Part

 1    2|       nevalia miške pasilikti po saulės laidos. Kad ir šviesiausia
 2    5|  susimylėkit ant vargšo neregio, saulės šviesybės nematančio, jūsų
 3    5|        nieko nedirbo. Bet mat be saulės ir vėjo. Įdiržusi ir nugairyta
 4    6|  nudraikė padangę, prilaikydamas saulės karštį, tartum nenorint
 5    7|           kada nori.~    Rausvai saulės užlietas, jis visas pasidarė
 6    8|       kaip sniegas palazdžių. Ir saulės spindulys, tartum miško
 7    8|  priedangą nuo svetimų akių, nuo saulės ir vėjo dūstelėjimų. Bet
 8    9| apsvaigsta gėlės nuo per didelės saulės. O čia sauja purvo iš pakelės
 9   10|  akėčiomis, nepajuto, kad jau po saulės grąžos. Ir vasarą, mojuojant
10   11|          To apkūnaus vyro baltu, saulės nematančiu veidu, kaukšinčio
11   11|       turėjo atrodyti kitaip. Ir saulės daugiau, ir juoko mūriniame
12   11| smulkesnis ir toks baltutis, lyg saulės neregėjęs nuo pat užgimimo
13   12|         suvežę apylinkės žmonės. Saulės sriautas tvino pro langą,
14   12|      Kaip sliekas, kaip kirmėlė, saulės nematanti. Ir šleikštu darėsi,
15   13|     krūmų. Tuo pat metu ištryško saulės skritulys, varvantis ir
16   13|       jos sprindžiavo milžiniško saulės laikrodžio plokšte kaip
17   14|       jos gyvenimas kaip ugninės saulės kamuolys, skriejantis vis
18   14|      vienos dienos tarpsnio. Nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo.
19   14|        vėl giedriom akim stebėti saulės lanką, svyrantį žemyn. Ji
20   15|   pažemiu, ir, joms praskrendant saulės taką. jų juodi lenkti sparnai
21   15|         per jo galvą. Apšviestas saulės, priplotas prie žemės, neūžauga,
22   16|   Nenuoramos ir rūpestingieji su saulės tekėjimu jau prisistatė,
23   16|  krūtinėmis ir vėjo suveltais ir saulės nublukintais plaukais. Visi
24   16|    Vilkijos krantas, nuplikintas saulės ir nugairintas vėjų, bėrėsi
25   16|         neįžvelgiamu vandeniu ir saulės nesiekiančiu gyliu. Tingia,
26   18|         jaunas dienas su džiugiu saulės sutikimu. Kili jų daužėsi
27   18|        žaliu eigulio namo stogu, saulės užlietoje pamiškėje. Ir
28   19|        kaip tik savo rankai. Nuo saulės tekėjimo iki laidos. Nuvogta
29   19|   vienatvėje? Ne ilgiau kaip iki saulės grąžos. Jos ir nebuvo, tai
30   19|         bebuvo likę ir tie patys saulės ir vėjų nušiurinti.~   
31   20|       išdykumo mišinys. Jo, kaip saulės spindulio, prasiskverbusio
32   20|          Plonų, ilgų, baltų, lyg saulės niekada nemačiusių.~   
33   20|   daugiau pakritusį. O antakiai, saulės nublukyti, klojo tamsius
34   21|      stambų, vėjo sutaršytais ir saulės nublukintais plaukais, prineštais
35   21|           ranka prisidengusi nuo saulės.~    - Šaukia tave.~    -
36   24|       pasisuko pro duris. Lauke, saulės apšviesta, priekyje sustojusių
37   25|       Apšviesti besileidžiančios saulės, jie įgaudavo nejaukiai
38   25|      gaivi mergytė, auksaplaukis saulės kūdikis, kadaise maža atvežta
39   25|          visko turėjo per daug - saulės, laisves, žalumos, graudaus