kad tai brangia gelumbe mušti 64 2| centus erdmetriui, manau, kad sutiksit?~ - Nesutiksim! - 65 2| žvelgė į Melamedą laukdami, kad tas nusikeiks, nusijuoks 66 2| drąsiausi svajojo apie du litu. Kad jį kur, tokį rudnugarį! 67 2| juo giliau jos smeigiasi. Kad jam kur kelmas pasipintų 68 3| vieškelio ir tilto taip, kad iš senųjų erdvių trobesių 69 3| nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip švelniai šlavinėdamas 70 3| sienas. Baikštys, supratęs, kad jie ne medaus pirkti atvykę, 71 3| ne medaus pirkti atvykę, kad neturi krepšių grybams ir 72 3| grybams ir net neprašo, kad leistų kokį ąžuoliuką šulams 73 3| apsieiti be jų. Ir to gana. O kad šmeižtųsi pašonėje kokie 74 3| sakydami, jog nėra tėvo užmušę, kad eitų katorgon, movė ausis 75 3| suskliaudę, besirūpindami, kad tik pataikytų išnerti atgal 76 3| lentą valsčius prikalė, kad čia jau Virsnių kaimas, 77 3| Žmogus turėjo apeiti iš šono, kad galėtų stoti akivaizdoje.~ - 78 3| nykščiais pašones.~ - Tai kad taip dabar tą šikšninę tarbą 79 3| kailiniuoti susiskersuodavo, kad nė šen, nė ten.~ - Kur 80 3| Krivickas Vargdienis. - Kad taip kas nedėlią, tai ir 81 3| reiktų. Verkiant reiktų. Tik kad aš prapuolęs suvisam, - 82 3| Laikraščiai jų tokie.~ - Kad laikraščiai, tai iš karto 83 3| valsčių, ir į krautuvę nešasi. Kad ir nekoks, bolkotis kaduginis, 84 3| Šiauliuose, kur smarvė tokia, kad arklius jau iš tolo apima 85 3| ir atkakliais mušeikomis. Kad jis turėjo savo liniją ir 86 3| džiaugsmo, brolužėliai, kad apiekūną turim tokį ir užtarėją 87 3| tarpus kaišiojo po žodelį, kad girdėtųsi kamaroj:~ - 88 3| Susimildami, nepradėkit. Kad jūs tuoj kaip maži vaikai.~ 89 3| Každaila nesikėlė tam, kad vėl tuščiai atsisėstų. Pakumpusiu 90 3| iš viršaus. Ir stebėjosi, kad Petras po kiekvieno stiklo 91 3| kartą nuo rudens pagalvojo, kad čia buvo šis tas, ne vien 92 3| vaikinas. Kas pasakytų, kad ji tik krautuvėlės, užsigrūdusios 93 3| ir dorojasi su gėrikais. Kad čia tik parduotuvė išsinešimui, 94 3| Aš prašysiu motinos, kad leistų Agnę už manęs. Ką, 95 3| kibirkščiavimą stiklinėje taip arti, kad juto jų lyg plonyčių adatėlių 96 3| baltumu išblyškęs. - Dabar tai kad pasiusim gerti!~ - Ką 97 3| gerti!~ - Ką begersim, kad jau nieko ir nebėra? - juokėsi 98 3| Bet jo neįkąsit.~ - O, kad tik būtų lig atsigeriant. ~ 99 3| atsigeriant. ~ Ji pasakojo, kad ne tik viskas išgerta, bet 100 3| senius lauk iš gryčios. Ir kad šoktume, šoktume...~ - 101 3| užgynė sesuo.~ - Gerai, kad negalima. Kaip aš šokčiau 102 3| Aš todėl pirksiu dviratį, kad tau netektų liūdėti. O gal 103 3| daugiau? Tarnyba tam ir yra, kad tarnautum ir nieko nedirbtum. 104 3| liūdnai muistėsi mergaitė. - Kad aš nesu traukinio dar mačiusi, 105 3| uniformas, bet kas mums? Svarbu, kad gerai ir pinigo turi kaip 106 3| Gribišius atleido rankas, kad griebtųsi už akių. Keli 107 3| Laukan, bjaurybe! Kad nė smarvės čia tavo! Rankom 108 4| Bus gerai ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių miegančių 109 4| mat neilgam. Apsižiūrėjau, kad degtukus būsiu užmiršęs. 110 4| o senutę palieka rogėse, kad lietus gerai kaulus ištrinktų. 111 4| žmona viršaičio.~ - Kad, mama, jis jau nebe viršaitis, - 112 4| Tugaudį reikia prikelti, kad tave saugotų nuo kavalierių. 113 4| vešlius antakius.~ - Rodos, kad turi dvi kojas, nors vieną 114 4| į marmūzę tam poniukui, kad apsiverstų. Neši lažą visą 115 4| ir eik namo.~ Tiesa, kad niekas nematė tokio Krivicko. 116 4| duok. O duodamas žiūrėk, kad žymė liktų. Bobos išsigando, - 117 4| bijo.