Part

 1    1|            negyvą tyrelio lygumą, staiga tamsiai drumstai pamėlo,
 2    2|       baigiančio išeiti apavo. Ir staiga pajuto neapykantą Špicui,
 3    3|          krauju pasruvę brūkšniai staiga išvagojo jo žandą nuo kaktos
 4    5|        pasijuto toks didelis, lyg staiga išaugęs, turėdamas prieš
 5    8|         Muzika nutilo. Pasikeitė, staiga sugargaliavo, jaučiu sumaurojo
 6    8|      Miško viršūnės bėgo artyn ir staiga, lyg pradalgėn mušamos,
 7    9|        persunktus apmąstymus. Bet staiga suėmė nerimastis, tartum
 8   11|        tokia gaištis. Basiuliškės staiga paliko kaip karvė be uodegos,
 9   11|    Pasakysiu. Perduosiu. Gerai, - staiga jį persmelkė purtanti, kaip
10   12|            Iš kur jo tas šnekumas staiga atsirado? Autobusui sustojus
11   12|          migdančio ir sūpuojančio staiga pereidavo į klaikiai išgąstingą
12   12|      vienus šnekiuosius kaimynus. Staiga ji pajuto gaižią neapykantą
13   12|           į pūdymus, susigėdo ir, staiga surimtėjusi, taisė padėlį:~    -
14   13|           kevalą ir išsilieti. Ji staiga neteko iškalbos, ūmai užmiršo
15   14|         pasišokusi ir atsiplėšusi staiga nuo visa, kas dar vakar
16   14|       kita? Visa kita yra niekai. Staiga ji prisiminė, kaip mama
17   15|           Ir darbininkų klausimas staiga opus pasidarė. Iki šiol
18   15|        galėjo laikinai dirbti. Ir staiga - pasiliko. Jis net nežinojo,
19   16|      pažinęs savo valsčiaus narį, staiga lyg iš po žemių išdygusį
20   18|        eiti kiekvieną savo keliu, staiga pasijuto nuošaly. Ji pamatė
21   18|        Lyg medis jis buvo išaugęs staiga jos skurdaus kelio posūkyje,
22   18|   pajusdama, kad kojos per kelius staiga nutirpo, ir tie žodžiai
23   18|         krintančią žemyn. Sutemos staiga sutirštintai aptraukė jo
24   20|           Bet nieko panašaus. Jis staiga persimetė kiton plotmėn.~    -
25   21|     žinoma. Kas tau belieka? - ji staiga pakėlė akis ir įsispyrusi
26   21|        Bet vaikai auga. Mergaitės staiga iš po nakties pasidaro kažkokios
27   22|     parsidaužė Tilius. Ir sustojo staiga nebežinodamas, ką daryti.
28   22|          nebepajėgdamas išlaikyti staiga įsivėlusios minties:~    -
29   22|      spiegė, negu rėkė. Ir nutilo staiga, lyg vandeniu užliejus.
30   23| šeštadienis. Bet, kai jis ateina, staiga visi vargai ir rūpesčiai
31   24|           amžinai netvers.~    Ir staiga atėjo ruduo. Nes, kai žmonės
32   24|        sėmė vis po pilną kaušelį, staiga pasijuto lyg iš naujo šion
33   25|       traškesnio.~    Tarpmiškėje staiga pasidarė tyku ir tuščia.
34   25|   gyvenime permaina buvo įvykusi. Staiga vieną dieną ji susidomėjo
35   25|   atsitolinti nuo jo. Bet vėl jai staiga pagailo kažin ko. Ji juk
36   26|          girdžiu pirmą kartą.~    Staiga abu pritrūko žodžių. Rūpestis,
37   27|           žengdamas į priekį.~    Staiga šviesa plūstelėjo, lyg būtų
38   27|       nukarusią pastogę ir žmogų, staiga pakylantį ir bėgantį. Jis