Part

 1    1|            tu jo.~    - Aš klausau tavęs. Žinai, tokia ten ta giminystė.
 2    1|       pridengtų plikus šonkaulius. Tavęs tas neliečia. Apvilk šitą
 3    1|           pasakyk rudžiui - jis iš tavęs ištaisys pirštinėm siūti
 4    2|        namo, vyručiai!~    - Nieks tavęs neriša prie medžio. Kas
 5    4|          Agnė.~    - Klaus čia kas tavęs. Pasiimsit duknas, nesustipsit, -
 6    5|         žmogui.~    - Nežinai, kas tavęs laukia. Taigi. O kada galėtumėt
 7    7|      pamaigė pagalvį.~    - Nevers tavęs į tą lovą, nesidžiauk.~   
 8    7|          liuobti nezaunijęs.~    - Tavęs neprašysiu į talką.~   
 9    8|      vietos vaišėms, kurios laukia tavęs kiekviename žingsnyje. ~   
10    8|        perkarę, kaip vižlai.~    - Tavęs vis vien neprašysim.~    -
11   10|           kalėdos?~    - Ką čia iš tavęs imsi, kad ir taip esi plikas
12   11|    atsileisdavo.~    - Tai tik dėl tavęs, Zuzan, tik dėl tamstos.
13   11|    krautuvėje ar kooperatyve nieks tavęs neengia. Nė kepurės nereikia
14   14|    sprindžio tarpelį.~    - Bet aš tavęs neduosiu. Ką tada tos tavo
15   14|           jog tu labai smarkus. Ir tavęs visi bijo, kaip ugnies.
16   17|                  Pasiuto. Ko gero, tavęs neteksiu. Išsiveš į miestą,
17   17|            Nežinau, ką daryčiau be tavęs, - ir ji glaudėsi taip kietai
18   18|       Palikau belaukiančią. Bet aš tavęs neleisiu, - ji išskėtė rankas
19   19|         taip ir praeina karštis. O tavęs aš nesuprantu, ir gana.
20   20|       pasakyk? Ieškojau ir laukiau tavęs. Nebežinau, kaip esu tavęs
21   20|         tavęs. Nebežinau, kaip esu tavęs pasiilgusi. O tu? Sakyk.
22   20|       laiko mes teturime... O taip tavęs pasiilgau!..~    Gal jau
23   20|            gali atsitikti? Velnias tavęs negriebs, o Dievui tu nereikalingas.~    -
24   20|           bažnyčion.~    - Grįžau. Tavęs pasiilgau. Rėkdama parbėgau
25   20|             kad pradėsiu pavydėti. Tavęs pavydėti. Supranti?~    -
26   21|     staigiai atsigręždamas. - O aš tavęs visur ieškau.~    - Kur
27   21|          ji, už klojimo, ir nemato tavęs.~    Tilius judino savo
28   21|            kur ten linksmybės, jei tavęs nebus.~    - Apsieisi. Kaip
29   21|      laksčiau kaip beprotė paupiu, tavęs ieškodama. Man taip tavęs
30   21|          tavęs ieškodama. Man taip tavęs reikėjo.~    - Net ir jaunikį?
31   21|         graži, kad visi pradės dėl tavęs kazoką šokti. O kaip jis
32   24|                 Kam tau? Yra ir be tavęs kam. Ir jei tu norėsi, aš
33   26|            smaugsis ir žudysis dėl tavęs.~    - Užtenka, užtenka, -
34   26|           Monika, ką aš darysiu be tavęs? Kaip aš išsiversiu be tavęs?
35   26|       tavęs? Kaip aš išsiversiu be tavęs? Ką tu padarei su manim?
36   26|           ką turiu. Vaike, nenorin tavęs gąsdinti, bet pasakysiu
37   26| neįsivaizduoju, kaip išsiversiu be tavęs, Monika. Ir čia dabar tokia
38   27|     sustojo ties pabaiga. Pridėti: tavęs pasiilgęs, tave bučiuoju?