~ - Būtumei matęs. Kad šoko kaip levas. Peilio 118 4| nesugraibė po ranka,~ - Kad ne gaspadinė, tai jau amen - 119 4| Durnumėlis gi jūsų barštinių, kad kur. Upę kas, suprantat?~ - 120 4| jo pakaušį.- Ar negirdi, kad Vilkiją kasa?~ - Ne mano, 121 4| Duonos pauostyk. E, kad tu ir nemoki. ~ Baikštys 122 4| Tai galėjom leisti, kad Vargdienis šonus pakutentų 123 4| patsai Krivickas suliko, kad gal nebūtų įveikęs. Bet 124 4| degtukai, muilas. Gerai, kad Veronika ištraukė nuo savęs 125 4| greičiau už kitus sumojo, kad nauja gadynė ateina į tą 126 4| šeimininkė spėjo nugirsti, kad su upės prakasimu nesibaigs. 127 4| teks antrą arklį pirkti, kad žemę apdirbtų ir prekių 128 4| tegul padega. Dar geriau, kad padegtų balas. Šunim padvisusios 129 4| turės susimesti žvaliau, kad jam nenujotų iš panosės 130 4| sėlins, nesigailėk. Nenorėk, kad kiti visą laiką muštųsi 131 4| prašė Tilius. - Jei nenori, kad be laiko sudžiūčiau kaip 132 4| gegute, liaukis.~ - Žinai, kad nebėra.~ - Atsirastų, 133 4| jausdama išdavystę.~ - Kad yra, - ir, brūkštelėjusi 134 4| nusavinsiu. Gužienė ne tokia, kad nepagalvotų apie rytdieną. 135 4| negu buvo galima, taip, kad niekas neišgirdo. Plaukai 136 4| ranką, atsitraukti tiek, kad užtektų užsimojimui, ir 137 5| šlamštą, vis dar vildamiesi, kad vieną dieną jų prisireiks.~ 138 5| jog baugu pajudėti vežime, kad neįsivėlus į kiaušinienę. 139 5| žiūrėjo prieš saulę.~ - Kad užperėsiu su samčiu, tai 140 5| mėnesinis, kurs tuom tesiskyrė, kad suvesdavo gyvulių, kuriems 141 5| užsidėjęs, tai laikau aprištą, kad nenutrinčiau. Matyt, kur 142 5| juom tikės?~ - Aš sakau, kad toks pablyškęs, kaip raštininkas. ~ 143 5| raštininkas. ~ Tilius atsiminė, kad ir patsai šįryt, skusdamasis 144 5| besitikinčių.~ - Nu, kad jau tokios naujienos, tai 145 5| žinodami kelio pabaigą.~ - Kad jį kur... - niurzgė Petras, 146 5| Matyt, Melamedas paspaudė. Kad ir komendanto, bet paprastai 147 5| lyg kunigas iš sakyklos, kad kas nors yra atsitikę. Tam 148 5| Ką avižos? Pelai.~ - Kad ir avižos, o vis daugiau 149 5| centneris. Ir atsimink, kad dantim. Kokių reikia žiaunų 150 5| Pašėlo.~ - Nu ir ką?~ - Kad skiriamas pasienio policijon. 151 5| eigulys, lyg tikrai žinotų, kad jie neturi teisės.~ - 152 5| rodžiau. Tai, vyručiai, kad mane išjuokė, kad suaižė - 153 5| vyručiai, kad mane išjuokė, kad suaižė - skudurėliai beliko...~ - 154 5| vyro.~ - Man vis tiek. O kad jūsų krašte, tai dar geriau.~ - 155 5| laikėsi. Tik apgailestavo kad nepilniems metams. Bet galima 156 6| Motina nustebo, sužinojusi, kad jis išeina pas ūkininką, 157 6| ir nustebo dar didžiau, kad nelaukia švenčių. Kelios 158 6| Ir nebeatrodė jam keista, kad baudėsi tokiu našiu žingsniu 159 6| augančio turbūt tik tam, kad ant jo kabinėtų skelbimus 160 6| visų pusių ir nesimatė, kad kuom nepatenkinta būtų.~ - 161 6| prisimerkė. Blogiausia, kad negalėjo atsiminti, ką darė 162 6| darė ir ką šnekėjo po to. Kad langą išmušė, taip. Bet 163 6| Tiliau, - teiravosi Milė, - kad į Basiuliškes pereini? Gal, 164 6| nematė ir tačiau netikėjo, kad viskas likę po senovei. 165 6| gerą kirvį, parūpink, Mile. Kad pasiusiu daužyti. Žinai, 166 6| pasiusiu daužyti. Žinai, kad ranka įtaisyta, - juokais 167 6| vertė Tilius ir galvojo, kad čia viskas žinoma ir kad 168 6| kad čia viskas žinoma ir kad niežti mergai liežuvis. 169 6| kirvį žemyn, jis jautė, kad jo judesiai yra sekami pro 170 6| broliją įsirašei? Matai, kad pavasaris abiem rankom kimba 171 6| pasiimti šukų, kai mama pasakė, kad jis pasiliks.~ - Blogai 172 6| Aš galvojau priešingai, kad jūs visi, ir tu, ir tavo 173 6| ir tvirčiau, lyg pabūgęs, kad gali ją sugriebti srovė.~ - 174 6| puiku! O aš kažkodėl maniau, kad jau seniai jie nuplaukė.~ - 175 6| varčiausi ant suolo - maniau, kad šonai prakiurs. Lošiau šachmatais 176 6| turėjusi mokytis toliau.~ - Kad daugiau žinotumei. Aš tą 177 6| pasakė ji įsitikinusi, kad jį net juokas suėmė.~ - 178 6| suėmė.~ - Pasakos. Taigi kad būtų bent kiek daugiau akis 179 6| Visi žino - tai ne pasakos. Kad tu už žvalgą ir už viršaitį 180 6| neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu nemeluoji.~ - Galėčiau 181 6| pameluoti. Bet taip jau yra, kad čia rašo, kviečia, vadinasi, 182 7| ardyti sangrūdų. Jie žiūrėjo, kad medžiai neišsklistų per 183 7| atidžiai sekė ir laukė, kad viskas vyktų priešingai. 184 7| viskas vyktų priešingai. Kad ir kaip brangino savo turtą 185 7| gi suvaryti tiek žmonių, kad, nustoję krantus, lydėtų 186 7| ką saugoti.~ Teisybė, kad yra. Naktį jau čia neįkrapensi 187 7| Pasiskubinau.~ - Malonu, kad jūs toks. Gerokai bus prikamavusi 188 7| priejuostėlę, bet neatrodė, kad būtų užsiėmusi vakarienės 189 7| iš karto.~ - Žinoma, kad reikia.~ - O mes jau 190 7| teisinosi vaikis džiaugdamasis, kad šlubasis kalbą veda. Iš 191 7| Iš kur jis galėjo žinoti, kad taip sutinka samdinius Basiuliškėse.~ 192 7| kubilėliai, kaponės, ir jų tiek, kad tik takas praėjimui. O priešingos 193 7| tokia tvarka.~ - Na, kad šitaip rasčiau, tai nemaniau. 194 7| tas kamaras. Tai matyt, kad viskas nauja. Negailėjo 195 7| nauja. Negailėjo kaštų, kad tik nesimaišytų nė vienas 196 7| nesulauksi. O labai patiklų, kad kas griebtų.~ - Tik ne 197 7| Tilius.~ - O tu žiūrėk, kad man katilą švariai išplautum. 198 7| įspėjo išeinančią mergą, kad būtų atlikta kas reikia.~ 199 7| vasnoja vanta. Sakytumei, kad muses gainioja ar pirty, 200 7| muses gainioja ar pirty, tik kad su drabužiais. Ir mat jau 201 7| pakartojo Tilius.~ - Gerai, kad su drabužiais. O jei plika 202 7| prižiūrėjo, tai jau taip suaižęs, kad sergėk Dieve. Akį vieną 203 7| žinai. Pala. Ar teisybė, kad anas visą apkabą šūvių išvarė? 204 7| papusdami, o Julė sekė, kad ko netrūktų. Kalbėjosi apie 205 7| patys turi taip ištaikyti, kad ūkio darbai nesusijauktų, 206 7| ūkio darbai nesusijauktų, kad spėtų apsikuopti ir pasiruošti 207 7| miesto, ir tokiais kiekiais, kad kitur užtektų dešimčiai 208 7| pasigyrė Tilius. - Nemaniau, kad jo vietą teks užimti.~ 209 7| pasisukdamas jam padėjo, ir atrodė, kad kuo greičiausiai jie nori 210 7| nori viską išsipasakoti, kad paskui laiko nebebus. Va 211 7| važį, įtaisyta vien tam, kad jaunoji šeimininkė patogiai 212 7| padėjusi jam išsiaiškinti, kad lašas raudonojo vyno, kurį 213 8| atsakančiai, galvodami, kad po jų čia ateis pasimelsti 214 8| lygiai atkakliai ir tikino, kad jau nuo senovės žilos jų 215 8| jų kieme toks paprotys, kad su šeimyna sėda už vieno 216 8| mus. Aš jau andai sakiau, kad pirma pas jus.~ - Na 217 8| Pamėginsim, nebijokit. Kad tik nepritrūktų.~ - Pasisupti 218 8| Žiūrėkit man!~ - Diena kad graži. Šilta bus, nors į 219 8| ant galų su visais batais, kad per daug neįkritus į miegus. 220 8| ir net neįsivaizduojamo, kad tokių garsų iš viso esama. 221 8| tokios esančios žiaunos, kad linų jaują galėtų išminti 222 8| tiesiog neatpažino. Ne tik kad ištrinta ir išblizginta, 223 8| drėgmės. Ir pasirodė jam, kad tą jau jis buvo pajutęs 224 8| Kaimyno. Tegi. Aš mislinau, kad iš miesto. ~ Balzganom, 225 8| netikusi. Tu gal nežinai, kad ateis Petras ir gal Tugaudis? 226 8| jog ateis Petras, bet tai, kad jis taip yra laukiamas. 227 8| Ne, negali jai užtekti, kad ir labai puikios, radijo 228 8| išvyniojant gležnus lapelius, kad sudarytų didesnę priedangą 229 8| jiems nebuvo pakuždėjęs, kad esama tokių valandų. Jie 230 8| pasitraukė į kelio pakraštį, kad neaptaškytų purvais. Vadžiomis 231 8| tebemojavo pinigu, lyg įspėdamas, kad pinigas tokiu ir lieka, 232 8| Tai gerai, jei pasakiau, kad neleisim krautuvėn?~ - 233 8| ir kiaulė. Ir gerai jam, kad taip pasakiau. O kas tas, 234 9| ir perdegs. Jis tikėjo, kad viskas praeis.~ Raudonasis 235 9| švaistysis botagu manydamas, kad jam viskas galima. Prietaringa 236 9| toliau pas savo ūkininkaites. Kad ir vietoje gerai.~ Tilių 237 9| žygį ir pyko ant savęs, kad toks neišradingas.~ - 238 9| ne graži?~ Kas sako, kad ne jauna ir ne graži?~ 239 9| negalėjo įžvelgti.~ - Kad tu jaunas ir tvirtas, o 240 9| vidurnakčio. Nedaug betrūko, kad užmigtų. O kad laukia jo 241 9| betrūko, kad užmigtų. O kad laukia jo ten, tai nesvarbu. 242 9| Reikalai susiklostė taip, kad visi keliai užsidarė. Čia 243 9| šalia savęs, daro viską, kad pasikeltų ar bent sušukti 244 9| nežinia kodėl.~ - Maniau, kad nieko nėra.~ Jei jo neskaito, 245 9| gali ir nesiklausti. Aišku, kad nieko nėra.~ - Miegojote? 246 9| jūs namie?~ - Tai kas, kad šventės?~ Karolių eilė 247 9| tiesa. Ir aš atsiprašau, kad įsilaužiau net nepasibeldusi. 248 9| jums pasakė... O paleidau, kad norėjau, - iš pažemių nejaukiai 249 9| kibirkštis. Tilius neabejojo, kad ji gerokai išgėrusi. Nekas, 250 9| parapijiečiais.~ - Gerai, kad matėt.~ - Teks pavėžėti. 251 9| ir varžytis.~ - Baisu, kad manęs neišmestumėt. Teks 252 9| nebesutarti. Žeimys pareiškė, kad su tokiu kumelių daktaru, 253 9| pusės iškilmingai prižadėjo, kad būtų lengvesnis vežimas, 254 9| nebegrįžti. Jį parvešiąs bet kas, kad ir ponas Valašinas, sakysime.~ - 255 9| Atsiprašau ponios šeimininkės, kad su tokiu nevalyvu bernu 256 9| Kumetis Doveikos bagočiaus, kad jį kur degloji išknistų.~ - 257 9| gyventi.~ - Visi žino, kad tamsta moki. Tam mokslus 258 9| uždainuokim trankią dainelę, kad mus išgirstų ir išeitų pasitikti. 259 9| prideramą atiduotų. O jei ne, kad drebėtų tų nelabųjų širdys, - 260 9| plauko.~ - Duok šen, kad ir šlykščiausią raganą. 261 9| pavardė po tėvais, jei žinai, kad tas tipas nesijuokia?~ - 262 9| man! Jau man duodasi taip, kad aną turgaus dieną būsiu 263 9| nuo savęs.~ - Matyt, kad buvęs viršininku.~ - 264 9| tokiu ponu.~ - Nuje. O, kad taip dabar jį į kūčiukę, 265 9| papyko ant Doveikos piemens, kad pasielgė visai piemeniškai, 266 9| Ką čia su niekais.~ Kad ir laistydamas, bet išrovė 267 9| atgaivinti, o numušti mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. 268 9| dar taip degutu priveltos, kad nė kaip prieiti nebuvę. 269 9| apmuturiuotą kaip bobą, kad nieks nepažintų, vežęs. 270 10| kur pas gaspadorių.~ - Kad čia nėra gaspadorių. Tik 271 10| Jau tau čia girgždėlė. O kad aš nebespėju paskui akėčių, 272 10| krūvą subersiu.~ - Gerai, kad moki. Tikras artojas, kai 273 10| pagados buvo tą vasarą, kad Dieve susimylėk. Rugiai 274 10| Ale ką darysi. Mūsų duktė, kad ir tvirta kaip išdaris jautis, 275 10| milinė pirštinė. O sako, kad jau keturiolikos metų. Kažin, 276 10| juokais nustebo pamatęs, kad senis sakė tiesą apie dukterį. 277 10| tarpdury pasisukdavo skersa, kad neišverstų staktų. Ji galėjo 278 10| nelaukė užkurio, bet žinodami, kad vienąkart reikės - vilkino 279 10| prasilauždavo ir pasiekdavo miestą, kad pratuštintų aruodus ir pastoges 280 10| medinėmis akėčiomis, nepajuto, kad jau po saulės grąžos. Ir 281 10| glostė Striūnai širdį. Ne kad būtų dreižęs uždirbtą gerą 282 10| uždirbtą gerą atiduoti, bet kad visad sunku skirtis su savo 283 10| Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip esi plikas kaip 284 10| neužsibuvę ilgiau tik dėl to, kad bijojo vilkų.~ Vaikis 285 10| Tuoj pamatė ir pripažino, kad spartina darbą ir užvaduoja 286 10| kiaulėms tokius lovius, kad neišknistų ir nereiktų žargstytis, 287 10| to ar to neužkalbinęs, kad ir paties menkiausio. O 288 10| taip gudriai išraitydamas, kad tik klausykis, liežuvį pasidėjęs.~ - 289 10| pasidėjęs.~ - Ve, dar gerai, kad turim tokį smarkų darbininką. 290 10| tu, nederla.~ - Rodos, kad iš miško, - unkštė vargdienė, 291 10| klausė ganytojas.~ - Kad užsispyrus nelaboji. Nesako. 292 10| jis tau darė?~ - Ugi kad įniks kutenti pašones ir 293 10| spurgas. Šoksim veselią, kad zuikiai išlakstys į pašalius.~ - 294 10| pašalius.~ - Tai, tai, kad, tėveli dvasiškas, mums 295 10| nežinot, ką pasakė Dievas, kad veiskitės ir dauginkitės? 296 10| veiskitės ir dauginkitės? Ir kad pasakyta Dievo paties taipogi, 297 10| A? Klaupkitės ir jūs. Ir kad man nebūtų jokių barnių 298 10| rūgonių. Net gera pasidarė, kad nuslinko sunkumai nuo širdies. 299 10| o darbo - tai tik sukis. Kad šeimyna pasilaikytų ir jos 300 10| nors visko buvo perpilniui kad ir dvidešimčiai metų. Savo 301 10| jis ten tvirčiau jautėsi, kad iki viršaičio mažai betrūko. 302 10| ketaus nulieta. Ir tai, kad devynioliktais metais belaisvių 303 10| siaubu jis pagalvodavo, kad, ko gero, dar pačiam teks 304 10| turėjo dairytis naujų.~ Kad taip sausais dantim būtų 305 10| pakasynas tokias iškėlė, kad visa parapija gėrė, ir visi 306 11| baldusninke! O maniau, kad karvė ragu sieną verčia.~ - 307 11| gilia duobe. Jis manė, kad kiekvienas suprastų iš jo 308 11| gailėjosi.~ - Gerai, gerai, kad taip buvo, kad... nieko. 309 11| Gerai, gerai, kad taip buvo, kad... nieko. Ne, negerai, o 310 11| braškindamas sąnarius. Jis norėjo, kad nusileistų naktis, jis norėjo, 311 11| nusileistų naktis, jis norėjo, kad nieko, kad nieko aplink 312 11| jis norėjo, kad nieko, kad nieko aplink nebebūtų.~ 313 11| ir tik vėliau atsiminė, kad jis matytas kažkur ir kad 314 11| kad jis matytas kažkur ir kad jis vienas iš eigulio vaikų. 315 11| pliaukšdavo ir žvengdavo, kad atkreiptų jos domę.~ 316 11| jon pasivaręs ir įpratęs, kad pasikeitimas bet kurion 317 11| ko būtų gailėjęsis, bet kad taip, tai tikra. Vyrai prie 318 11| iškeltas ir įrengtas taip, kad tvertų šimtmečius. Malūną 319 11| šono. Jau aš pasakysiu, kad vieną kartą man buvo nagai 320 11| Jeigu ne, tai pasakysiu, kad tu toks kalaušas, jog neverta 321 11| tau nė kelnių dėvėti. Ir kad tu lakstai paskui žydelkėlas 322 11| vakarais. Ir pasakysiu, kad eini šokti į Šaulių klubą.~ - 323 11| tu?~ - Tai žinok, ožy, kad tėvai išvažiavo pas gimines, 324 11| prispaudė, lyg saugodamas, kad vėjas nenuneštų, o antrąja 325 11| nesusivokė, tik viena žinojo, kad pinigų kišenėje nėra per 326 11| tai vieną iš tų mažųjų. Kad bent užtektų.~ - Duokite 327 11| nuskusti karininkų sprandai. Kad tik greičiau paduotų ir 328 11| reikėjo jam įsidriekti, kad taip apsijuokintų. Jam pasirodė, 329 11| ramesne širdimi guodėsi, kad vaistininkas jo nepažino. 330 12| pirtį. Marti paaiškino, kad tai autobusas. Jog autobusai 331 12| panašūs, išbraidė jo vasarojų, kad paskui jo žemę perdalintų 332 12| tokios rajos ir alkanos, kad sulaužo meškerių kablius 333 12| Pasakytų jis, kaipgi, tik kad jau nebėra kam. Jaunieji 334 12| galvas sukišusios, kuždėjosi, kad jau bent šią vasarą nebus 335 12| ūžiančioj krautuvėlėj, kad čia galima pasiusti vasarą. 336 12| tirštai juodomis raidėmis, kad ir tamsiausią naktį jos 337 12| saldaus gėlimo. Ji prisiminė, kad reikia užmokėti, ir nusigando 338 12| Ar ne du litai? Nugi kad du. Tai ką tamsta, panele, 339 12| No, aš ne toks žmogus, kad imčiau. Va, jei ant popierosų 340 12| Ji norėjo prasitarti, kad tai nesvarbu, ar ką, bet 341 12| apsiimu, tą padarau. Sakiau, kad atvešiu, tai ir atvežiau. 342 12| atvešiu, tai ir atvežiau. Jau kad ir kaip, nebūčiau palikęs 343 12| seilėtekis toks va, čia, lipa, kad jį kur pavietrė. Nugis, 344 12| paeini. Aš jau toks žmogus, kad, jei ką pradedu, tai iki 345 12| tai ką tada. Aš jau toks, kad negailiu atsakyti geros 346 12| išgersiu. Rėmuo taip degina, kad jį kur nelaboji. Ir pasakysiu, 347 12| nelaboji. Ir pasakysiu, kad išbėgtų priimti. O jei reikės 348 12| tai tik žinią man duokit. Kad ir vidurnakty pribūsiu, - 349 12| mes jau žinojom anksčiau, kad jūs atvažiuosit, - skubinosi 350 12| miego saldumas!~ - Manai, kad visi tokie miegaliai kaip 351 12| aikštės ir tokio dydžio, kad kiekvienas pakraščio medis 352 12| atsirado naktį ir pakilus manė, kad, be ją priglaudusios šeimynos, 353 12| užustalės. Ji pastebėjo, kad jo ranka sausa ir kieta 354 12| Tikrai, pons viršaiti, kad seniai laukėm, - skubino 355 12| ir tiek. Jei pasakysiu, kad prie to dar mūsų pieno perdirbimo 356 12| bendrovės valdybos narys ir kad galiu šį tą padėti, tai 357 12| padėkojo. Ji nutarė, kad viršaičio ir valdybos nario 358 12| pareigas.~ - Žinoma, kad taip. Būsiu už tai jums 359 12| jis tapo vyriausiu ir, kad būtų kam ir kaip tą vyresniškumą 360 12| pavyzdžius, reikalingus analizei. Kad pasijustų visiškas tos įmonės 361 12| nelaukiant net vakaro, išvalyti, kad blizgėtų. Jo nupuolimas 362 12| užkutrinsiąs centrinės pienininką, kad patsai arba padėjėją atsiųstų 363 12| darbu. Nes, jo nuomone, kad ir patyręs žmogus, naujoje 364 12| padaryta. Gužienė paaiškino, kad tik jo dėka jie galėję čionai 365 12| Laumakius, o ne pro jo klėtį, kad paskui vėl darytų alkūnę, - 366 12| Nu, kur jau ne.~ Bet kad lova atsirado taip greitai, 367 12| grįžtąs Doveikos vyras. Ir kad tai toks daiktas, niekam 368 12| ir inventorių. Jis manąs, kad čia ji buvusi reikalingiausia. 369 12| iš špitolės. Juk žinai, kad kuo mažiau vietos, tuo geriau. 370 12| nagus suleisdama į delnus, kad nepasiųstų ko nors seniui 371 12| Centras savo rašte paaiškino, kad tai tik laikinai, kad ji 372 12| paaiškino, kad tai tik laikinai, kad ji nelaikytų pažeminimu 373 12| šeimoje. Svėrė tokie dalykai, kad motinos sesuo gyveno prie 374 12| galėjo pigiai prasiversti. Kad leistų baigti gimnaziją 375 12| Betrūko kelių mėnesių, kad būtų peraugusi pirmajai 376 12| negailestingai suveržusi lyg lanku, kad širdis šalo ir bėgo šiurpas 377 12| perrišančia plaukus tik tam, kad jie neįsiveltų kokion transmisijon 378 12| kirtime, kaip nuberta.~ - Kad bijau gyvačių, dėduli, - 379 12| Ji ir valgiu nesirūpino, kad greičiau sunaikintų save, 380 12| vartojo sulankstytą popierių, kad išgautų kuo didesnį kaklaraiščio 381 12| išleisdavo taip puikiai paruoštą, kad nuo jo esantiems pavėjui 382 13| griaustinį girdėtum. Sakau, kad rūdys. Aptrauks agrastų 383 13| valandą kitą, ir sudundės, kad sienos skirsis.~ - Gudročius. 384 13| gėlynų takais pasisaugant, kad žvyras negirgždėtų, ir pritūpti 385 13| bet jam vis tiek nusidavė, kad jie yra girdimi už ariamų 386 13| girdimi už ariamų varsnų ir kad širdies plakimas pasiekia 387 13| pasitiko.~ - Maniau, kad nebeateisi.~ Ji sėdėjusi 388 13| išgrūdęs.~ - Mama sakė, kad ji pati netrukus išeisianti. 389 13| daugiau dviejų nedavė.~ - Kad jai daugiau liktų, todėl. 390 13| skubėjusi. Ji nesuvokė, kad tai, kas darosi šiuo metu, 391 13| teįvyksta vieną kartą gyvenime. Kad po to jau viskas eina savaime 392 13| pasitenkinimo.~ - Jau kad miegojau, tai miegojau. 393 13| neįsivaizduodami jo jauno ir manydami, kad jo širdis ne krūtinėje, 394 13| Tik viena tikrai žinojo, kad turėtų būti ten. Ten traukė 395 13| kita kalba. Taigi kita. O kad rankų tik po porą kiekvienam. 396 13| sustatyti tinkamais atstumais, kad nereikėtų per toli eiti 397 13| parūkyti, Doveika pasakojo, kad bulvės ne kartą esančios 398 13| ir nurinktos. Bet žinoma, kad jau po visko, kai atrodo, 399 13| kurios tau buvo žadėtos. Tik kad tu, vaikel, jų nesurinkai. 400 13| susidoros.~ Nėra ko sakyti, kad ji sugeba dailiai pasikraipyti 401 13| Viena ranka prilaikė maišą, kad jis neišsiverstų, o antrąja 402 13| tiek.~ - Nekalbėk man. Kad tik kaulo nebūtų sutrupinę.~ - 403 13| šaukė:~ - Eikš čia!~ - Kad mano kojos žeminuotos. Priminsiu, - 404 13| nuplausim vandenilio peroksidu, kad žaizdą išvalytų.~ Kokia 405 14| geriau. Tik jai nepatiko, kad greičiausiai į bažnyčią 406 14| kokia baisi buvusi naktis, kad lietus jau ne kibirais, 407 14| jos maniusios abi su Agne, kad uždegs visus miškus. O griaustinio 408 14| suriko gal per smarkiai, kad net tėvas virtuvėje sukluso.~ 409 14| pasakojimas ją išlaikė padėtyje. kad ji nesijautė, ar gyva, ar 410 14| žodžiai. Ir kai pajuto, kad jau gali ištarti. suriko:~ - 411 14| turėjo būti taip arti jo, kad galėtų per dieną sekti jo 412 14| kur.~ O motina kalbėjo, kad jos laukianti laimė. Nieko 413 14| taip karštai, taip kietai, kad ji begalėjo tik numirti. 414 14| žodžių. Ir buvo taip gera, kad nieks nevaržė jos išsisakymo 415 14| pasaulio. Ir ji žinojo, kad jo žvilgsniai ir mintys 416 14| Nevažiuos ji ten, tegul nemano, kad taip lengvai ji duosis suvystoma 417 14| viską. Meilė yra tokia, kad tereikia jąja pasikliauti, 418 14| nusileido pakalnėn. Ji žinojo, kad jos pasiges ir ieškos. Bet 419 14| ieškos. Bet Milė pasakys, kad ji nuėjo pas eigulį. Ji 420 14| tiek jis ateis. Jis žino, kad yra laukiamas. Ir kad taip 421 14| žino, kad yra laukiamas. Ir kad taip begaliniai jo pasiilgusi. 422 14| Juk tu ne daiktas, kad atiduotų ar dovanotų.~ - 423 14| Ak, ir jaunikį. O maniau, kad jei namai prie bažnyčios. 424 14| šviesiaplaukė galva.~ - Žinai, kad mūsų liepą sutrankė perkūnas 425 14| ir bijojau. Aš norėjau, kad mudu nutrenktų žaibas, ir 426 14| Ne, nelabai. Nepasakysiu, kad tai visiems patiktų.~ - 427 14| nuslėpti, ir jau mažai betrūko, kad nebūtų pastebėjusi.~ - 428 14| nerimasties, bijodama prisiliesti, kad neužgautų, ir tik nuo tolo, 429 14| jis moka taip papasakoti. kad reikia klausytis švarką 430 14| to gerumo liko tik tiek, kad visą kamaros sieną galėjo 431 14| sidabrinis ir taip įtaisytas, kad tiko vartoti vieton stiklinaitės. 432 14| aiškinti, kiek tik nori, kad tas žodis reiškia nieką 433 14| atkišto dolerio, manydamas, kad tai už akių prikrėtimą. 434 14| per greitai. Tuo labiau kad be jokio pasiruošimo ir 435 14| ir sužadinti vaizduotę, kad atgaivintų tam ar kitam 436 14| baimę ir baimę ne vietoje - kad nepasakytų, jog tai negerai. 437 14| nepabūgo ir toliau nusikelti, kad tam savarankumui paruostų 438 14| laiko ir užsidirbtų pinigų, kad galėtų tučtuojau išeiti. 439 14| kurias tereikia pasiekti, kad pasotintų alkį. Bet kaip? 440 14| užkalbinti mergaitės vien dėl to, kad ją matė šokančią su kitais, 441 14| jo, ir kaip tik dėl to, kad negalėjo jo būti.~ Knyginis, 442 14| tarnaujant, buvo taip patvarkyta, kad pasiliekantieji liktiniais 443 14| ką tokia pelėda sako. Na, kad tu graži ir jauna, sakė...~ - 444 15| kaip erkė karvei į tešmenį, kad nė dantim neatlupsi. Ir 445 15| pastatytom ausim, išsižioję, kad daugiau nugirstų ir paskui 446 15| pons, man atiduoti.~ - Kad, Krivickai, pats iš tuščio 447 15| dokumentų nebuvo parašyta, kad su trobesiais.~ - Bene 448 15| geruoju. Parašyta buvo, kad tik žemė įkeista bankui, 449 15| su trobom.~ - Duokim, kad pirkai tamsta... O jei ir 450 15| pergalvojo.~ - Matau, kad su tavim nebus galo. Vis 451 15| būtume sutarę? Nesakau, kad ne. Dabar jau per vėlu.~ 452 15| atpirko, ir niekas nepasakė, kad negerai. Tie vyrukai apsižiūrėjo 453 15| apsižiūrėjo ir iš karto nutarė, kad neverta palaidoti savo jaunystės 454 15| tai ir ima ir negalvoja, kad reikės grąžinti. Nu, reikės, 455 15| reikės, bet kada dar... O kad nuošimčiai auga, to jau 456 15| varžytynes, tai jau žinok, kad ir parduos. O jis dar į 457 15| būtinai suktybėmis. Jis pirko, kad patiko, kad žemė nebloga 458 15| Jis pirko, kad patiko, kad žemė nebloga ir ežia su 459 15| Jis jau suko ton pusėn, kad liktų iki metų galo, bet 460 15| akis, ir neima pavydas, kad jiems seksis. Tačiau Basiuliškės 461 15| lig šiol nepagadino. Taigi kad jį pasilaikius ir paruošus 462 15| būtų dejavęs, sukęs uodegą, kad daugiau išloštų, iš pagalio 463 15| apgauti savininko, manydami, kad jam tai ir iš rankovės byra. 464 15| rūpesčiams ir vadovavimui. Kad ir bandė pamažu pratinti, 465 15| Na, žinoma, ne tam ji, kad turkštųsi kiaulidėse ir 466 15| neprileisdamas artyn minties, kad kitaip galėtų būti, kad 467 15| kad kitaip galėtų būti, kad kas drįstų jį apgauti ar 468 15| savo gabumais, tuo labiau kad dabar jam ir beliko rūpintis 469 15| pramanyti, ne kas, o tai, kad priveisė per daug mokytų. 470 15| dešimtimi pirštų ir žiūrėti, kad rankovių neprisimelžtų. 471 15| ir nepigūs dalykai. Geri, kad juos kur... Jis energingai 472 15| Taip ir sakykit, kad norit išgerti. ~ Tos 473 15| kaipgis. Reikia susimušti, kad skambėtų. Tai bus ir rankų 474 15| Aha, ką norėjau pasakyti? Kad nebūsi apsigavęs, pasilikdamas 475 15| juokdamasis.~ - O tikrai kad gražios. Gal sakysi, kad 476 15| kad gražios. Gal sakysi, kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip 477 15| pririštas prie vietos. Tik kad neapsileistų su darbu. Bet 478 15| girdyti.~ - Ar nesakiau, kad taip bus?~ Tilius neatsiminė, 479 15| Tilius neatsiminė, kad būtų jam tą sakę. Jis sustabdė 480 15| nežinai. Tai tokia gera, kad daugis norėtų ją turėti. 481 15| vienam? Kurgi. Ir gerai, kad pabūsi su mumis. ~ Minutė 482 15| jaučių ieško. Suleisiu, kad apsiuostytų.~ Jis krypavo 483 15| pasigriebusi ir prisispaudusi, kad geriau galėtų aprišti pirštus.~ 484 15| reikalas, po velnių, manyti, kad ji per jauna ir per puiki 485 16| klegą ir šūkaują taip, kad skardėjo miškas, ir aplinkiniai 486 16| turėjo užsidirbti per vasarą, kad galėtų baigti mokyklą ir 487 16| įsiutinęs iki mėlynumo tėvą, kad išeina pas zimagorus ir 488 16| Ir pasimušti teks - to, kad ir kaip saugosies, neišvengsi. 489 16| nukarstys palapinių sienas, kad daugiau siaubo įvarytų atvykstantiems 490 16| Susimanėm, dėdule.~ - O kad kelnės jūsų per trumpos. 491 16| negalėdamas atsikratyti minties, kad tie vaikėzai gali ne vienam 492 16| deglųjų pliutyti!~ - Kad visas pardavė anglams, nebėra 493 16| sveiką pavarė nuo kiaulių, kad čia atėjai darbo ieškoti?~ 494 16| nė nepajudėjo. Neatrodė, kad būtų nusigandę aukšto juodėkšnio 495 16| įkirsdami iš valsčiaus, kad apskrities ponybė pirmiau 496 16| atvažiuos.~ - Aš sakiau, kad nėra ko draskytis, - niurzgė 497 16| viršaičio pusę eigulys.~ - Kad ir automobilium, o visgi 498 16| arkliams nugaras botagu, kad greičiau prasmukus. Naktį 499 16| girininkas.~ - O neatrodo, kad tiek galėtų.~ - Dėl to, 500 16| tiek galėtų.~ - Dėl to, kad nėra su kuom jo palyginti.